Žydrasis žiogelis (Alcedo azurea) yra nedidelis paukštis, dažnai siejamas su upinių žvirblinių šeima (Alcedinidae). Kūno ilgis siekia apie 17–19 cm. Šis paukštis paplitęs dalyje Australijos ir Tasmanijos, taip pat Naujojoje Gvinėjoje ir kai kuriose gretimose salose, Šiaurės Maluku ir Romangos salose.

Aprašymas

Žydrasis žiogelis savo vardą gavo dėl ryškios žydros (mėlynos–žydros) nugaros ir sparnų spalvos. Veidas ir krūtinė dažniausiai baltesni arba rudi, o šonai gali būti blyškiai oranžiniai. Ko jos dažnai būna raudonos spalvos; pėdos gali turėti dvi ar tris priekinio tipo pirštus, priklausomai nuo potipio ir anatominių ypatybių. Tarp akių ir snapo matomos baltos dėmės, kurios gali padėti sutrikdyti plėšrūnų dėmesį ir palengvinti maskuotę.

Buveinė ir elgsena

Žydrasis žiogelis gyvena šalia vandenų telkinių: smulkūs upeliai, ežerai, pelkės, potvynių zonos, estuarijos bei mangrovės. Jis mėgsta perregimus krantus, nuo kurių stebi vandenį ir, pastebėjęs grobį, greitai nardina iš užuovėjos. Paprastai tai sėslus arba vietoje migruojantis paukštis, nors tam tikrose regione populiacijos gali keisti tankumą sezonų metu priklausomai nuo vandens lygio ir grobio gausos.

Mityba

Pagrindinė mityba sudaro mažos vandens kilmės gyvūnai. Dažnai maitinasi mažomis žuvimis ir įvairiais gėlavandeniais bestuburiais, įskaitant gėlavandenius vėžius. Medžioja pasėdėjęs ant šakų ar krantų, nusileidžia prie vandens paviršiaus ir snapu pagavo grobį.

Dauginimasis ir lizdavimas

Lizdą suka upelio ar kranto šlaito kameroje — tunelis gali būti iki maždaug 1 m ilgio, vedantis į apvalią lizdo patalpą. Kiaušiniai dažniausiai būna balti, apvalūs; vienoje vadoje paprastai būna apie 5–7 kiaušinius. Abiejų tėvų priežiūra ir maitinimas po išsiritimo yra įprastas. Inkuabacija ir jauniklių auginimas trunka kelias savaites, o tikslios trukmės dydis priklauso nuo potipio ir aplinkos sąlygų.

Garsai

Skleidžiamas garsas yra aukštas ir skardus, dažnai apibūdinamas kaip „pseet–pseet–pseet“ ar panašūs trumpi, pasikartojantys signalai, naudojami tiek teritoriniams pranešimams, tiek bendravimui tarp poros narių.

Išsaugojimas

Vietinės populiacijos dažnai yra stabilios, tačiau žiogelio buveinės gali būti pažeidžiamos dėl vandens taršos, upių reguliavimo, mangrovių atliepos naikinimo ir kitų žmogaus veiklos formų. Apsaugos priemonės apima vandens kokybės gerinimą, pakrančių buveinių išsaugojimą ir stebėseną regionuose, kur populiacijos mažėja.

Paprastai tai pastebimas ir lengvai atpažįstamas paukštis tose vietovėse, kur gyvena, todėl gamtos mylėtojai dažnai turi galimybę jį stebėti iš arti.