Iškiluma (angl. salient) – tai mūšio lauko elementas, kuris išsikiša į priešo teritoriją. Paprastai ją supa priešas iš trijų pusių, todėl kariai, užėmę iškilumą, būna pažeidžiami tiek ugnies, tiek manevro prasme. Priešininko linija, nukreipta į iškilumą, dažnai vadinama įlinkiu (reentrantu) – tai kampas, nukreiptas į vidų, kuriuo galima veržtis link iškilumos pagrindo.
Giliai išsikišusi iškiluma yra ypač pavojinga: ją galima „prispausti“ arba perpjauti prie pagrindo, atjungiant iškilumos gynėjus nuo atsargų ir taip sudarant apsuptį. Tokiu atveju gynėjai gali būti įstumti į kišenę (situation where forces are encircled), prarasti ryšį su savo linijomis ir būti sunaikinti arba priversti pasiduoti. Tokia situacija įvyko Antrojo pasaulinio karo mūšyje dėl iškyšulio.
Įtvirtinimų srityje iškiluma – tai gynybinės struktūros dalis, kuri išsikiša į išorę. Priešingas elementas fortifikacijoje yra įlinkis – linijos arba užtvaros kampas, nukreiptas į vidų, kurį priešas gali išnaudoti puolimui arba praleisti į karštą tašką.
Praktinės pasekmės ir pagrindinės taktikos taisyklės:
- Vengti pernelyg gilių iškilumų – linijos turėtų būti kuo labiau ištemptos arba suformuotos taip, kad būtų sunku atlikti atkirpimą prie pagrindo.
- Turėti rezerves, kurios galėtų uždaryti pramušimus arba atlaisvinti apsuptas vienetas.
- Gynyboje stiprinti iškilumos šonus ir užtikrinti tarpusavio ugnies paramą, kad priešininkui būtų sunku „perkirpti“ pagrindą.
- Puolime išnaudoti reentrantus (įlinkius) – veržtis į iškilumą pagrindo kryptimi ir stengtis suformuoti kišenę.
- Naudoti artileriją ir aviaciją, kad būtų apribota priešo galimybė sujungti puolimo pajėgas aplink iškilumą.
Trumpai tariant, iškilumos, įlinkiai ir kišenės yra tarpusavyje susiję mūšio lauko elementai; jų suvokimas ir teisingas valdymas lemia tiek atakos, tiek gynybos sėkmę.