Grojimas iš atminties: apibrėžimas, technikos ir patarimai muzikantams

Grojimas iš atminties: praktinės technikos, įsimintinumo strategijos ir patarimai muzikantams — nuo taktų skaidymo iki garsinės, raumenų ir vaizdinės atminties lavinimo.

Atlikti muziką iš atminties reiškia pakankamai gerai žinoti kūrinį, kad būtų galima jį groti ar dainuoti be užrašytų natų.

Nors kai kurie žmonės gali išmokti muziką iš klausos, dauguma žmonių, kurie mokosi groti muzikos instrumentais, naujų kūrinių mokosi skaitydami spausdintus natų įrašus, esančius priešais juos natų stende. Kai žmogus išmoksta groti muzikos kūrinį pakankamai gerai, kad galėtų jį atlikti, gerai, jei jis gali išmokti jį groti be spausdintų natų. Tai vadinama "grojimu iš atminties" arba "grojimu atmintinai". Kai muzikantas repetuoja muzikos kūrinį, kad galėtų jį groti iš atminties, tai vadinama muzikos įsiminimu.

Dauguma klasikinės muzikos atlikėjų sutiks, kad grojant kaip solistui naudinga groti iš atminties. Tai reiškia, kad grojantysis labai gerai supranta muziką ir gali visiškai susikoncentruoti į tai, kaip jis groja muziką (interpretaciją). Kai kuriuose muzikos konkursuose iš dalyvių tikimasi, kad jie gros iš atminties. Pianistas, grojantis rečitalį, paprastai viską groja iš atminties. Dainininkams, atliekantiems dainas (Lieder), ypač svarbu dainuoti be natų, nes tada jie gali tiesiogiai bendrauti su publika naudodami savo veido išraišką. Kai kurie dirigentai diriguoja iš atminties. Jei taip daro, jie turėtų iš atminties žinoti kiekvieną kiekvieno instrumento natą. Yra dirigentų, kurie turi tokią nuostabią atmintį, kad gali tai padaryti.

Atminties tipai

Kai kuriems žmonėms lengviau įsiminti muziką nei kitiems. Muziką įsiminti padeda įvairūs pratybų būdai: įsimenant po kelis taktus, studijuojant spausdintą muziką ne prie instrumento arba "galvojant" apie kūrinį ne prie instrumento.

Kai kurie žmonės turi "fotografinę atmintį" ir mintyse mato ant popieriaus atspausdintą muziką. Kai kurie žmonės pasikliauja garsine atmintimi (girdi ją vaizduotėje). Taip pat yra raumenų atmintis (pirštai "žino", ką daryti). Tikriausiai dauguma žmonių naudoja tam tikrą visų šių metodų derinį.

Praktinės technikos ir metodai

Yra daug konkrečių metodų, padedančių įsiminti muziką. Štai dažniausiai naudojami ir patikrinti būdai:

• Fragmentavimas (chunking) – mokykitės po kelis taktus: įsiminkite mažus skirsnius ir vėliau juos sujunkite.
• Lėtas ir sąmoningas kartojimas – grokite labai lėtai, kol fragmentas tampa patikimas, tada pamažu didinkite tempą.
• Rankų atskira praktika (instrumentalistams) – kartokite dešinę ir kairę rankas atskirai, vėliau jungdami.
• Analizė – studijuokite harmoninę struktūrą, formas, motyvus ir pažymėkite svarbias atkarpas. Supratimas labai padeda įsiminti.
• Mentalinė praktika – galvoje "groti" kūrinį be instrumento; tai stiprina auralinę atmintį ir struktūrinį supratimą.
• Vizualizacija – įsivaizduokite natų lapą, savo rankų judesius arba sceną; tai padeda tiems, kurie turi vaizdinę atmintį.
• Tarpinis pakartojimas (spaced repetition) – kartokite kūrinį keletą trumpų kartų per dieną ir periodiškai grįžkite po kelių dienų.
• Atgalinis grojimas – pradėkite nuo pabaigos arba nuo sunkesnių vietų ir grokite atgal, taip užtikrinsite, kad ne tik pradžia bus tvirta.
• Skaitmeninės priemonės – įrašykite savo repeticijas arba naudokite metrą/programinę įrangą tempiui valdyti.
• Žymėjimai natose – pažymėkite fingering, kvėpavimo vietas, akordines funkcijas ar psichologinius "stotelius" (anchor points), kurie padės orientuotis scenoje.

Praktiniai patarimai ruošiantis atlikimui

• Simuliuokite pasirodymą: grokite prieš draugus, įrašykite save, ar praktikuokite stovėdami scenoje.
• Mokykitės teksto (dainininkams) kartu su vertimu ir skyryba – žinokite prasmę, tai padeda atpažinti frazes.
• Dirigavimas ir ansamblių darbas: pažymėkite įėjimus, vizualinius signalus ir susitarkite dėl pasiklausymo ženklų su kolegomis.
• Išlaikykite nuoseklią fingering/patern politiką – pastovūs pirštų sprendimai užtikrina raumenų atmintį.
• Ruoškitės atsparumui trikdžiams – praktikuokite su triukšmu arba mažais trikdžiais, kad atlikimas būtų patikimesnis realiomis sąlygomis.
• Įtraukite į rutiną atstatymo planą (recovery plan) – jeigu kažką pamiršite, žinokite, į kurią vietą grįžti arba kaip sugrįžti į kūrinį sklandžiai.

Kaip elgtis, kai atmintis sutrinka

Kai žmonės atlieka kūrinius iš atminties, jie dažnai nerimauja, kad gali sutrikti atmintis (pamiršti, kaip skamba muzika). Žinoma, taip gali nutikti net ir geriausiems muzikantams. Kartą garsus smuikininkas Bronislavas Hubermanas ir pianistas Eugenas d'Albertas atliko Beethoveno Kreicerio sonatą. Abu grojo iš atminties. Vienas iš jų vis klydo toje pačioje vietoje, grodamas kažką, kas jau buvo įvykę anksčiau, todėl jie tris kartus grojo vidurinį kūrinio gabalą, kol galiausiai pavyko užbaigti kūrinį. Tačiau tai gana įprasta ir gali nutikti bet kam.

Jei pamiršote vietą, pabandykite šiuos veiksmus:

• Stabtelėkite, giliai įkvėpkite ir nusiraminkite – panika dažnai tik sustiprina problemą.
• Grįžkite keliais taktais atgal prie saugaus „vrango“ (anchor) ir iš ten tęskite.
• Naudokitės harmonine logika – jeigu pamiršote melodiją, akordai dažnai nurodo, kas turėtų būti toliau.
• Jeigu grojate ansamblyje, palaikykite akių kontaktą su kolegomis – jie gali padėti arba pateikti signalo įėjimą.
• Praktikuokite „recovery“ situacijas reperuotėje, kad scenoje veiktų automatiškai.

Ką rekomenduoti mokytojams ir studentams

• Mokytojo pareiga – įtraukti memoravimo užduotis: nustatyti realistinius tikslus, pvz., atmintis iki pusės kūrinio per savaitę.
• Prašykite studentų aiškiai pažymėti natose fingering, kvėpavimus ir struktūrą nuo pirmųjų repeticijų.
• Skatinkite įvairias memoravimo strategijas: išmokti skirtingais būdais (vizualiai, garsiai, be instrumento).
• Vertinkite ne tik „ar studentas moka iš atminties“, bet ir ar supranta formą, stilių ir frazavimą.

Ilgalaikė rutina ir repertuaro išlaikymas

Muzikos instrumentų besimokantys žmonės turėtų stengtis įsiminti kai kuriuos kūrinius. Daugelis žymių muzikantų turi didelį repertuarą (kolekciją) kūrinių, kuriuos gali groti iš atminties. Norint išlaikyti repertuarą ilgesnį laiką, naudokite reguliarią peržiūrą (retrospektyvią praktiką), periodiškai atnaujinkite kūrinius, o taip pat įtraukite naujus, kad atmintis būtų aktyvi ir lanksti.

Pastaba apie scenos nerimą

Grojimas iš atminties dažnai siejamas su scenos baime. Ruoškitės fiziškai (miego režimas, mityba), darome apšilimus prieš pasirodymą ir įtraukiame kvėpavimo pratimus. Mažesnė įtampa padeda geriau veikti atminčiai ir raumenų koordinacijai.

Apibendrinant: grojimas iš atminties yra įgūdis, kurį galima lavinti sistemingomis pratybomis, analizavimu ir psichologiniu pasiruošimu. Naudodami įvairius metodus – vizualinę, garsinę ir raumenų atmintį – bei praktikuodami atsigavimo planus, dauguma muzikantų gali patikimai groti iš atminties ir patirti laisvesnį, išraiškingesnį pasirodymą.

Klausimai ir atsakymai

Klausimas: Kas yra muzikos atlikimas iš atminties?

K: Kaip dauguma žmonių mokosi naujų muzikos kūrinių?

Klausimas: Kodėl dainininkams svarbu atlikti dainas nenaudojant užrašytų natų?

K: Kokiais metodais galima įsiminti muzikos kūrinį?

K: Ar yra įvairių atminties tipų, kuriuos galima naudoti mokantis ir grojant muzikos instrumentais?

Klausimas: Ar muzikantams, grojantiems iš atminties, dažnai pasitaiko, kad atlikdami kūrinius jie daro klaidų?

K: Ar garsūs muzikantai paprastai turi didelį repertuarą, kurį gali groti iš atminties?

Paieška pagal raidę