Šliufeno planas
Šliufeno planas buvo strateginis planas, kurį parengė grafas Alfredas fon Šliufenas, dirbęs Vokietijos kariniam jūrų laivynui. Jis buvo sudarytas 1905 m. Vokietijos imperijos kariuomenei. Jis buvo skirtas karui tarp Prancūzijos iš vienos pusės ir Vokietijos imperijos, Austrijos-Vengrijos bei Italijos iš kitos pusės. Vokietija ir jos sąjungininkai būtų įsiveržę į Prancūziją per Belgiją. Padedama sąjungininkų, Vokietija turėtų pakankamai vyrų, kad per kelis mėnesius įveiktų Prancūziją.
Kai 1906 m. Šliufenas pasitraukė į pensiją, o po 9 metų, 1915 m. rugpjūtį, prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas, vokiečių karininkai ir taktikos vadovai iškasė Šliufeno sudarytą planą ir manė, kad jis veiks taip, kaip ir hipotetiniame Šliufeno kare. Tačiau planas nepasiteisino, nes buvo pasenęs ir per dešimtmetį viskas labai pasikeitė.
Nors Moltke neturėjo pakankamai karių, kad įveiktų Prancūziją, jis vis tiek puolė Prancūziją per Belgiją. Jis taip elgėsi, nes manė, kad pulti visada geriau nei gintis. Moltkė buvo įsitikinęs, kad Rusijos-Japonijos karas tai įrodė, nes Japonija visada puolė, ir Japonija laimėjo.
Schlieffenas manė, kad gintis paprastai yra geriau nei pulti. Schlieffenas teigė, kad gynėjo vyrai gali nuvažiuoti traukiniu į tam tikrą vietą greičiau nei puolėjo vyrai gali ten nueiti pėsčiomis. Tai reiškė, kad gynėjas visada turės pakankamai vyrų, kad sustabdytų užpuoliką. Šliufenas taip pat sakė, kad grioviai, kulkosvaidžiai ir spygliuota viela labai padėtų gynėjui. Šliufenas buvo teisus. Pirmajame pasauliniame kare gynyba visada buvo geresnė, kol užpuolikai nenaudojo daug artilerijos, kad padėtų savo pėstininkams.
Panašią į Šliufeno planą idėją Antrojo pasaulinio karo metais naudojo Hitlerio generolai Erichas von Mansteinas ir Heinzas Guderianas. Šiame kare Vokietija užpuolė Prancūziją puldama Belgiją ir Nyderlandus. Kadangi Šliufeno plane Vokietija puolė daugiausia per šiaurinę Belgijos dalį, Prancūzija manė, kad Vokietija tai pakartos. Prancūzija daugiausiai savo karių sutelkė šiaurės Belgijoje. Tačiau Vokietija įsiveržė daugiausia per Pietų Belgiją. Vokietijos kariai žygiavo prie jūros ir įkalino pusę Prancūzijos kariuomenės šiaurės Belgijoje. Kadangi į spąstus patekę prancūzų kariai badavo ir negalėjo gauti daugiau maisto, jie pasidavė. Prancūzija bandė tęsti kovą, bet buvo per silpna priešintis ir pasidavė.
von Moltke jaunesnysis.
Raudonos rodyklės rodo Vokietijos kariuomenės judėjimą pagal Šliufeno planą. Mėlynos rodyklės rodo Prancūzijos kariuomenės judėjimą pagal XVII planą. Vokietija puola Prancūziją per Belgiją, o Prancūzija puola Vokietiją tiesiogiai ir per Belgiją.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas buvo grafas Alfredas Grafas fon Šliufenas?
A: Grafas Alfredas Grafas fon Šliufenas (Alfred Graf von Schlieffen) buvo vokiečių karo strategas, 1853-1871 m. dirbęs Prūsijos kariuomenėje, o vėliau 1871-1906 m. - Vokietijos imperijos kariuomenėje. Jis mirė 1913 m., sulaukęs 79 metų.
K: Kas buvo Šliufeno planas?
A: Šliufeno planas buvo 1905 m. grafo Alfredo grafo fon Šliufeno sudarytas strateginis planas karui tarp Prancūzijos iš vienos pusės ir Vokietijos imperijos, Austrijos-Vengrijos bei Italijos iš kitos pusės. Jame buvo numatyta, kad Vokietija ir jos sąjungininkės užuot tiesiogiai puolusios Prancūziją, įsiverš į ją per Belgiją.
Klausimas: Kodėl Moltkė vis dėlto puolė Prancūziją per Belgiją, nors neturėjo pakankamai vyrų jiems įveikti?
A: Moltkė manė, kad pulti visada geriau nei gintis dėl Japonijos sėkmės Rusų-Japonijos kare, kur ji visada puolė ir laimėjo. Jis manė, kad ši strategija pasiteisins kaip ir hipotetiniame Schliffeno kare, nors per dešimtmetį nuo to laiko viskas labai pasikeitė.
Klausimas: Ką Schliffenas manė apie gynybą ir puolimą?
A: Šlifenas manė, kad gintis paprastai yra geriau nei pulti, nes gynėjo vyrai gali nuvažiuoti traukiniais į vietą greičiau nei puolėjo vyrai ten nueiti pėsčiomis, be to, gynėjui labai padeda tranšėjos, kulkosvaidžiai ir spygliuota viela.
Klausimas: Kaip Hitleris Antrojo pasaulinio karo metais naudojo panašią taktiką, kaip ir Šliufeno plane?
A: Per Antrąjį pasaulinį karą Hitlerio generolai Erichas von Mansteinas ir Heinzas Guderianas naudojo panašią taktiką, kaip ir Šliufeno plane, įsiverždami į Prancūziją per Belgiją ir Nyderlandus, daugiausia įsiverždami į Pietų Belgiją, o ne į Šiaurės Belgiją, kaip tikėjosi Prancūzija, remdamasi tuo, kaip Vokietija anksčiau puolė pagal šį planą. Tai leido jiems įvilioti į spąstus pusę Prancūzijos karių, kurie mirė iš bado ir negavo maisto, todėl pasidavė, o Prancūzija buvo per daug susilpninta, kad galėtų toliau priešintis, todėl galiausiai pasidavė ir ji.
K: Kada Šlifenas pasitraukė į pensiją?
A.: Šlifenas išėjo į pensiją 1906 m., likus devyneriems metams iki Pirmojo pasaulinio karo pradžios 1915 m. rugpjūčio mėn.
