Iškilumos, įlinkiai ir kišenės: karinės taktikos apibrėžimai
Sužinokite karinės taktikos sąvokas — iškilumos, įlinkiai, kišenės, jų taktinę reikšmę, pavojus mūšio lauke ir istorinius pavyzdžius.
Iškiluma (angl. salient) – tai mūšio lauko elementas, kuris išsikiša į priešo teritoriją. Paprastai ją supa priešas iš trijų pusių, todėl kariai, užėmę iškilumą, būna pažeidžiami tiek ugnies, tiek manevro prasme. Priešininko linija, nukreipta į iškilumą, dažnai vadinama įlinkiu (reentrantu) – tai kampas, nukreiptas į vidų, kuriuo galima veržtis link iškilumos pagrindo.
Giliai išsikišusi iškiluma yra ypač pavojinga: ją galima „prispausti“ arba perpjauti prie pagrindo, atjungiant iškilumos gynėjus nuo atsargų ir taip sudarant apsuptį. Tokiu atveju gynėjai gali būti įstumti į kišenę (situation where forces are encircled), prarasti ryšį su savo linijomis ir būti sunaikinti arba priversti pasiduoti. Tokia situacija įvyko Antrojo pasaulinio karo mūšyje dėl iškyšulio.
Įtvirtinimų srityje iškiluma – tai gynybinės struktūros dalis, kuri išsikiša į išorę. Priešingas elementas fortifikacijoje yra įlinkis – linijos arba užtvaros kampas, nukreiptas į vidų, kurį priešas gali išnaudoti puolimui arba praleisti į karštą tašką.
Praktinės pasekmės ir pagrindinės taktikos taisyklės:
- Vengti pernelyg gilių iškilumų – linijos turėtų būti kuo labiau ištemptos arba suformuotos taip, kad būtų sunku atlikti atkirpimą prie pagrindo.
- Turėti rezerves, kurios galėtų uždaryti pramušimus arba atlaisvinti apsuptas vienetas.
- Gynyboje stiprinti iškilumos šonus ir užtikrinti tarpusavio ugnies paramą, kad priešininkui būtų sunku „perkirpti“ pagrindą.
- Puolime išnaudoti reentrantus (įlinkius) – veržtis į iškilumą pagrindo kryptimi ir stengtis suformuoti kišenę.
- Naudoti artileriją ir aviaciją, kad būtų apribota priešo galimybė sujungti puolimo pajėgas aplink iškilumą.
Trumpai tariant, iškilumos, įlinkiai ir kišenės yra tarpusavyje susiję mūšio lauko elementai; jų suvokimas ir teisingas valdymas lemia tiek atakos, tiek gynybos sėkmę.
Pavyzdžiai
- JAV pilietinio karo metu per Getisburgo mūšį Sąjungos generolas Danielis Sicklesas be jokių įsakymų savo III korpusą perkėlė prieš pagrindinę Sąjungos armijos liniją. Dėl to jis buvo beveik atkirstas nuo pagrindinės armijos, kai konfederatai puolė. Panašią poziciją Sicklesas buvo užėmęs prie Catherine's Furnace mūšyje prie Chancellorsville'io dviem mėnesiais anksčiau. Abiem atvejais jo korpusas buvo smarkiai sumuštas ir jį turėjo gelbėti kiti daliniai.
- Amerikos pilietinio karo metu vykusiame Spotsilvanijos mūšyje konfederatų pajėgos pastatė medžiu sutvirtintą tranšėjų liniją. Tranšėjų linija išsikišo į priekį, kad apsaugotų aukštumą. Šis išlinkimas tapo žinomas kaip Mule Shoe Salient. Sąjungos pajėgos sutelkė puolimą šioje vietoje. Po 22 valandas trukusios kovos rankomis jie prasiveržė. Konfederatai pasitraukė į naują poziciją.
- Pirmojo pasaulinio karo metu britai didžiąją karo dalį buvo užėmę didelį Ypreso salyną. Ji susiformavo po Pirmojo Iprės mūšio ir tapo vienu kruviniausių Vakarų fronto sektorių. Kai kas nors iš britų pėstininkų kalbėdavo apie "Salientą", buvo suprantama, kad turimas omenyje Ypresas.
- Panašus centras buvo ir aplink Prancūzijos Verdeno miestą. Mūšis prie Verdeno aplink ją pareikalavo didelių abiejų pusių aukų.
- Pirmojo pasaulinio karo metais vokiečiai taip pat užėmė nedidelį salyną priešais Fromelį. Dėl savo išskirtinės formos ji buvo pavadinta Cukraus kalnu.
- Antrojo pasaulinio karo metais Sovietų Sąjunga užėmė didžiulę 150 km (93 mylių) gylio Kursko salelę. Tai tapo didžiausio istorijoje tankų mūšio ir lemiamo mūšio Rytų fronte vieta.
- Antrojo pasaulinio karo metais Vokietijos kariuomenė surengė netikėtą puolimą prieš Ardėnuose besiveržiančias sąjungininkų pajėgas. Mūšis tapo plačiai žinomas kaip Ardėnų mūšis (taip pat žinomas kaip Ardėnų puolimas ir Von Rundstedto puolimas).
Ieškoti