Saturno Galų palydovų grupė: Albiorix, Bebhionn, Erriapo ir Tarvos
Galilėjaus grupė (dar vadinama Galų arba Gallic grupe) yra progradinė netaisyklingų Saturno palydovų dinaminė grupuotė, kuriai būdingos panašios orbitos ir fizinės savybės. Jų vidutinės pusiau didžiosios ašys svyruoja apie 16–19 Gm (milijonų kilometrų), orbitų polinkiai – maždaug 35°–40°, o ekscentricitetai yra gana dideli (maždaug 0,5). Dėl šių bendrų orbitalinių parametrų manoma, kad nariai susiję kilme ir galėjo kilti iš vieno didesnio kūno suskilimo.
Vardai ir atradimai
Tarptautinė astronomų sąjunga (IAU) šiems mėnuliukams suteikė pavadinimus, kilusius iš Galų (keltiškos) mitologijos — todėl grupė dažnai minima kaip „Galų“ arba „Gallic“ grupė. Daugumą šių mažųjų palydovų atrado XX a. pabaigoje ir XXI a. pradžioje naudojant modernias žemės observatorijas bei didelės raiškos kameras.
Grupės nariai
Keturi pagrindiniai grupės nariai (didėjančio atstumo nuo Saturno tvarka) yra:
- Albiorix
- Bebhionn
- Erriapo
- Tarvos
Fizinės ir spektrinės savybės
Stebėjimai rodo, kad grupės palydovai yra fiziškai vienalytė populiacija: visi yra šviesiai raudonos spalvos. Matavimo rezultatai nurodo spalvų indeksus B − V = 0,91 ir V − R = 0,48, taip pat panašius infraraudonųjų spindulių indeksus. Tokios spalvos dažnai siejamos su organinėmis angliakrovėmis arba su tamsesniais D/P tipo asteroido tipais, nors spektroskopija pilnai neatskleidžia visų sudedamųjų dalių.
Pastebėtina, kad naujausi stebėjimai atskleidė, jog didžiausias grupės narys Albiorix iš tikrųjų yra dviejų skirtingų spalvų: dalis jo paviršiaus turi tokį pat raudoną atspalvį kaip Erriapo ir Tarvos, o kita dalis yra mažiau raudona. Tai leidžia manyti, kad Albiorix gali turėti didelį kraterį ar sritį, kurios pluta atidengė kitokio sudėtingumo uolienas.
Kilmės hipotezės ir susidūrimų įrodymai
Dėl panašių orbitų ir spalvų kilusi pagrindinė hipotezė yra, kad visi nariai yra didesnio kūno fragmentai, susidariusio po didelio smūgio. Konkrečiai, vienas siūlomų scenarijų — kad Albiorix buvo (ar yra) pirminis kūnas, o Erriapo ir Tarvos yra jo fragmentai, išmesti per smūgį. Tokiam susidūrimui reikėtų gana nemažo susidūrimo partnerio ir didelio smūgio energijos: skaičiavimai rodo, kad susidūrimui, sukūrusiam ~12 km spindulio kraterį, reikėtų objekto, kurio skersmuo būtų bent ~1 km ir santykiniam greičiui apie 5 km/s.
Daug didelių kraterių, pastebėtų ant tokių didesnių Saturno palydovų kaip Febė, rodo, kad per Saulės sistemos istoriją Saturno sistemoje įvyko labai smūgių ir skilimo epizodų. Be to, spalvų diferenciacija ant Albiorix ir bendras spalvų panašumas tarp mažesnių narių palaiko idėją apie vieną protėvį ir vėlesnę fragmentaciją.
Orbitų diagrama ir dinaminis kontekstas
Diagramoje, kurioje matoma Galilėjaus (Galų) grupė kitų netaisyklingų Saturno palydovų atžvilgiu, orbitų ekscentricitetas pažymėtas geltonais segmentais (nuo pericentro iki apocentro), o polinkis pavaizduotas Y ašyje. Toks diagramos atvaizdavimas padeda vizualizuoti grupės atskirtį nuo kitų netaisyklingų palydovų grupių (pvz., Norse ar Inuit grupių) tiek pagal polinkių, tiek pagal pusiau didžiųjų ašių pasiskirstymą.
Tolesni stebėjimai ir tyrimų kryptys
Norint galutinai patvirtinti kilmės scenarijus, reikalingi tolesni: detalūs spektroskopiniai tyrimai įvairiuose bangų ilgiuose, didesnės raiškos fotometrija, rotacijos periodų nustatymas ir paviršiaus morfologijos įvertinimas. Jei pavyktų užfiksuoti daugiau spalvinių ar spektrinių skirtumų arba tiesiogiai pamatyti kraterius ar kitus geologinius požymius, tai leistų tvirčiau susieti paviršiaus savybes su susidūrimų istorija.
Apibendrinant, Galilėjaus (Galų) grupė yra puikus pavyzdys, kaip orbitaliniai elementai, spalviniai ir spektriniai duomenys kartu leidžia rekonstruoti mažų kūnų bendrą kilmę ir praeities dinamiką Saturno sistemoje.
Netaisyklingi Saturno palydovai.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra Galisų grupė?
A: Galilėjaus grupė - tai dinamiška grupuotė, susidedanti iš proregiškų netaisyklingų Saturno palydovų, kurių orbitos panašios.
K: Kokie yra Galilėjos grupės orbitos elementai?
A: Pusiau pagrindinės ašys yra nuo 16 iki 19 Gm, jų polinkiai - nuo 35 iki 40°, o ekscentricitetai - apie 0,53.
K: Iš kur kilę šių mėnulių pavadinimai?
A: Tarptautinė astronomų sąjunga (IAU) šiems mėnuliukams paliko vardus, paimtus iš galų mitologijos.
K.: Kaip Tarvosas ir Erriapas, kaip teigiama, yra susiję su Albioriksu?
A: Buvo iškelta prielaida, kad Tarvosas ir Erriapas gali būti Albiorikso fragmentai, palikę didelį, mažiau raudoną kraterį.
K: Ko reikėtų, kad įvyktų toks smūgis?
A: Tokiam smūgiui reikėtų didesnio nei 1 km skersmens kūno, kurio santykinis greitis būtų artimas 5 km/s, todėl susidarytų didelis 12 km spindulio krateris.
K: Ar yra kitų Saturno sistemos praeities pavyzdžių, įrodančių, kad toks susidūrimas gali įvykti?
A: Taip, daugybė labai didelių kraterių, pastebėtų Febėje, įrodo, kad tokio tipo susidūrimai galėjo įvykti Saturno sistemos praeityje.
K: Ar Albioriksas rodo dvi skirtingas spalvas?
A: Taip, neseniai atlikti stebėjimai atskleidė, kad Albioriksas iš tikrųjų yra dviejų skirtingų spalvų - viena spalva atitinka Eriapo ir Tarvoso spalvas, o kita yra mažiau raudona.
