"Avalon" yra populiari daina, iškilusi XX a. pradžioje ir tapusi džiazo bei populiariosios muzikos standartu. Ją 1920 m. parašė Alas Jolsonas, Buddy DeSylva ir Vincentas Rose'as. Jolsonas ją pirmą kartą įrašė ir panaudojo miuzikluose "Sinbadas" ir "Bombo". Jolsono versija užėmė antrąją vietą Amerikos singlų sąraše ir padėjo dainai greitai išpopuliarėti.
Autoriai ir autorystės ginčas
Autorių kreditai prie šios dainos ilgainiui kito: iš pradžių kaip autoriai buvo pažymėti tik Rose'as ir Jolsonas, o DeSylvos pavardė įrašyta vėliau. Yra manančių, kad Vincentas Rose'as galėjo sukurti melodiją vienas ir kad Jolsono pavardė buvo pridėta labiau kaip komercinis sprendimas — Jolsonas tuo metu buvo labai populiarus atlikėjas ir galėjo užtikrinti dainos sėkmę. Buddy DeSylva buvo žinomas amerikiečių dainų autorius ir prodiuseris, vėliau išgarsėjęs savo veikla pramonėje; Vincentas Rose — italų kilmės Amerikos kompozitorius; o Alas Jolsonas — vienas iš to meto žymiausių scenoje bei studijoje dirbusių atlikėjų.
Įrašai, interpretacijos ir poveikis
"Avalon" tapo populiariu numeriu tarp džiazo ir big‑band orkestrų. Šią dainą įrašė daug žymių atlikėjų, pavyzdžiui, Cab Calloway (1934 m.), Coleman Hawkins (1935 m.) ir Eddie Durham (1936 m.). Benny Goodmanas šią dainą atliko savo koncerte Carnegie Hall 1938 m., kas dar labiau sustiprino jos reputaciją kaip džiazo standarto. Be to, daina pasirodė ir kine — ji girdima filmuose "The Jolson Story" (1946 m.) ir "The Benny Goodman Story" (1956 m.).
Dėl savo melodingumo ir paprastų, bet efektingų akordinių sprendimų "Avalon" dažnai buvo perimama ir improvizuojama džiazo muzikantų, tad per kelis dešimtmečius tapo repertuaro klasika ir dažnai skambėjo radijuje bei vakaro programose.
Melodija iš Puccini ir teismo sprendimas
Dainos pradžioje skambanti melodija buvo paimta iš Giacomo Puccini operos "Toska", o Rose ją šiek tiek pakeitė. Dėl to Puccini leidėjai pateikė ieškinį, ir teismas vėliau nusprendė, kad Jolsonas ir Rose turi atlyginti nuostolius: išmokėti 25 000 JAV dolerių ir perduoti visą vėlesnį pelną iš šios dainos Puccini leidėjams. Šis sprendimas iliustruoja, kaip operinės melodijos panaudojimas populiarioje muzikoje gali kelti autorių teisių ginčus.
Paveldas
"Avalon" išliko kaip svarbus populiariosios ir džiazo muzikos palikimo elementas. Nepaisant ginčų dėl autorystės ir teisinių sunkumų, daina toliau įrašoma ir atliekama, o jos melodija — lengvai atpažįstama ir dažnai cituojama įvairiuose muzikiniuose kontekstuose. Ji reprezentuoja ryšį tarp populiariosios ir klasikinės muzikos bei pabrėžia XIX–XX a. muzikos žanrų kryžmą.