Mahabado respublika (1946–1947) – trumpalaikė Irano Kurdistano kurdų valstybė

Mahabado respublika (1946–1947) – trumpalaikė Irano Kurdistano kurdų valstybė: kilmė, nepriklausomybės paskelbimas, vadovai Qazi Muhammadas, Mustafa Barzani ir žlugimo istorija.

Irano Kurdistane įkurta Mahabado respublika (taip pat Kurdistano respublika) buvo antroji nepriklausoma kurdų valstybė XX a. po Turkijos Ararato respublikos. Jos sostinė buvo kurdų miestas Mahabadas šiaurės vakarų Irane. Respublika buvo Irano krizės - JAV ir SSRS konflikto - dalis.

Respublikai vadovavo prezidentas Qazi Muhammadas ir gynybos ministras Mustafa Barzani. Ministras pirmininkas buvo Hadschi Baba Scheich. 1946 m. sausio 22 d. Mahabado respublika paskelbė nepriklausomybę, tačiau po metų šį judėjimą nugalėjo Irano centrinės vyriausybės kariuomenė. [1]. 1947 m. žlugus respublikai, Qazi Muhammadas buvo viešai pakartas Chuvarčiros aikštėje Mahabado centre.

Dabartinis Irako Kurdistano prezidentas Massoudas Barzani gimė Mahabade, kai jo tėvas, miręs generolas Mustafa Barzani, buvo Mahabado, paskelbto Irano Kurdistane, kariuomenės vadas [2].

Archibaldas Ruzveltas, buvusio JAV prezidento Teodoro Ruzvelto sūnus, knygoje "Mahabado kurdų respublika" rašė, kad pagrindinė Mahabado tautų respublikos problema buvo ta, kad kurdams reikėjo SSRS valdžios. Tik su Raudonąja armija jie turėjo šansų. Tačiau šie glaudūs ryšiai su Stalinu ir SSRS leido daugeliui kurdų genčių būti opozicijoje šiai kurdų valstybei.

Priežastys ir tarptautinis kontekstas

Mahabado respublikos atsiradimą reikėtų suprasti platesniame Antrojo pasaulinio karo pabaigos geopolitiniame kontekste. Po karo Sovietų Sąjunga okupavo Irano šiaurines provincijas ir rėmė vietines autonomines jėgas, siekdama išlaikyti įtaką regione. Dalis kurdų veikėjų ir politinių lyderių, pasinaudodami šia padėtimi ir SSRS politine parama, ėmė reikalauti plačios vietinės savivaldos ar nepriklausomybės. Sovietų karių buvimas suteikė laikiną saugumą ir politinį užnugarį Mahabado lyderiams.

Vidaus struktūra ir veikla

Mahabado respublikoje veikė keli centriniai politiniai ir administraciniai organai. Buvo bandoma diegti švietimo ir kultūros programas kurdų kalba, leisti laikraščius ir formuoti reguliarias saugumo pajėgas. Politinę liniją formavo tiek religinių lyderių, tiek sekuliarių nacionalistų grupių atstovai; tai kartais lėmė vidaus nesutarimus. Respublikos lyderiai skelbė apie norą organizuoti gyvenimą pagal kurdų tautinę tapatybę ir sukurti institucijas, kurios užtikrintų regiono autonomiją nuo centrinės Teherano valdžios.

Karinė situacija ir žlugimas

Gynybos reikalus organizavo į Mahabadą atvykęs ir su vietos pasipriešinimu susijęs Mustafa Barzani su savo pasipriešinimo pajėgomis. Tačiau jo ir kitų vadų pajėgos buvo ribotos, ypač po to, kai SSRS sumažino atvirą paramą ir, spaudžiama tarptautinės bendruomenės (ypač JAV ir Didžiosios Britanijos), 1946 m. pradžioje pradėjo trauktis iš Irano. Sovietų pajėgų pasitraukimas smarkiai sumažino Mahabado politikos galimybes ir paliko respubliką pažeidžiamą centriniam Teherano veiksmui.

1946–1947 m. sandūroje Irano centrinė vyriausybė atkūrė valstybės kontrolę šiaurinėse provincijose. Dalis Mahabado vadovų buvo sulaikyti, dalis – pasitraukė į kaimynines šalis. Qazi Muhammadas ir keli kiti politiniai lyderiai buvo nuteisti ir įvykdyta mirties bausmė (užpakartojimas viešai Mahabado centre), o dauguma kitų kovotojų, įskaitant Mustafa Barzanį, pasitraukė į Irako Kurdistaną, kur tęsė pasipriešinimą ir politinį aktyvumą.

Pasekmės ir reikšmė

Mahabado respublikos žlugimas turėjo kelias ilgalaikes pasekmes:

• Kurdų politinis mobilizavimas: nors respublika buvo trumpalaikė, ji tapo svarbiu simboliu ir patirtimi vėlesniems kurdų judėjimams Irane ir regione.
• Barzani šeimos vaidmuo: Mustafa Barzanio ir jo šeimos (įskaitant Massoudą Barzani) pasitraukimas į Iraką vėliau leido jiems išlikti svarbiais Irako Kurdistano politiniais veikėjais.
• Tarptautinė politika: įvykiai Mahabade parodė, kaip supervalstybių įtaka ir jų sprendimai gali lemiamai paveikti mažesnių tautų likimus bei demokratinių ar autonominių siekių galimybes.

Atsiminimai ir istorinė atmintis

Mahabado respublika iki šiol yra reikšminga kurdų kolektyvinei atminčiai. Vietinė ir diasporos kurdų literatūra, istorijos studijos bei politiniai pasakojimai dažnai primena trumpą, bet reikšmingą šios patirties etapą. Taip pat ji dažnai minima diskusijose apie regiono etninius santykius, tautų teises ir požiūrį į centrinę valdžią Irane.

Jeigu reikia, galiu pridėti laiko juostą su pagrindiniais įvykiais, nuorodas į tolimesnę literatūrą arba trumpus biografinius užrašus apie pagrindinius Mahabado respublikos asmenis.

Klausimai ir atsakymai

K: Kaip vadinosi antroji nepriklausoma XX a. kurdų valstybė?

K: Kur ji buvo įsikūrusi?

K: Kas vadovavo Respublikai?

K: Kada ji paskelbė nepriklausomybę?

K: Kiek laiko ji gyvavo prieš žlugimą?

K: Kas nutiko Qazi Muhammadui po jo žlugimo?

K: Kas yra Massoudas Barzani ir kaip jis susijęs su šia respublika?

Paieška pagal raidę