Pakistano separatistinės jėgos: Rytų Pakistano judėjimas ir Bangladešas
Pakistano separatistinės jėgos: Rytų Pakistano judėjimas ir Bangladešo nepriklausomybės istorija — politinės priežastys, karas, Bholos ciklonas ir 1971 m. rinkimai.
.svg.png)
Pakistanas buvo įkurtas 1947 m. kaip kolonijinės Indijos musulmonų valstybė. Judėjimo už Pakistaną varomoji jėga buvo išsilavinę musulmonų mažumos valstijų - Jungtinės provincijos ir Bombėjaus prezidentūros - musulmonų mažumos valstijų musulmonai, o musulmonų daugumos teritorijų, tokių kaip Pandžabo regionas, Sindas ar Bengalija, kurių dalys galiausiai sudarė Pakistaną, gyventojai buvo mažiau entuziastingi ir prie Pakistano bylos prisijungė paskutiniais metais prieš nepriklausomybę ir padalijimą. Jo susikūrimas buvo grindžiamas islamiškojo nacionalizmo pagrindu. Tačiau dėl išsikerojusios korupcijos valdžios ir biurokratijos gretose, ekonominės nelygybės tarp abiejų šalies sparnų, kurią daugiausia lėmė atstovaujamosios valdžios nebuvimas ir valdžios abejingumas aršių etnonacionalistinių politikų, tokių kaip Mujeebas-ur-Rehmanas, pastangoms, kolonijinės Rytų Bengalijos (Rytų Pakistano) Pilietinis karas ir Pakistano padalijimas Bholos ciklonas ir 1970 m. rinkimai buvo pagrindiniai veiksniai, lėmę naujos kalbinės valstybės Bangladešo Liaudies Respublikos susikūrimą.
Priežastys ir ilgalaikės įtampų šaknys
Rytų (Bengalijos) ir Vakarų (Pandžabas, Sindas ir kt.) Pakistano regionai buvo atskirti dideliu atstumu, skirtingais kultūriniais, kalbiniais ir ekonominiais interesais. Verta paminėti kelis svarbiausius konfliktų šaltinius:
- Kultūrinės ir kalbinės diskriminacijos — bengalų kalbos judėjimas (ypač 1952 m.) kovėsi už bengalų kaip valstybės kalbos pripažinimą ir tapo svarbiu Rytų Pakistano identiteto simboliu.
- Ekonominė nelygybė — Rytų Pakistanas generavo didelę dalį eksporto pajamų (pvz., juta), tačiau investicijos, infrastruktūra ir administracinis dėmesys dažnai liko Vakarų Pakistane.
- Politinis atstovavimas — Rytų rinkėjų pergalės (pvz., Awami League) susidurdavo su centrine valdžia, kuri vengė perleisti realią vykdomąją galią.
- Autoritariniai režimai ir represijos — kariški režimai (pvz., generolai Ayubas Khanas, vėliau J. Yahya Khanas) negebėjo arba nenorėjo spręsti autonomijos reikalavimų taikiu keliu.
Svarbūs įvykiai 1970–1971 m.
- 1970 m. rinkimai: demokratiniai rinkimai, kuriuose Awami League (vadovaujama Sheikh Mujibur Rahman, kurio vardas lietuviškai dažnai verčiamas kaip Mujeebas-ur-Rehmanas) laimėjo absoliučią daugumą parlamente. Centrinė valdžia atsisakė leisti Awami League sudaryti vyriausybę, kas stipriai paaštrino krizę.
- Bholos (Bhola) ciklonas, 1970 m.: vienas žiauriausių audrų regione; centrinės valdžios vėluojantis ir neadekvatus pagalbos suteikimas Rytų Pakistane paskatino plačias protestų bangas ir pasipiktinimą.
- Operacija „Searchlight“ (kovo 25 d., 1971 m.): Pakistanijos kariuomenė pradėjo kruviną karinę kampaniją Rytų Pakistane prieš civilius ir politinius lyderius siekdama užgniaužti nepriklausomybės judėjimą. Šis smurtas peraugo į plataus masto sukilimą ir karo veiksmus.
- Nepriklausomybės paskelbimas: 1971 m. kovo 26 d. Bangladešo lyderiai paskelbė nepriklausomybę. Netrukus susidariusi partizanų pajėga „Mukti Bahini“ (laisvės kovotojai) pradėjo ginkluotą pasipriešinimą.
- Refugiantų krizė: dėl represijų ir karo į Indiją pabėgo milijonai bengalų — skaičiai dažnai nurodomi iki 8–10 milijonų pabėgėlių, sukeldami didžiulę humanitarinę problemą ir politinį spaudimą regionui.
- Indijos intervencija ir karas 1971 m. gruodį: po augančių išpuolių ir karinių incidentų Pakistanija ir Indija atvėrė platesnį frontą. Indijos karinės pajėgos, bendradarbiaudamos su „Mukti Bahini“, per kelias savaites užėmė Rytų Pakistano teritoriją. Pakistanijos pajėgos kapituliavo 1971 m. gruodžio 16 d.
Tarptautinė reakcija ir geopolitika
Tarptautiniu mastu konfliktas dalinosi: Jungtinės Valstijos dažnai palaikė Pakistaną dėl strateginių ryšių, tuo tarpu Sovietų Sąjunga sudarė 1971 m. rugpjūtį Indijos ir Sovietų Sąjungos draugystės ir bendradarbiavimo paktą, kuris sustiprino Indijos diplomatinius ir karinius ryšius. Tarptautinės žmogaus teisių organizacijos ir kai kurios valstybės kritikavo vykdytus masinius civilių susidorojimus Rytų Pakistane; vėliau apie karo nusikaltimus ir galimą genocidą buvo daug tarptautinių vertinimų ir diskusijų.
Pasekmės
- Bangladešo įkūrimas: po kapituliacijos 1971 m. gruodžio 16 d. susikūrė nepriklausoma Bangladešo valstybė — Bangladešo Liaudies Respublika. Jos pirmuoju faktiniu politiniu lyderiu tapo Sheikh Mujibur Rahman (Mujeebas-ur-Rehmanas), kuris susigrąžino laisvę ir stengėsi konsoliduoti naują šalį.
- Pakistanijos vidaus politinės permainos: praradus Rytų pakraštį, Pakistane kilo politinės pasekmės, vėliau vystėsi kitos valdžios transformacijos ir karinės-civilinės demokratijos iššūkiai.
- Humanitarinės ir socialinės pasekmės: masiniai žuvusiųjų, prievartavimo ir priverstinio iškeldinimo atvejai paliko gilias žaizdas; begalinis atstatymas ir reintegracija užėmė dešimtmečius.
Atmintis ir ginčai
1971 m. įvykiai iki šiol yra politinių, moralinių ir istorinių ginčų objektas. Skaičiai apie aukas ir nusikaltimus labai skiriasi: pateikiami tiek šimtų tūkstančių, tiek milijonų aukų vertinimai, o kai kuriose šalyse vyksta teisminių procesų ar tyrimų siekiant nustatyti atsakomybę. Bangladeše šie įvykiai yra nacionalinio identiteto kertinė dalis, o Pakistane — sudėtingas ir jautrus istorinis laikotarpis.
Trumpai tariant, Rytų Pakistano judėjimas ir Bangladešo atskyrimas buvo sudėtingas procesas, kurį lėmė ilgalaikės struktūrinės problemos — kalbiniai, kultūriniai, ekonominiai ir politiniai skirtumai — ir kurį paskatino specifiniai 1970–1971 m. incidentai bei represijos. Tai — reikšmingas pavyzdys, kaip ignoruojant autonomijos ir teisingo atstovavimo reikalavimus, gali kilti platesnės nacionalinės katastrofos.
Kitos šalys, gentys ir valstijos
- Beludžistanas
- Sukilėlių organizacija: Baludžistano respublikonų partija (BRP)
Klausimai ir atsakymai
K: Kada buvo įkurtas Pakistanas?
Atsakymas: Pakistanas buvo įkurtas 1947 m.
K: Kas buvo judėjimo už Pakistaną varomoji jėga?
Atsakymas: Judėjimo už Pakistaną varomoji jėga buvo išsilavinę musulmonai Jungtinėje provincijoje ir Bombėjaus prezidentūroje.
K: Kas lėmė ekonominę nelygybę tarp dviejų šalies sparnų?
Atsakymas: Ekonominę nelygybę tarp dviejų šalies pakraipų daugiausia lėmė atstovaujamosios valdžios nebuvimas ir vyriausybės abejingumas aršių etnonacionalistinių politikų, tokių kaip Mujeeb-ur-Rehmanas, pastangoms.
Klausimas: Kokie pagrindiniai veiksniai lėmė, kad Bangladešas tapo nepriklausoma valstybe?
A: Pagrindiniai veiksniai, lėmę, kad Bangladešas tapo nepriklausoma valstybe, buvo kolonijinis Rytų Bengalijos (Rytų Pakistano) pilietinis karas, Pakistano padalijimas, Bholos ciklonas ir 1970 m. rinkimai.
K: Kaip islamo nacionalizmas prisidėjo prie Pakistano susikūrimo?
A: Pakistano susikūrimas buvo grindžiamas islamiškuoju nacionalizmu.
K: Kurios sritys prisijungė prie Pakistano paskutiniais metais prieš nepriklausomybę ir padalijimą?
A: Paskutiniais metais prieš nepriklausomybę ir padalijimą prie Pakistano prisijungė tokios sritys kaip Pandžabo regionas, Sindas ir Bengalija.
Ieškoti