Rekapitacijos teorija: Haeckelis, ontogenezė ir biogenetinis dėsnis

Rekapitacijos teorija: Haeckelio idėjos apie ontogenezę ir biogenetinį dėsnį — istorija, kritika ir šiuolaikinė reikšmė embriologijoje.

Rekapitacijos teorija dažnai vadinama ontogenezės rekapituliuota filogeneze. Ji formuluoja idėją, kad individo embrioninis vystymasis atkartoja rūšies evoliucijos istoriją.

Šią idėją 1824–1826 m. pirmasis suformulavo Étienne'as Serresas. 1866 m. (kartais nurodomas ir 1886 m.) Ernstas Haekelis išpopuliarino stipresnę formulę: kad atskiro organizmo embrioninis vystymasis (ontogenezė) vyksta tuo pačiu keliu kaip ir jo rūšies evoliucijos istorija (filogenezė). Ši mintis tapo žinoma kaip biogenetikos dėsnis arba embriologinis paralelizmas.

Idėjos turinys ir pavyzdžiai

Rekapitacijos teorija teigė, kad prieš gimdami organizmai pereina vystymosi etapus, kurie gali priminti suaugusius kitų rūšių gyvūnus, maždaug ta pačia tvarka, kuria evoliucijos metu išsiskyrė tos rūšys. Pavyzdžiui:

• žinduolių embrionuose matomi išaugusių žiaunų primenantys dariniai (faringinės kišenės / gomurinės pertvaros),
• žinduolių embrionuose pasireiškiantys uodegos embriono etapai,
• bendros kūno segmentacijos formos (somitai) primenančios primityvesnius protėvius.

Kritika ir istoriniai ginčai

Nors ši idėja turėjo tam tikrą intuityvų pagrindą, ji buvo labai supaprastinta ir neteisingai interpretuota kaip griežtas „teisė“ ar vienareikšmis dėsnis. Svarbiausi kritikai ir pataisymai:

• Karl von Baer (XIX a.) parodė, kad embrionai skirtingų rūšių dažnai yra panašūs ankstyvaisiais vystymosi etapais, o ne vėlesnėse fazėse, todėl ontogenezė ne „kartoja“ visą filogenezę.
• Ernsto Haekelio piešinių ginčas: Haeckelis pateikė garsius palyginamuosius embrionų piešinius, kurie vėliau buvo apkaltinti perdedant ar falsifikuojant skirtumus tarp rūšių. Tai sumenkino jo autoritetą ir parodė, kad originalūs argumentai buvo kartais netikslūs.
• Biologai parodė, kad vystymasis veikia pagal taisykles, kurios leidžia pokyčius tik tam tikrose fazėse; tai reiškia, jog ne visi evoliuciniai žingsniai atsispindi embrione vienodai.

Šiuolaikinė perspektyva: evoliucinė embriologija (evo-devo)

Pastaraisiais dešimtmečiais idėja buvo atnaujinta ir nuodugniau suprasta per evoliucijos vystymosi biologijos (evo‑devo) prizmę. Pagrindinės šiuolaikinės nuostatos:

• Nebūtinai tiesioginė recapituliacija: ontogenezė neretai atspindi filogenetines sąsajas, bet nevyksta kaip tiesioginis „pakartojimas“ visos rūšies evoliucijos.
• Heterochronija: vystymosi proceso laiko poslinkiai (pažangesnis arba užlaikytas vystymasis) gali sukelti didelius morfologinius pokyčius — pavyzdys: paedomorphosis (jaunatviškų savybių išlikimas suaugusiame organizme) ir peramorphosis (naujos, intensyvesnės savybės).
• Filotipinis tarpsnis ir laikrodžio modelis: pastebima, kad pradinių vystymosi stadijų panašumas tarp artimų taksonų kartais didėja iki tam tikro „phylotypic“ periodo, po kurio vėl atsiranda didesnė įvairovė — tai apibūdinama kaip „smėlio laikrodžio“ (hourglass) modelis.
• Genų reguliavimo tinklai: bendri genai ir jų reguliacija (pvz., Hox genų šeima) paaiškina, kodėl kai kurios embrioninės struktūros yra panašios tarp skirtingų rūšių ir kaip evoliucija gali veikti per vystymosi procesus.

Praktinė reikšmė ir etiniai aspektai

Rekapitacijos idėja buvo naudinga kaip heuristinis modelis istorijoje, tačiau jos piktnaudžiavimas (kartais Haeckelio mąstymo interpretacijos) turėjo ir neigiamų pasekmių — pvz., socialinėse ir ideologinėse spekuliacijose. Šiuolaikinė biologija priima, kad vystymasis yra sudėtingas procesas, kuriame evoliucija palieka žymes, bet jų redagavimo mechanizmai yra reguliuojami ir modifikuojami per genų tinklus bei vystymosi laiką.

Santrauka

Teorija, kad ontogenezė „rekapituliuoja“ filogenezę, buvo svarbi evoliucinės ir embriologinės minties raidai. Tačiau ji negali būti suprantama kaip griežtas dėsnis. Moderni evo‑devo mokslo sritis rodo, kad vystymasis atspindi evoliucines sąsajas per kompleksinius genų reguliavimo mechanizmus, heterochronijas ir vystymosi modulines sistemas — todėl recapituliacija kartais stebima kaip atspindys filogenetinių ryšių, bet niekada ne kaip visiškai tikslingas ir vienareikšmis „pakartojimas“.

Haeckelio teorija

Haeckelis savo teoriją suformulavo taip: "Ontogenezė atkartoja filogenezę". Ontogenezė - tai organizmo raidos etapai, kuriuos jis nueina iki gimimo, pradedant nuo vienos ląstelės ir baigiant kūdikiu. Filogenezė - tai rūšių vystymosi etapai, pradedant nuo labai paprasto organizmo ir baigiant dabartinio organizmo evoliucija. "Rekapituliuoja" yra žodžio "atspindi" sinonimas ir reiškia, kad organizmo ontogenezė yra panaši į jo rūšies filogenezę.

Pavyzdžiui, Haeckelis suprato, kad prieš gimdamas žmogus turi kaklo plyšį. Šie plyšiai panašūs į suaugusių žuvų žiaunas. Haeckelis manė, kad tai reiškia, jog tam tikrą laiką prieš mūsų rūšiai tampant žmonėmis buvome panašūs į žuvis. Šią nuomonę patvirtina iškastiniai radiniai ir kiti įrodymai. Negimusiam žmogui artėjant prie gimimo, jam išsivysto uodega. Tiesą sakant, kai kurie žmonių kūdikiai net gimsta su uodegomis. Haeckelis padarė teisingą išvadą, kad kažkuriuo metu žmonijos netolimoje evoliucijos praeityje (po to, kai perėjome žuvies stadiją) rūšys, kurios vėliau tapo žmonėmis, turėjo uodegą.

Tačiau ne visi Haeckelio įrodymai ar išvados buvo tokie geri. Haeckelis sukūrė keletą embrionų piešinių, kuriuose dažnai pernelyg pabrėžiamas giminingų rūšių embrionų panašumas. Šie piešiniai pateko į daugelį biologijos vadovėlių ir paplito visuomenėje, nors buvo klaidingi. Be to, Haeckelis pasinaudojo šiais "įrodymais", kad padarytų išvadą, jog baltieji žmonės evoliuciškai pranašesni už kitų rasių žmones. Tai ne tik rasistinis požiūris, bet šiandien žinome, kad jis nėra teisingas.

Romaneso 1892 m. Ernsto Haeckelio prieštaringai vertinamų embrionų piešinių kopija (ši paveikslėlio versija dažnai neteisingai priskiriama Haeckeliui).

Klausimai ir atsakymai

Klausimas: Kas yra rekapitulacijos teorija?

K.: Kas pirmasis pasiūlė rekapitulacijos teorijos idėją?

K: Ką apie rekapitacijos teoriją siūlė Ernstas Haekelis?

K.: Koks yra rekapitulacijos teorijos ir evoliucijos ryšys?

K.: Koks yra dabartinis požiūris į rekapitacijos teoriją?

Klausimas: Kodėl rekapitulacijos teorija nebelaikoma naudingu būdu pažvelgti į vystymąsi?

K: Kas yra embriologija?

Paieška pagal raidę