Sacharos siurblio teorija
Sacharos siurblio teorija bandoma paaiškinti, kaip augalai ir gyvūnai iš Afrikos persikėlė į Artimuosius Rytus, o vėliau į Europą ir Aziją.
Tuo metu Afrika buvo lietingesnė nei dabar, o Sachara buvo drėgnesnė, su didesniais ežerais ir daugiau upių.
Afrikos lietingi laikotarpiai susiję su "drėgnosios Sacharos" faze, kurios metu susidaro didesni ežerai ir daugiau upių. Dėl to keičiasi toje vietovėje aptinkamų gyvūnų rūšys.
Nepriklausomai nuo Sacharos sausringumo, migracija upės koridoriumi sustojo, kai prieš 1,8-0,8 mln. metų dykumos fazės metu Nilas visiškai nustojo tekėti, o kitais laikotarpiais galbūt tekėjo tik laikinai dėl Nubijos bangų pakilimo.
Drėgnos Sacharos laikotarpiais Sachara ir Arabija tampa savanos pievomis, o Afrikos flora ir fauna tampa įprasta. Kitais sausringais laikotarpiais Sachara vėl tampa dykuma, paprastai dėl Vakarų Afrikos musono atsitraukimo į pietus. Garavimas viršija kritulių kiekį, vandens lygis ežeruose, pavyzdžiui, Čado ežere, sumažėja, o upės tampa sausomis vandomis.
Anksčiau plačiai paplitusi flora ir fauna pasitraukia į šiaurę iki Atlaso kalnų, į pietus iki Vakarų Afrikos arba į rytus iki Nilo slėnio ir iš ten į pietryčius iki Etiopijos aukštumų ir Kenijos arba į šiaurės rytus per Sinajaus pusiasalį į Aziją. Dėl to kai kurių rūšių populiacijos atsiskiria skirtingo klimato teritorijose, todėl jos priverstos prisitaikyti, o tai gali lemti rūšių skilimą (speciaciją).
Sacharos siurblys buvo naudojamas keturioms žmonių emigracijos iš Afrikos bangoms datuoti, būtent:
Meno kūrinio nuotrauka, kurioje pavaizduoti gyvūnai, paplitę Sacharoje, kai ji buvo drėgna. Nuotrauka buvo rasta centrinėje Sacharos dalyje esančiame Tassili miestelyje.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Sacharos siurblio teorija?
A: Sacharos siurblio teorija - tai bandymas paaiškinti, kaip augalai ir gyvūnai iš Afrikos persikėlė į Artimuosius Rytus, Europą ir Aziją. Ji teigia, kad drėgnesniais laikotarpiais Afrikoje migracija upių koridoriais buvo galima dėl to, kad toje teritorijoje buvo didesnių ežerų ir upių.
Klausimas: Kas lėmė vietovėje aptinkamų gyvūnų rūšių pokyčius?
A: Šioje vietovėje aptinkamų gyvūnų rūšių pokyčius lėmė Afrikos lietingi laikotarpiai, susiję su "drėgnosios Sacharos" faze, dėl kurios galėjo būti didesni ežerai ir daugiau upių.
K: Kada migracija upių koridoriais sustojo?
A: Migracija upių koridoriais sustojo, kai prieš 1,8-0,8 mln. metų, dykumos fazės metu, Nilas visiškai nustojo tekėti ir galbūt tekėjo tik laikinai dėl Nubijos bangų pakilimo.
K: Kaip ši teorija paaiškina žmonių emigraciją iš Afrikos?
A: Ši teorija žmonių emigraciją iš Afrikos aiškina prielaida, kad drėgnesniais laikotarpiais drėgnoje Sacharoje flora ir fauna paplinta, o sausesniais laikotarpiais pasitraukia į šiaurę ar rytus, į kitokio klimato šalis, o tai verčia juos prisitaikyti ir galbūt lemia speciaciją (rūšių skilimą).
Klausimas: Kiek žmonių emigracijos bangų iki šiol buvo taikoma ši teorija?
A: Pagal šią teoriją buvo nustatytos keturios žmonių emigracijos iš Afrikos bangos.
K: Kas atsitinka, kai garavimas viršija kritulių kiekį?
A: Kai garavimas viršija kritulių kiekį, vandens lygis ežeruose, pavyzdžiui, Čado ežere, sumažėja, o upės tampa sausomis vadu.
