Saturnalijos: senovės Romos karnavalinė šventė ir Saturno garbinimas
Atraskite Saturnalijas — senovės Romos karnavalą, Saturno garbinimą, dovanų dalijimą, vergų aptarnavimą ir linksmybes nuo gruodžio 17 iki 23.
Saturnalijos buvo senovės romėnų šventė. Ja buvo pagerbiamas dievas Saturnas. Ji buvo švenčiama gruodžio 17 d. pagal Julijaus kalendorių. Vėliau ji tęsėsi ilgiau - iki gruodžio 23 d. Šventė buvo švenčiama aukojant aukas Saturno šventykloje Romos forume ir rengiant viešą pokylį. Buvo dalijamos privačios dovanos, nuolat linksminamasi ir tvyrojo karnavalinė atmosfera. Buvo leidžiama lošti, o šeimininkai aptarnaudavo savo vergus. Įprastas paprotys buvo rinkti "Saturnalijų karalių". Poetas Katulas ją vadino "geriausiomis dienomis".
Kilme ir reikšmė
Saturnalijos siejamos su žemdirbystės dievu Saturnu, kurį romėnai laikė senovės gerovės ir „auksinio amžiaus“ simboliu. Šventės tradicijos kilo iš agrarinių papročių ir romėnų kalendorinių permainų: pradžioje tai buvo vienos dienos šventė, vėliau plėtėsi į kelių dienų laikotarpį. Saturno kultui priklausė ir šventykla Romos forume, kurioje buvo atliekami ritualai, aukojimai ir saugomas valstybės iždas (aerarium).
Pagrindiniai papročiai ir apeigos
- Vieši ir privatiniai pokyliai: žmonės rengiami vaišes, dažnai su daug alkoholio ir muzikos.
- Dovanos: buvo keičiamasi mažomis dovanomis, vadinamomis sigillaria — dažnai tai būdavo moliniai ar vaško žaisliukai.
- Socialinė įsivaizduojama apvertimas: laikinai buvo pamirštos įprastos hierarchijos — šeimininkai aptarnaudavo vergus, vergams suteikdavo daugiau laisvės, būdavo leista lošti ir pokštauti.
- „Saturnalijų karalius“: rinkdavo tam tikrą asmenį, kuris valdė pokylį, liepė kvailas komandas ir kūrė karnavalinę nuotaiką.
- Dekoracijos ir simboliai: papuošimai, žvakės, girliandos ir kiti šviesos simboliai. Kai kurie šaltiniai mini ir simbolinius laisvės ženklus, pavyzdžiui, pileus (laisvininko kepurę), naudojamus kaip ritualinę nuorodą į laisvės temą.
- Religinės apeigos: Saturno šventykloje atliekami aukojimai ir ceremonijos, skirtos dievui pagerbti ir prašyti geresnių derlių.
Švęskimo trukmė ir pokyčiai
Pradinė data — gruodžio 17 d. pagal Julijaus kalendorių — vėliau išaugo į kelias dienas ar net savaitę (iki gruodžio 23 d.). Šventės laikas ir trukmė kito priklausomai nuo laikmečio ir imperatoriškųjų dekretų. Dėl populiarumo ir pramoginės prigimties Saturnalijos tapo viena ryškiausių Romos visuomenės metų švenčių.
Saturnalijos ir vėlesnės tradicijos
Istorikai pastebi panašumus tarp Saturnalijų ir kai kurių šiuolaikinių žiemos švenčių elementų — dovanojimas, vaišės, namų puošyba, šviesų naudojimas ir laikinų normų pakeitimai. Tačiau tiesioginė ir vienareikšmiška ryšio linija su šiuolaikine Kalėdų tradicija nėra įrodyta: dauguma specialistų teigia, kad kai kurios Saturnalijų praktikos galėjo įsitvirtinti Romos kultūroje ir vėliau būti perinterpretuotos krikščioniškų švenčių kontekste.
Kritika, transformacija ir pabaiga
Su krikščionybės plitimu Romos imperijoje daug pagoniškų švenčių buvo kritikuojamos ar apribotos. Kai kurios Saturnalijų formos dingo arba buvo transformuotos į kitokias religinio pobūdžio šventes. Nepaisant to, daugelis elementų išliko rašytiniuose šaltiniuose, literatūroje ir meninėje tradicijoje.
Šiandieninė reikšmė
Saturnalijos yra svarbios istorikams ir kultūrologams analizuojant Romos visuomenę, socialinę hierarchiją ir pagoniškų ritualų įtaką vėlesnėms tradicijoms. Rekonstrukcijos, populiarios istorijos leidiniai ir parodos muziejuose pristato Saturnalijas kaip gyvą pavyzdį, kaip šventės gali laikinai pertvarkyti visuomeninius santykius ir suteikti atokvėpį nuo kasdienybės.
Įdomybė: romėnai švenčiantys linkėjo vieni kitiems sveikinimo žodžiais „Io Saturnalia!“, o poetas Katulas (Catullus) vadino šias dienas „optima dies“ — vienomis geriausių metų akimirkų.
Ieškoti