Plasmodium — maliarijos parazito apibrėžimas, rūšys ir gyvenimo ciklas

Sužinokite, kas yra Plasmodium — maliarijos parazitas: rūšys, pavojingiausi tipai (P. falciparum, P. vivax) ir detalus, sudėtingas gyvenimo ciklas.

Plasmodium, paprastai vadinamas maliarijos parazitu, yra didelė parazitinių pirmuonių gentis. Yra apie 200 rūšių. Užsikrėtimas šiais pirmuonimis vadinamas maliarija - mirtina liga, plačiai paplitusi tropikuose. Parazitas savo gyvenimocikle visada turi du šeimininkus: uodą pernešėją ir stuburinį šeimininką.

Gyvenimo ciklas yra labai sudėtingas. Pernešėjas ir šeimininkas turi įvairių etapų seką. Šiuos etapus sudaro:

1. sporozoitai, kuriuos uodai pernešėjai įšvirkščia į šeimininko kraują;
2. hipnozoitų, kurie kepenyse gali išlikti mėnesius ar net kelerius metus ir sukelti atkryčius (ypač P. vivax ir P. ovale atvejais);
3. merosomomis ir merozoitais, kurie užkrečia kraujo raudonuosius kraujo kūnelius (eritrocitus);
4. trofozoitai, kurie auga raudonuosiuose kūneliuose, ir šizontais, kurie ten dalijasi, ir taip susidaro daugiau merozoitų, kurie iškeliauja užkrėsti daugiau raudonųjų kūnelių;
5. gametocitus, vyriškąsias ir moteriškąsias lytines formas, kurias perima kiti uodai. Uodų vidurinėje žarnoje gametocitai išsivysto į
6. gametų, kurios apvaisina viena kitą ir suformuoja judrią
7. zigotos, kurios ištrūksta iš žarnyno, kad išaugtų į
8. nauji sporozoitai patenka į uodų seilių liaukas, iš kur jie įšvirkščiami į kitą uodų šeimininką, jį užkrečia ir ciklas prasideda iš naujo.

Plasmodium gentis pirmą kartą aprašyta 1885 m. Žmones užkrečia mažiausiai dešimt rūšių. Kitos rūšys užkrečia kitus gyvūnus, įskaitant paukščius, roplius ir graužikus, o 29 rūšys užkrečia primatus. Manoma, kad Apicomplexa - filumas, kuriam priklauso Plasmodium - atsirado iš Dinoflagellates - didelės fotosintetinančių pirmuonių grupės.

Dažniausiai žmogaus maliariją sukelia Plasmodium falciparum, Plasmodium vivax, Plasmodium ovale ir Plasmodium malariae. P. falciparum maliarija, paplitusi Afrikoje į pietus nuo Sacharos, yra ypač pavojinga.

Morfologija ir biologija. Plasmodium pirmuonys yra vienaląsčiai organizmai, kurių formos ir dydis priklauso nuo gyvenimo stadijos: sporozoitai — plonos, siūliškos formos, merozoitai — maži, apvalesni ir pritaikyti invazijai į eritrocitus. Ląstelės turi kompleksinę struktūrą (apikompleksą), skirtą prasiskverbti į šeimininko ląsteles ir daugintis viduje jų.

Detalus gyvenimo ciklo paaiškinimas. Po uodo įkandimo sporozoitai greitai patenka į kraują ir perneša į kepenų hepatocitus, kur vyksta pirmoji beerdvinė (preeritrocitinė) schizogonija — susidaro daug merozoitų. Kai kurios rūšys (P. vivax, P. ovale) gali formuoti hipnozoitus — latentines, neveiklias kepenų formas, kurios vėliau sukelia atkryčius. Merozoitai išeina iš kepenų ir užkrečia raudonuosius kraujo kūnelius, kur vyksta eritrocitinė schizogonija: trofozoitai maitinasi hemoglobinu, virsta šizontais ir išskiria naujus merozoitus. Tam tikros eritrocitų stadijos tampa gametocitais — jie nepavojingi šeimininkui, bet čia prasideda seksualinis ciklas: uodui įkandus gametocitai pernešami į jo žarnyną, kur išsivysto gametai, vyksta apvaisinimas, susidaro zigotos, ookinetai ir oocistos — oocistos sienelėje formuojasi sporozoitai, kurie migruoja į seilių liaukas ir yra pasiruošę užkrėsti kitą šeimininką.

Žmonėms svarbios rūšys ir zoonozės. Be minėtų keturių klasikinių žmogaus rūšių, pastaraisiais dešimtmečiais žmogų dažnai užkrečia ir Plasmodium knowlesi — primatų (makakų) parazitas Pietryčių Azijoje, kuris gali sukelti sunkią ligos formą. Rūšys skiriasi pagal inkubacinį laikotarpį, ryškumą ir komplikacijų riziką: P. falciparum dažniausiai sukelia sunkias, gyvybei pavojingas formas (pvz., smegenų maliariją), o P. vivax ir P. ovale pasižymi atkryčių galimybe dėl hipnozoitų.

Simptomai ir komplikacijos. Pagrindiniai maliarijos simptomai — periodiškos karščiavimo bangos su drebuliais, prakaitavimas, galvos skausmas, nuovargis, pykinimas ir vėmimas. Kraujo užkrėtimo pasireiškia hemolize, anemija, gelta ir didėjanti blužnis (splenomegalija). Sunkiomis formomis gali išsivystyti kvėpavimo nepakankamumas, inkstų funkcijos sutrikimas, sutrikęs sąmonės lygis (cerebrinė maliarija), ypač sergant P. falciparum. Nėščios moterys ir mažamečiai vaikai yra ypač pažeidžiami.

Diagnostika. Maliarija diagnozuojama tiesioginiu kraujo apžiūrėjimu — storu ir plonu ištepais (mikroskopija), leidžiančia nustatyti parazito rūšį ir ląstelių kiekį (parazitēmiją). Naudojami ir greitieji diagnostiniai testai (RDT), kurie aptinka parazito antigenus, bei molekuliniai metodai (PCR) jautresniam rūšių atskyrimui arba mažai parazitēmijai nustatyti. Greitas ir tikslus nustatymas yra būtinas tinkamam gydymui.

Gydymas. Pirmo pasirinkimo gydymas P. falciparum maliarijai — artemizininės kombinacijos terapijos (ACT). Sunkios maliarijos atvejais dažnai taikomas intraveninis artesunatas. Kitoms rūšims gydymas priklauso nuo atsparumo profilio: chloroquinas vis dar veiksmingas kai kuriose teritorijose, tačiau daugelis P. falciparum populiacijų yra atsparios. Siekiant visiško išgydymo nuo hipnozoitų (P. vivax, P. ovale), skiriamas primaquinas arba tafenoquinas — tačiau prieš skiriant reikia patikrinti G6PD trūkumą, nes šie vaistai gali sukelti hemolizę G6PD trūkumo turintiems pacientams.

Prevencija ir kontrolė. Maliarijos prevencijos strategijos apima vektorių kontrolę (miegamųjų lovelių tinkleliai impregnuoti insekticidu, patalpų purškimas, drenažo priemonės), asmeninę apsaugą (uodų repelentai, ilgi drabužiai) bei chemoprofiliaktiką keliautojams (pvz., atovaquone‑proguanil, doksiciklinas, meflokvinas pagal rekomendacijas). Vakcina RTS,S/AS01 (skirta P. falciparum) buvo įdiegiama tam tikrose šalyse vaikų apsaugai, tačiau vakcinacija kartu su kitomis priemonėmis — dalis platesnės kontrolės strategijos.

Epidemiologija ir kontrolės iššūkiai. Maliarija yra plačiai paplitusi tropiniuose ir subtropiniuose regionuose; didžiausias sergamumas ir mirštamumas registruojami Afrikos regione pietų nuo Sacharos. Kontrolė susiduria su iššūkiais: uodų atsparumas insekticidams, parazitų atsparumas vaistams, klimato kaitos ir migracijos pasikeitimai, sveikatos priežiūros prieinamumo stoka. Tik nuoseklios vektorių kontrolės, diagnostikos, gydymo ir bendruomenių švietimo priemonės leidžia sumažinti ligos naštą.

Istorinė ir evoliucinė pastaba. Plasmodium ir kiti Apicomplexa atstovai turi evoliucinį ryšį su fotosintetinėmis protistų grupėmis, pvz., dinoflagelatais ar kitais protėviais, iš kurių galėjo kilti apikompleksai praradę fotosintezę ir prisitaikę prie parazitinio gyvenimo būdo.

Santrauka: Plasmodium gentis — sudėtingų biologinių ciklų ir didelės sveikatos reikšmės parazitai. Efektyvi maliarijos kontrolė reikalauja derinti medicinines priemones, vektorių kontrolę, diagnostiką, gydymą ir visuomenės švietimą.

Klausimai ir atsakymai

Klausimas: Kas yra plazmodija?

K: Kiek yra Plasmodium rūšių?

K: Kaip vadinama šių pirmuonių infekcija?

K: Kokius du šeimininkus turi Plasmodium gyvenimo ciklas?

K: Kiek rūšių užkrečia žmones?

Paieška pagal raidę