Rožinis trikampis: istorija, prasmė ir Holokausto aukų atminimas

Rožinis trikampis: sukrečianti istorija, simbolika ir Holokausto aukų atminimas — svarbi pamoka LGBT teisių ir atminimo išsaugojimui.

Rožinis trikampis yra vienas iš dviejų pagrindinių LGBT bendruomenės simbolių. Kitas – vaivorykštės vėliava. Rožinis trikampis pirmą kartą buvo panaudotas nacistinėje Vokietijoje homoseksualiems kaliniams žymėti. Taip pat egzistavo juodas trikampis, kuriuo buvo žymimos asocialios moterys. Daugelis, bet ne visos šios moterys buvo lesbietės. Žydai nešiojo garsiąją geltoną Dovydo žvaigždę. Jei kalinys buvo ir žydas, ir gėjus, jis nešiojo geltoną trikampį, kurį dengė rausvas trikampis, sudarydamas Dovydo žvaigždę.

Istorinis kontekstas

Nacistinė režimo žymėjimo sistema koncentracijos stovyklose buvo detalizuota ir hierarchinė: skirtingos grupės – politiniai kaliniai, romai, Jehovos liudytojai, homoseksualai, asocialūs asmenys ir kt. – buvo pažymėti skirtingų spalvų trikampiais. Rožinis trikampis tapo pripažintu homoseksualių vyrų pažymėjimo ženklu. Homoseksualumas nacistinėje Vokietijoje buvo kriminalizuotas pagal vadinamąjį 175 paragrafą, pagal kurį jis buvo laikomas sunkiu nusikaltimu.

Persekiojimo mastas ir pasekmės

Buvo areštuota apie 100 000 žmonių, apie 50 000 iš jų buvo nuteisti ir įkalinti. Kai kurie nukentėję buvo siunčiami į psichiatrijos ligonines. Buvo taikomos grubios ir inhumanios prievartos formos, įskaitant priverstinę sėklidžių pašalinimą ar kitokias medicinines procedūras. Kai kurie homoseksualūs vyrai taip pat buvo išsiųsti į koncentracijos stovyklas. Istorinės nuorodos dėl deportuotų homoseksualių vyrų skaičiaus skiriasi: tyrėjai paprastai nurodo, kad į stovyklas galėjo būti deportuota maždaug keli tūkstančiai–dešimtys tūkstančių vyrų (dažniausiai minimas intervalas yra apie 5 000–15 000), tačiau tikslaus skaičiaus nėra ir kai kurie įrašai neretai neįtraukė homoseksualumo indikacijos arba ji galėjo būti traktuojama kartu su kitomis grupėmis. Dauguma į stovyklas patekusių homoseksualių vyrų ten mirė; mirtingumas šioje grupėje buvo ypač didelis.

Kalinių, priskirtų prie homoseksualių, padėtis stovyklose buvo ypač žiauri. Jie dažnai patyrė smurtą tiek iš nacių prižiūrėtojų, tiek iš kitų kalinių. Vienas iš žinomų liudijimų aprašo Pjero (Pjeras) Seelio patyrimą: jis buvo išsiųstas į Širmeko koncentracijos stovyklą, kur jam teko stebėti savo 18-mečio meilužio egzekuciją – iš jo atėmė drabužius, uždėjo ant galvos kibirą, o naciai leido vokiečių aviganiams jį užmušti. Tokie pasakojimai iliustruoja, kokio žiaurumo ir paniekos sulaukė homoseksualūs kaliniai.

Po karo: teisinė ir socialinė atmintis

Po Antrojo pasaulinio karo daugybė nacių teisių aktų ir nusikaltimų buvo atskleisti, tačiau su homoseksualiais vyrais elgėsi toliau diskriminatoriškai. 175 paragrafas Vakarų Vokietijoje išliko ilgą laiką: jis buvo pakeistas ir sušvelnintas 1969–1973 m., o galutinai panaikintas 1994 m. Rytų Vokietijoje (Vokietijos Demokratinėje Respublikoje) sulyginimas ir dekriminalizavimas įvyko anksčiau (apie 1968 m. de facto). Tai reiškė, kad daugelis karo ištremtųjų ar teisiamųjų toliau kentėjo teisinę prievartą ir socialinę stigmatizaciją po karo – kai kurie praleido papildomus metus kalėjimuose net ir po nacių režimo žlugimo.

Rožinio trikampio perėmimas ir aktyvizmas

1970–1980 m. rožinis trikampis buvo perimtas kaip atminimo ir pasipriešinimo simbolis LGBT judėjimo. Aktyvistai perėmė šį ženklą ir suteikė jam naują reikšmę: ne tik pažymėti praeities skausmą, bet ir priminti apie tęstinį kovos už lygybę ir teises poreikį. Perėmimas turėjo ambivalentišką prasmę – iš vienos pusės tai buvo prisiminimas ir pagerbimas, iš kitos – politiškai griežtas protestas prieš homofobiją ir susijusias diskriminacijos formas.

Atminimas, paminklai ir edukacija

Rožinis trikampis šiandien dažnai naudojamas Holokausto atminimo renginiuose ir LGBT atminimo iniciatyvose, kad primintų apie homoseksualių žmonių kančias. Yra įvairių memorialų, atminimo plokščių ir muziejinių ekspozicijų, skirtų nacių persekiojamoms homoseksualioms aukoms atminti; taip pat vyksta viešos diskusijos, parodos ir švietimo programos, kurios aiškina, kokią vietą šioji istorija užima platesniame Holokausto ir žmogaus teisių kontekste.

Reikšmė šiandien ir kritika

• Atminimas ir pagarba: rožinis trikampis padeda neužmiršti aukų ir primena, kad holokausto istorija yra daugiabriaunė – ji apėmė daugybę persekiojamų grupių.
• Aktyvizmas: simbolis naudojamas kaip įrankis kovai su homofobija, homofobinių įvykių ir nepriteklių viešinimui.
• Kritika ir niuansai: kai kurie istorikai ir aktyvistai atkreipia dėmesį, kad per daug koncentruojantis dėmesį tik į rožinį trikampį galima nenustatyti kitų grupių kančių (moterys, trans asmenys, romai, politiniai kaliniai). Taip pat yra diskusijų dėl to, kaip teisingiausiai įamžinti skirtingų grupių patirtis ir kokią vietą simboliai turi užimti oficialioje atmintyje.

Išvados

Rožinis trikampis – tai daugiasluoksnis simbolis: jis primena nacių nusikaltimus prieš homoseksualius žmones, atlieka pagerbimo funkciją ir tuo pačiu yra politinis ženklas, skatinantis kovoti už lygybę. Svarbu atsiminti istoriją tiksliai ir įtraukti įvairias persekiojamų grupių perspektyvas, kad atminimas būtų visapusiškas ir teisingas.

Rožinio trikampio istorija moko, kodėl reikia saugoti žmogaus teises ir laisves, o jas pažeidus – viešai prisiminti aukas bei mokytis iš praeities klaidų.

Klausimai ir atsakymai

Klausimas: Kokie yra du dideli LGBT bendruomenės simboliai?

K: Kaip pirmą kartą buvo panaudotas rožinis trikampis?

K: Koks kitas simbolis buvo naudojamas antisocialiai nusiteikusioms moterims žymėti?

K: Pagal kokį įstatymą nacistinėje Vokietijoje homoseksualumas buvo laikomas nusikaltimu?

K: Kuo homoseksualams Antrojo pasaulinio karo metais sekėsi blogiau nei kitiems kaliniams?

K: Kokia istorija iliustruoja, kaip Antrojo pasaulinio karo metais buvo elgiamasi su homoseksualais?

Klausimas: Kodėl šiandien mums svarbu neignoruoti šių mirčių?

Paieška pagal raidę