Nyderlandų politinė sistema: monarchija, parlamentas ir valdžių santykiai
Sužinokite apie Nyderlandų politinę sistemą: konstitucinę monarchiją, Generalinių Valstijų parlamentą, valdžių santykius ir regioninę valdymo struktūrą.
Nyderlandų politika yra netiesioginės demokratijos politika. Ji turi konstituciją ir monarchiją, kuri veikia pagal konstituciją. Demokratinę struktūrą lemia parlamentas (įstatymų leidžiamoji valdžia) ir vyriausybė (vykdomoji valdžia). Vyriausybė priklauso nuo parlamento pasitikėjimo, tačiau šios dvi valdžios šakos nėra griežtai atskirtos (parlamentinė sistema).
Parlamentas vadinamas Generalinių valstijų parlamentu (olandų kalba - Staten-Generaal) ir susideda iš dvejų rūmų: žemųjų rūmų, vadinamųjų antrųjų rūmų (olandų kalba - Tweede Kamer), kuriuos galima palyginti su Atstovų rūmais kitose šalyse, ir aukštųjų rūmų, vadinamųjų pirmųjų rūmų (olandų kalba - Eerste Kamer), kuriuos galima palyginti su Senatu kitose šalyse ir kurie dažnai vadinami panašiai.
Žemesniame lygmenyje yra provincijos, savivaldybės ir vandens valdybos.
Aukštesniu lygmeniu Nyderlandai yra Beniliukso, Europos Tarybos, Europos Sąjungos, NATO ir Jungtinių Tautų nariai.
Nyderlandai oficialiai vadinami Nyderlandų Karalyste. Ją sudaro keturios šalys: Nyderlandai (europinė dalis) ir trys salos Karibų jūros regione: Aruba, Kiurasao ir Sen Martinas. Kitos trys Karibų jūros salos, priklausančios Nyderlandams, turi specialių Nyderlandų savivaldybių statusą, vadinamuosius Karibų Nyderlandus.
Monarchija ir konstitucinė tvarka
Monarchas Nyderlanduose turi daugiausia reprezentacinę ir ceremoninę reikšmę: karalius ar karalienė vykdo valstybines pareigas, atstovauja šaliai užsienyje, skiria tam tikrus pareigūnus ir pasirašo įstatymus. Pagal konstituciją formalūs vyriausybės aktai atliekami karaliaus vardu, tačiau realią politinę atsakomybę prisiima ministrai — jie yra atskaitingi parlamentui ir turi politinę atsakomybę už sprendimus.
Parlamentas ir rinkimai
Tweede Kamer (Žemesnieji rūmai) turi 150 deputatų, renkamų tiesioginėse parlamento rinkimuose proporcinio atstovavimo sistema (visuotinis atvirų partijinių sąrašų rinkimų modelis). Rinkimai paprastai vyksta kas ketverius metus, o mandatų skaičius suteikia labai mažą slenkstį (vienas mandatas atitinka apie 0,67 % balsų), todėl daug partijų patenka į parlamentą.
Eerste Kamer (Aukštieji rūmai) turi 75 narius, kurie renkami netiesiogiai — juos išrenka provincijų tarybos. Eerste Kamer pagrindinė funkcija yra peržiūrėti ir patvirtinti teisės aktus, ji negali teikti alternatyvių pataisymų, bet gali atmesti įstatymą.
Vyriausybės formavimas ir koalicinė politika
Dėl daugpartinės sistemos Nyderlanduose dažnai susidaro koalicinės vyriausybės. Po rinkimų partijoms reikia derybų sudaryti daugumą Tweede Kamer. Tradiciškai procesą palengvina specialūs tarpininkai (informateur ir formateur), kurių užduotis — derinti politikos programą ir paskirti premjerą arba vyriausybės formuotoją. Tai reiškia, kad vyriausybės formavimas gali užtrukti kelis mėnesius.
Koalicijos paprastai susideda iš politinių partijų su skirtingomis nuostatomis, todėl kompromisas ir koalicijos sutartys yra esminė valdymo dalis.
Teisminė ir konsultacinė institucijos
Nyderlandų teismų sistema yra nepriklausoma. Aukščiausiasis teismas (Hoge Raad) sprendžia civilinius, baudžiamuosius ir komercinius ginčus kasacinėje instancijoje. Administracinėse bylose ir teisėkūros konsultacijoje svarbi rolė tenka Raad van State (Valstybės tarybai), kuri yra pagrindinis patariamosios institucijos organas dėl įstatymų projektų ir veikia kaip aukščiausias administracinis teismas.
Vietos valdžia ir vandens valdybos
Nyderlandų administracinė struktūra apima provincijas ir savivaldybes. Be to, vandens valdybos (waterschappen) yra seniausia savivaldos forma — jos prižiūri potvynių kontrolę, vandens lygio reguliavimą ir užtikrina susijusią infrastruktūrą. Šios institucijos turi rinktus organus ir gali imti mokesčius už specialias funkcijas.
Nyderlandų Karalystės struktūra Karibuose
Kaip minėta, Nyderlandų Karalystę sudaro Europos dalis ir trys Karibų jūros šalys: Aruba, Kiurasao ir Sen Martinas. Be to, trys salos turi specialų Nyderlandų savivaldybių statusą — Karibų Nyderlandai (Bonaire, Sint Eustatius ir Saba). Šios teritorijos turi skirtingą autonomijos laipsnį: Karibų šalys yra autonominės karalystės dalys, o specialiosios savivaldybės yra tiesiogiai valdomos Nyderlandų institucijų, turėdamos tam tikrą vietos savivaldą.
Tarptautinis vaidmuo
Nyderlandai aktyviai dalyvauja tarptautinėse organizacijose: jie yra Beniliukso partneriai, priklauso Europos Tarybai, Europos Sąjungai, NATO ir Jungtinėms Tautoms. Šalis dažnai veikia tarpininke tarptautiniuose derybose, remia tarptautinę teisę ir dalyvauja ekonominėse bei saugumo iniciatyvose.
Politinė kultūra ir partijos
Nyderlandų politinė sistema pasižymi platių ideologinių spektrų daugiapartine sistema. Dėl mažo rinkimų slenksčio ir proporcinio atstovavimo į parlamentą patenka daug partijų, todėl politikos procesą lemia derybos ir kompromisai. Partijų kraštovaizdis kinta laikui bėgant, bet nuolatinė tema yra poreikis sudaryti stabilias koalicijas bei derinti vietinius ir nacionalinius interesus.
Santrauka
- Valdymo formos pagrindas: konstitucinė monarchija ir parlamentinė sistema.
- Parlamentas: dviejų rūmų — Tweede Kamer (150 narių) ir Eerste Kamer (75 nariai).
- Vyriausybės formavimas: dažnai koalicinis, remiasi derybomis ir tarpininkavimo procedūromis.
- Vietos valdžia: provincijos, savivaldybės ir vandens valdybos.
- Tarptautinis vaidmuo: aktyvus dalyvavimas ES, NATO, JT ir regioniniuose susitarimuose.
.jpg)
Ministras Pirmininkas Markas Rutte
.jpg)
Ministras Pirmininkas Markas Rutte
Vyriausybė
Šiuo metu vyriausybę sudaro trečiasis Ruttės kabinetas, kurį sudaro konservatyvi liberali Liaudies laisvės ir demokratijos partija (VVD, konservatyvi liberali partija), Krikščionių demokratų apeliacija (CDA, krikščionių demokratų partija), Demokratų 66 (D66, socialliberalų partija) ir Krikščionių sąjunga (CU, ortodoksų krikščionių demokratų partija).
2017 m. spalio 26 d. buvo sudarytas trečiasis Rutte kabinetas. Ministras Pirmininkas nuo 2010 m. buvo VVD politikas Markas Rutte.
Vyriausybė
Šiuo metu vyriausybę sudaro trečiasis Ruttės kabinetas, kurį sudaro konservatyvi liberali Liaudies laisvės ir demokratijos partija (VVD, konservatyvi liberali partija), Krikščionių demokratų apeliacija (CDA, krikščionių demokratų partija), Demokratų 66 (D66, socialliberalų partija) ir Krikščionių sąjunga (CU, ortodoksų krikščionių demokratų partija).
2017 m. spalio 26 d. buvo sudarytas trečiasis Rutte kabinetas. Ministras Pirmininkas nuo 2010 m. buvo VVD politikas Markas Rutte.
Politinės partijos
Parlamente yra 14 politinių partijų:
- 50+ - 50PLUS (olandų kalba: 50PLUS), vyresnio amžiaus žmonių interesams skirta partija.
- CDA - Krikščionių demokratų partijos (olandų k. Christen-Democratisch Appèl) krikščionių demokratų partija. Ankstesnis Ministras Pirmininkas Janas Peteris Balkenende yra CDA narys.
- CU - Krikščionių sąjunga (olandų k. ChristenUnie), ortodoksų krikščionių demokratų partija.
- D66 - Demokratai 66 (olandų kalba: Democraten 66), socialliberalų partija, įkurta 1966 m.
- DENK - DENK (olandų kalba: DENK), partija, orientuota į ne Vakarų šalių piliečius.
- FvD - Demokratijos forumas (olandiškai Forum voor Democratie), kritiškai dabartinę politinę padėtį vertinanti partija.
- GL - Žalioji kairė (olandų kalba GroenLinks), kairioji partija, kuri ypatingą dėmesį skiria aplinkai.
- PvdA - Darbo partija (olandų k. Partij van de Arbeid), socialdemokratų partija.
- PvdD - Gyvūnų partija (olandų k. Partij voor de Dieren), partija, pasisakanti už gyvūnų teises ir prieš visuotinį atšilimą.
- PvdT - Partija už ateitį (olandų k. Partij voor de Toekomst), partija, kuri rūpinasi (vyresnio amžiaus) žmonių interesais. 50+ partija.
- PVV - Laisvės partija (olandų k. Partij voor de Vrijheid), populistinė partija, kurią įkūrė Geertas Vildersas.
- SGP - Reformuota politinė partija (olandų kalba Staatkundig Gereformeerde Partij), konservatyvi kalvinistų partija.
- SP - Socialistų partija (olandų k. Socialistische Partij), socialistų partija.
- VVD - Liaudies partija už laisvę ir demokratiją (olandų k. Volkspartij voor Vrijheid en Democratie), konservatyvi liberali partija. Dabartinis ministras pirmininkas Markas Rutte yra VVD narys.
Daugiau nebėra parlamente:
- DS'70 - Demokratiniai socialistai '70 (olandų kalba: Democratisch Socialisten '70), buvusi nuosaiki socialdemokratų partija, atskilusi nuo PvdA.
- LPF - Pimo Fortuyno sąrašas (olandų kalba: Lijst Pim Fortuyn), buvusi populistinė partija, kurią 2002 m. įkūrė nužudytas politikas Pimas Fortuynas.
Politinės partijos
Parlamente yra 14 politinių partijų:
- 50+ - 50PLUS (olandų kalba: 50PLUS), vyresnio amžiaus žmonių interesams skirta partija.
- CDA - Krikščionių demokratų partijos (olandų k. Christen-Democratisch Appèl) krikščionių demokratų partija. Ankstesnis Ministras Pirmininkas Janas Peteris Balkenende yra CDA narys.
- CU - Krikščionių sąjunga (olandų k. ChristenUnie), ortodoksų krikščionių demokratų partija.
- D66 - Demokratai 66 (olandų kalba: Democraten 66), socialliberalų partija, įkurta 1966 m.
- DENK - DENK (olandų kalba: DENK), partija, orientuota į ne Vakarų šalių piliečius.
- FvD - Demokratijos forumas (olandiškai Forum voor Democratie), kritiškai dabartinę politinę padėtį vertinanti partija.
- GL - Žalioji kairė (olandų kalba GroenLinks), kairioji partija, kuri ypatingą dėmesį skiria aplinkai.
- PvdA - Darbo partija (olandų k. Partij van de Arbeid), socialdemokratų partija.
- PvdD - Gyvūnų partija (olandų k. Partij voor de Dieren), partija, pasisakanti už gyvūnų teises ir prieš visuotinį atšilimą.
- PvdT - Partija už ateitį (olandų k. Partij voor de Toekomst), partija, kuri rūpinasi (vyresnio amžiaus) žmonių interesais. 50+ partija.
- PVV - Laisvės partija (olandų k. Partij voor de Vrijheid), populistinė partija, kurią įkūrė Geertas Vildersas.
- SGP - Reformuota politinė partija (olandų kalba Staatkundig Gereformeerde Partij), konservatyvi kalvinistų partija.
- SP - Socialistų partija (olandų k. Socialistische Partij), socialistų partija.
- VVD - Liaudies partija už laisvę ir demokratiją (olandų k. Volkspartij voor Vrijheid en Democratie), konservatyvi liberali partija. Dabartinis ministras pirmininkas Markas Rutte yra VVD narys.
Daugiau nebėra parlamente:
- DS'70 - Demokratiniai socialistai '70 (olandų kalba: Democratisch Socialisten '70), buvusi nuosaiki socialdemokratų partija, atskilusi nuo PvdA.
- LPF - Pimo Fortuyno sąrašas (olandų kalba: Lijst Pim Fortuyn), buvusi populistinė partija, kurią 2002 m. įkūrė nužudytas politikas Pimas Fortuynas.
Politiniai lyderiai
Politiniai lyderiai nuo 2020 m. gegužės 3 d., suskirstyti pagal vietų skaičių parlamente.
· .jpg)
Markas Rutte -
Laisvės ir demokratijos liaudies partija (VVD)
· .jpg)
Geertas Vildersas -
Laisvės partija (PVV)
· .jpg)
Pieteris Heerma -
Krikščionių demokratų paraginimas (CDA)
· .jpg)
Robas Jettenas -
Demokratai 66 (D66)
· 
Jesse Klaver -
GreenLeft (GL)
· .jpg)
Lilian Marijnissen -
Socialistų partija (SP)
· 
Lodewijk Asscher -
Darbo partija (PvdA)
· .jpg)
Gertas-Janas Segersas -
Krikščionių sąjunga (KS)
· 
Esther Ouwehand -
Partija už gyvūnus (PvdD)
· .jpg
... -
50PLUS (50+)
· 
Kees van der Staaij -
Reformuota politinė partija (SGP)
· 
Faridas Azarkanas -
DENK
· .jpg)
Thierry Baudet -
Demokratijos forumas (FvD)
· 
Henk Krol -
Ateities partija (PvdT)
Politiniai lyderiai
Politiniai lyderiai nuo 2020 m. gegužės 3 d., suskirstyti pagal vietų skaičių parlamente.
· .jpg)
Markas Rutte -
Laisvės ir demokratijos liaudies partija (VVD)
· (1).jpg)
Geertas Vildersas -
Laisvės partija (PVV)
· .jpg)
Pieteris Heerma -
Krikščionių demokratų paraginimas (CDA)
· (1).jpg)
Robas Jettenas -
Demokratai 66 (D66)
· 
Jesse Klaver -
GreenLeft (GL)
· .jpg)
Lilian Marijnissen -
Socialistų partija (SP)
· 
Lodewijk Asscher -
Darbo partija (PvdA)
· (1).jpg)
Gertas-Janas Segersas -
Krikščionių sąjunga (KS)
· 
Esther Ouwehand -
Partija už gyvūnus (PvdD)
· 
Kees van der Staaij -
Reformuota politinė partija (SGP)
· 
Faridas Azarkanas -
DENK
· .jpg)
Thierry Baudet -
Demokratijos forumas (FvD)
· 
Henk Krol -
Partija už ateitį (PvdT)
Susiję puslapiai
- Olandiškų spintų sąrašas
- Antrieji rūmai (Nyderlandai)
Susiję puslapiai
- Olandiškų spintų sąrašas
- Atstovų rūmai (Nyderlandai)
Klausimai ir atsakymai
K: Kokia yra Nyderlandų politinė sistema?
Atsakymas: Nyderlandų politinė sistema yra netiesioginės demokratijos sistema. Ji turi konstituciją ir monarchiją, kuri veikia pagal konstituciją. Demokratinę struktūrą lemia parlamentas (įstatymų leidžiamoji valdžia) ir vyriausybė (vykdomoji valdžia).
Klausimas: Kokie yra dveji Nyderlandų parlamento rūmai?
A: Nyderlandų parlamentas vadinamas Generalinių valstijų parlamentu (olandiškai: Staten-Generaal) ir susideda iš dvejų rūmų: žemųjų rūmų, vadinamųjų antrųjų rūmų (olandiškai: Tweede Kamer), kuriuos galima palyginti su Atstovų rūmais kitose šalyse, ir aukštųjų rūmų, vadinamųjų pirmųjų rūmų (olandiškai: Eerste Kamer), kuriuos galima palyginti su Senatu kitose šalyse ir kurie dažnai vadinami taip pat.
K: Kiek šalių sudaro Nyderlandų Karalystę?
A: Nyderlandų Karalystę sudaro keturios šalys - patys Nyderlandai (europinė dalis) ir trys Karibų jūros salų valstybės - Aruba, Kiurasao ir Sen Martinas. Taip pat yra dar trys Karibų jūros salos, turinčios Nyderlandams priklausančių specialių savivaldybių, vadinamų Karibų Nyderlandais, statusą.
Klausimas: Ar įstatymų leidžiamoji ir vykdomoji valdžia yra atskirtos?
Atsakymas: Ne, įstatymų leidžiamoji ir vykdomoji valdžia nėra griežtai atskirtos, tačiau, norėdamos tinkamai veikti, jos priklauso viena nuo kitos pasitikėjimo. Tokio tipo parlamentinė sistema leidžia abiem šakoms glaudžiai bendradarbiauti, kartu išlaikant savo individualius vaidmenis.
Klausimas: Ar yra žemesnio nei nacionalinis lygmuo regioninių vyriausybių?
A: Taip, žemiau nacionalinio lygmens yra provincijos, savivaldybės ir vandens valdybos, kurios sudaro regioninę valdžią.
K: Ar Nyderlandų vyriausybė priklauso kokioms nors tarptautinėms organizacijoms ? A: Taip, Nyderlandų vyriausybė priklauso Beniliukso, Europos Tarybai, Europos Sąjungai, NATO ir Jungtinėms Tautoms.
Ieškoti