Paradigma: apibrėžimas, istorija ir taikymai mokslo filosofijoje
Paradigma: aiškus apibrėžimas, istorinė raida ir praktiniai taikymai mokslo filosofijoje — nuo antikos iki šiuolaikinių teorijų, pavyzdžiai ir analizė.
Apibrėžimas
Mokslo filosofijoje paradigma – tai tam tikras mąstymo apie problemą, stebėjimo ir veikimo modelis. Terminas apima ne tik teorines hipotezes, bet ir metodus, instrumentus, problemas, kurias laikoma svarbiomis, bei standartus, pagal kuriuos vertinami paaiškinimai. Žodis kilęs iš graikų kalbos παράδειγμα (paradeigma) – "modelis, pavyzdys" iš veiksmažodžio παραδείκνυμι (paradeiknumi) – "rodyti, vaizduoti" ir iš παρά (para) – "šalia, už" ir δείκνυμι (deiknumi) – "rodyti, nurodyti". Paradigma taip pat dažnai vartojama plačiau – kaip idėjų, prielaidų ir praktikų rinkinys, nulemiantis, kaip tam tikra bendruomenė (pvz., mokslo bendruomenė) žiūri į pasaulį. Pavyzdžiai: idėja, kad Žemė yra visatos centras, arba idėja, kad Žemė ir kitos planetos juda aplink Saulę, yra paradigmų pavyzdžiai. Vienas iš pirmųjų šiuolaikinių autorių, pavartojusių šį žodį, buvo XVIII a. matematikas ir mokslininkas Georgas Kristofas Lichtenbergas (Georg Christoph Lichtenberg, 1742–1799).
Istorinė raida ir vartojimo sritys
Originalus graikiškas terminas παράδειγμα (paradeigma) buvo vartojamas antikos tekstuose, pavyzdžiui, Platono "Timajuje" (28A), kaip modelis arba šablonas, kurį Demiurgas (dievas) naudojo kurdamas kosmosą. Terminas taip pat turėjo techninę reikšmę gramatikos srityje – paradigmos idėja reiškė pavyzdžių ar modelių rinkinį, pagal kurį formuojamos kalbos kategorijos. 1900 m. Merriam-Websterio žodyne techninė jo vartosena apibrėžiama gramatikos kontekste arba retorikoje kaip iliustratyvus pavyzdys ar pasakos terminas. Lingvistikoje Ferdinandas de Saussure'as vartojo paradigmą norėdamas įvardyti elementų, turinčių panašumų, klasę (pvz., žodžių ar morfemų rinkinį, iš kurio pasirenkamas atitinkamas elementas).
Paradigma retorikoje ir klasikinėje tradicijoje
Retorikoje paradigma vadinama įrodymu arba pavyzdžiu, skirtu iliustruoti mintį ir padėti auditorijai suprasti ar priimti tam tikrą sampratą. Paradeigmos tikslas – pateikti panašių įvykių ar atvejų iliustraciją; ji nenurodo tiesioginės išvados, bet palengvina klausytojams jos pasiekimą. Panašiai kaip asmeninis buhalteris, kuris nepasako klientui, kam tiksliai leisti pinigus, bet padeda suprasti, kaip leisti juos atsižvelgiant į finansinius tikslus, paradeigma padeda orientuotis sprendimų priėmime.
Antikoje mąstytojai taip pat naudojo šį terminą. Anaksimenas apibrėžė paradeigmą kaip "veiksmus, kurie buvo atlikti anksčiau ir yra panašūs arba priešingi tiems, kuriuos dabar aptariame". Aristotelis šį žodį vartoja indukcinėje logikoje: indukcija leisdavo pereiti nuo kelių ypatingų atvejų prie bendresnės išvados, ir Aristotelis naudojo paradeigmos sampratą, kad parodytų ryšius tarp specialių atvejų.
Paradigma mokslo filosofijoje: Kuhn ir vėlesnės diskusijos
Modernaus termino reikšmę mokslo filosofijoje ir istorijoje stipriai nubrėžė Thomas S. Kuhn savo veikale The Structure of Scientific Revolutions (1962). Kuhnas paradigmą suvokė kaip visumą: teorijas, metodus, priemones, pavyzdžius ir vertybes, kurias mokslo bendruomenė laiko teisėtomis. Pagal Kuhną, mokslas vyksta dviem etapais:
- Normalus mokslas: mokslininkai sprendžia „galvosūkius“ pagal esamą paradigmos rėmą; užduotys ir priimti sprendimo kriterijai yra aiškūs.
- Mokslo revoliucija / paradigma pokytis: jei kaupiasi neatitikimai (anomalijos), paradigma gali patirti krizę, kurią sprendžiant atsiranda nauja paradigma. Tai lemia radikalų teorijų, terminų ir vertinimo kriterijų pakeitimą.
Kuhnas taip pat kalbėjo apie paradigmos nesulyginamumą (incommensurability) – situaciją, kai skirtingos paradigmų tradicijos turi skirtingus terminus, normas ir matavimo standartus, todėl jų tarpusavio vertinimas ir dialogas tampa sudėtingesnis.
Kuhno idėjos paskatino gausią diskusiją: Paulas Feyerabendas kvestionavo bet kokią griežtą metodologiją (sloganu „anything goes“), Karlas Popperis akcentavo falsifikavimą kaip mokslinio metodo pagrindą, o Imre Lakatosas pasiūlė tyrimų programų (research programmes) koncepciją, kuri siekia sujungti Kuhno istorinius pastebėjimus su Popperio kritikos idejama. Visi šie požiūriai rodo, kad paradigma nėra vien tik teorija – tai platesnis intelektualinių praktikų ir vertybių kompleksas, lemiantis, ką laikome mokslu, kaip vertiname įrodymus ir kokius klausimus laikome reikšmingais.
Pavyzdžiai ir poveikis
Paradigmų pokyčiai istorijoje apima daug žinomų atvejų:
- Geocentrinis modelis vs. heliocentrinis modelis (Žemė yra visatos centras vs. Žemė ir kitos planetos juda aplink Saulę).
- Newtono mechanika iki Einšteino reliatyvumo teorijų – paradigmos ribų išplėtimas ir reformavimas gravitacijos ir judėjimo aiškinime.
- Biomedicinoje – mikrobų sukeltų ligų supratimas pakeitė gydymo ir prevencijos praktiką (germ teorija) ir atitinkamai medicinos paradigmas.
- Cheminės teorijos, pvz., phlogistono teorijos išstūmimas cheminio oksidacijos supratimo labui.
Paradigmos keičia ne tik teorijas, bet ir laboratorinius metodus, priemones, mokymo programas bei pačios mokslo bendruomenės vertybes.
Kiti taikymai ir šiuolaikinė reikšmė
Be mokslo filosofijos, paradgimos sąvoka naudojama retorikoje, lingvistikoje, gramatikoje ir kasdieniame diskurse. Kaip buvo minėta, retorikoje paradeigma – tai iliustracija ar pavyzdys, skirtas padėti klausytojams suprasti. Lingvistikoje ir gramatikoje paradigma reiškia elementų rinkinį, iš kurio pasirenkama tam tikra forma ar vienetas. Ši plati pritaikymo sfera parodo, kad paradgima yra naudinga sąvoka analizuojant, kaip idėjos, praktikos ir pavyzdžiai formuoja supratimą bet kurioje žinių srityje.
Išvados
Paradigma – daugiasluoksnė sąvoka, apimanti tiek istorinius, tiek metodologinius, tiek retorinius aspektus. Ji padeda suprasti, kaip formuojasi ir keičiasi mokslo žinios, kodėl kartais vyksta radikalūs perversmai moksle ir kaip bendruomenės vertybės bei praktikos lemia tai, ką laikome patikimu žinojimu. Paradigmos samprata ir toliau yra esmė diskusijose apie mokslo objektą, metodus ir vystymąsi.
Lichtenbergo statula Getingene, kur jis dėstė.
Kitas puslapis
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Ką reiškia žodis "paradigma"?
A: Paradigma - tai mąstymo apie problemą būdas arba idėjų apie tam tikrą dalyką rinkinys.
K: Kas vienas pirmųjų pavartojo terminą "paradigma"?
A: Vienas iš pirmųjų šiuolaikinių žmonių, pavartojusių terminą "paradigma", buvo Georgas Kristofas Lichtenbergas.
K: Kaip retorikoje vartojama paradigma?
A: Retorikoje paradigma naudojama kaip įrodymo rūšis, kai auditorijai pateikiama panašių įvykių iliustracija, padedanti daryti išvadą.
K: Kaip Anaksimenas apibrėžė paradeigmą?
A: Anaksimenas apibrėžė paradeigmą kaip "veiksmus, kurie įvyko anksčiau ir yra panašūs arba priešingi tiems, apie kuriuos kalbame dabar".
K: Kaip Aristotelis naudojo paradigmą indukcinėje logikoje?
A: Aristotelis naudojo paradigmą indukcinėje logikoje, norėdamas pereiti nuo vieno specialaus atvejo prie kito, o ne nuo kelių specialių atvejų prie bendro.
K: Koks buvo pirminis graikiškas paradigmos terminas?
A: Pirminis graikiškas paradigmos terminas buvo παράδειγμα (paradeigma).
K: Kokiomis aplinkybėmis Merriam-Websterio žodynas apibrėžė techninę paradigmos vartoseną?
A: 1900 m. Merriam-Websterio žodyne techninė paradigmos vartosena apibrėžiama tik gramatikos kontekste arba retorikoje kaip iliustratyvaus palyginimo ar pasakos terminas.
Ieškoti