Ritminė gimnastika – apibrėžimas, prietaisai, taisyklės ir varžybos

Ritminė gimnastika: apibrėžimas, prietaisai, taisyklės ir varžybos — sužinok techniką, rungtis, vertinimą, istoriją ir olimpines varžybas bei patarimus sportininkams.

Autorius: Leandro Alegsa

Ritminė gimnastika (sutrumpintai RG) – tai meno ir sporto šaka, kurioje sportininkės atlieka individualias arba grupines rungtis ant grindų, sinchronizuodamos judesius su muzika ir tuo pačiu manipuliuodamos prietaisais. Gimnastai gali dirbti su vienu arba dviem prietaisais: virve, lanku, kamuoliu, lazdomis ir juosta. Ritminė gimnastika sujungia elementus iš gimnastikos, šokio ir prietaisų manipuliavimo. Nugalėtoju tampa tas dalyvis, kuris surenka daugiausiai taškų, kuriuos nustato teisėjų komisija už šuolius, pusiausvyrą, piruetus, lankstumą, darbą su prietaisais, atlikimą ir meninį efektą.

Trumpa istorija

Ritminė gimnastika išsivystė XX a. pradžioje iš įvairių estetinių ir fiziškų praktikų. Jai įtakos turėjo grupinė gimnastika, klasikinis baletas, vokiečių prietaisų darbo tradicijos ir švedų laisvųjų pratimų metodika. FIG (Tarptautinė gimnastikos federacija) ritminę gimnastiką oficialiai pripažino 1963 m. Pirmą kartą sportininkės dalyvavo olimpinėse žaidynėse 1984 m. Los Andžele – individualiose varžybose laimėjo Kanados gimnastė Lori Fung. Grupinės varžybos į olimpines žaidynes įtrauktos 1996 m.

Prietaisai ir jų ypatumai

  • Virvė: dažnai naudojama šokinėjimams, svyravimams ir ritminiams judesiams. Ilgis parenkamas pagal sportininkės ūgį, o medžiaga turi būti elastinga ir saugi.
  • Lankas: naudojamas metimams, sukimams ir ritmingam judesių vingiavimui; lanko paviršius turi būti lygus ir turėti tinkamą tvirtumą.
  • Kamuolys: prireikus – atliekami ritminiai ritimai, atmušimai ir akcentuoti kūno judesiai. Kamuoliui keliami tam tikri svorio ir apimties reikalavimai.
  • Lazdos: dažniausiai dirbama dviem lazdomis – jos metamos, sukamasi ir keičiamos rankose; reikalaujama tikslaus manipuliavimo.
  • Juosta: ilga, dekoratyvi juosta, kuri suteikia rutinos vizualinio lengvumo – naudojama su slystančiais, kreivais judesiais ir dideliais svyravimais.

FIG nustato prietaisų medžiagas, dydį ir saugumo reikalavimus. Tikslios matmenų ir svorio ribos gali skirtis pagal amžiaus kategorijas ir FIG taisykles.

Taisyklės ir vertinimas

Varžybose vertinama techninė ir meninė atlikimo pusė. Teisėjai skiria vertinimus pagal kelias pagrindines sritis:

  • Dėmesys sunkumui (Difficulty) – vertinami kūno sunkumai (šuoliai, pusiausvyros pozos, suktukai) ir prietaisų sudėtingumas (metimai, pagavimai, pernešimai).
  • Atlikimas (Execution) – vertinama judesių švara, technika, laisvė nuo klaidų, pusiausvyros išlaikymas, laikysena.
  • Meninis poveikis (Artistry) – choreografija, muzikinis interpretavimas, originalumas, bendras įspūdis.

Galutinė suma gaunama sudėjus atitinkamus komponentus ir atėmus užfiksuotas nuobaudas (pvz., už prietaiso kritimą, muzikos laikymosi klaidas, išeitį už ribų). Teisėjų komisija griežtai taiko FIG galiojančias taisykles, todėl rungčių formatas ir vertinimo kriterijai periodiškai atnaujinami.

Varžybų struktūra ir amžiaus grupės

Tarptautinės varžybos paprastai organizuojamos pagal amžiaus kategorijas: jaunimo (pvz., jaunesnės nei šešiolikos metų pagal gimimo metus) ir suaugusiųjų (seniorskės – vyresnės nei šešiolikos metų pagal gimimo metus). Varžybų formatai apima:

  • Individualų daugiaetapį turnyrą (all-around) – sportininkė atlieka kelias rungtis su skirtingais prietaisais; laimėtoja nustatoma pagal bendrą surinktų taškų skaičių.
  • Individualių prietaisų finalus – prizininkės išaiškinamos kiekviename prietaiso finale atskirai.
  • Grupines varžybas – komandą sudaro kelios gimnastės (dažniausiai 5); rutinos apima vieno arba dviejų skirtingų tipų prietaisų kombinacijas (pvz., 5 juostos arba 3 kamuoliai + 2 lazdos).
  • Pasaulio čempionatai, Europos čempionatai, Pasaulio taurės etapai ir olimpinės žaidynės yra svarbiausi tarptautiniai renginiai.

Muzika, choreografija ir kostiumai

Muzika turi būti tinkama sporto šakai ir padėti atskleisti choreografiją. Choreografija derinama su muzikos taktija, o prietaiso judesiai turi būti integruoti į muzikinę raišką. Kostiumai (leotardai) paprastai yra specialiai skirti ritminei gimnastikai – puošti, bet kartu atitinkantys reglamentus dėl aprangos dekoro, skaidrumo ir saugumo. Gimnastės dažniausiai atlieka basomis arba su specialiomis pėdų apsaugomis.

Treniruotės, saugumas ir sveikata

Ritminė gimnastika reikalauja didelio lankstumo, ištvermės, koordinacijos ir jėgos. Treniruotės apima:

  • techninius pratimus su prietaisais;
  • kūno sunkumų (pusiausvyrų, suktukų, šuolių) lavinimą;
  • bendrą fizinį pasirengimą – jėgos, ištvermės ir lankstumo pratimus;
  • choreografijos ir muzikinio pajautimo ugdymą.

Saugumas – svarbiausias aspektas: prietaisų kritimas gali sukelti traumų, todėl dirbama ant specialių kilimų, ruošiamasi progresyviai ir taikomos tinkamos reabilitacijos bei profilaktikos priemonės. Treneriai akcentuoja taisyklingą kūno mechaniką, raumenų pusiausvyrą ir poilsį, kad būtų išvengta pervargimo ar lėtinių traumų.

Varžybų taisyklių pavyzdžiai ir sankcijos

Teisėjai suteikia nuobaudas už prietaiso kritimus, netikslų pagavimą, kūno klaidas, muzikos neatitikimą ar peržengimą nustatytos rutinos laiko ribų. Taip pat vertinamos estetinės smulkmenos: bendras choreografijos vientisumas, pozos ir veido išraiška. Tikslios sankcijos ir skaičiavimo metodai nustatomi FIG <Code of Points> dokumentuose, kurie reguliariai atnaujinami.

Žymūs renginiai ir sportininkės

Pagrindiniai tarptautiniai renginiai – olimpinės žaidynės, pasaulio čempionatai, Europos čempionatai ir Pasaulio taurės etapai. Be jau minėtos Lori Fung, ritminėje gimnastikoje yra daug žymių vardų, iškovojusių aukštas vietas pasauliniu mastu ir prisidėjusių prie sporto populiarinimo.

Išvados

Ritminė gimnastika – tai dinamiška, estetiška ir techniškai sudėtinga sporto šaka, kurioje vienu metu sprendžiami sportiniai ir meniniai uždaviniai. Sėkmei reikia ne tik fizinių gebėjimų, bet ir muzikinio pojūčio, sceninio meistriškumo bei nuoseklios treniruočių praktikos. FIG taisyklės užtikrina, kad varžybos būtų sąžiningos, saugios ir nuosekliai vertinamos visame pasaulyje.

Dominika Červenková (Čekija), 2005 m. pasaulio žaidynėse atlikusi pasirodymą su juosta.Zoom
Dominika Červenková (Čekija), 2005 m. pasaulio žaidynėse atlikusi pasirodymą su juosta.

Virvė

Virvės ilgis priklauso nuo to, kokio ūgio yra ją naudojanti gimnastė. Jie supasi ant virvės, meta ir gaudo virvę, daro figūrinius aštuoniukus ir kt. Jie taip pat šuoliuoja ir šokinėja per virvę ją laikydami.

Hoop

Apskritimas pagamintas iš medžio. Gimnastai jį mėto ir gaudo, suka, supa ir suka įvairiais būdais.

Kamuolys

Ritminėje gimnastikoje naudojami kamuoliai gaminami iš gumos arba minkšto plastiko. Gimnastai mėto kamuolius ir juos gaudo, šokinėja ir rieda, balansuoja su kamuoliu ant rankos, daro bangas ir ratus.

Klubai

Riedučiai yra dar vienas ritminės gimnastikos gimnastams naudojamas inventorius. Kūjai panašūs į boulingo kėglius ar butelius. Jos gaminamos iš medžio arba plastiko. Gimnastai klubais atlieka ratus, metimus, supimąsi ir stuksenimą.

Grupė

Grupės rutina yra šiek tiek kitokia. Tai ne įranga, tai tiesiog kitokia rutina. Grupinėje rungtyje penkios ritminės gimnastikos gimnastės kartu atliks rutiną. Gimnastai turi dirbti kartu, kad rutina pavyktų. Grupinėje rungtyje gimnastai tarpusavyje keisis bet kokiu naudojamu inventoriumi.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra ritminė gimnastika?


A: Ritminė gimnastika - tai gimnastikos rūšis, jungianti gimnastikos, šokio ir manipuliavimo prietaisais elementus.

K: Ką daro ritminės gimnastikos sportininkai?


A: Ritminės gimnastikos sportininkai atlieka individualias arba grupines užduotis ant grindų su prietaisu, skambant muzikai. Jie manipuliuoja vienu arba dviem prietaisais, pavyzdžiui, virve, lanku, kamuoliu, lazdomis ir kaspinu.

K: Kaip nustatomas ritminės gimnastikos varžybų nugalėtojas?


A: Nugalėtoją nustato teisėjų kolegija, atsižvelgdama į dalyvį, surinkusį daugiausiai taškų už šuolius, balansus, piruetus, lankstumą, prietaisų valdymą, atlikimą ir meninį efektą.

K: Kokios sporto šakos turėjo įtakos ritminės gimnastikos raidai?


A: Ritminė gimnastika susiformavo iš grupinės gimnastikos, klasikinio baleto, vokiečių darbo su prietaisais ir švedų laisvųjų pratimų metodo.

K: Į kokias amžiaus grupes skirstomos ritminės gimnastikos varžybos?


A: Tarptautinės varžybos skirstomos į jaunių (iki šešiolikos metų pagal gimimo metus) ir senjorų (šešiolikmečių ir vyresnių moterų) varžybas pagal gimimo metus.

K: Kokios yra didžiausios ritminės gimnastikos varžybos?


A: Didžiausi ritminės gimnastikos renginiai yra olimpinės žaidynės, pasaulio čempionatai ir pasaulio taurės varžybos.

K: Kada ritminę gimnastiką oficialiai pripažino FIG ir kada ji pirmą kartą pasirodė olimpinėse žaidynėse?


A: FIG ritminę gimnastiką oficialiai pripažino 1963 m. Pirmą kartą ritminė gimnastika olimpinėse žaidynėse pasirodė 1984 m. Los Andžele, o pirmąja individualių varžybų nugalėtoja tapo Kanados gimnastė Lori Fung. 1996 m. į olimpines žaidynes buvo įtrauktos ritminės gimnastikos grupinės varžybos.


Ieškoti
AlegsaOnline.com - 2020 / 2025 - License CC3