Siuardo pusiasalis
Sewardo pusiasalis yra didelis pusiasalis vakarinėje JAV Aliaskos valstijos pakrantėje. Jis išsikiša apie 320 km į Beringo jūrą. Jis yra šiek tiek žemiau poliarinio rato. Pusiasalio ilgis - apie 210 mylių (330 km), plotis - 90-140 mylių (145-225 km).
Sewardo miestas Aliaskoje iš tikrųjų yra ne Sewardo pusiasalyje. Jis yra daug piečiau, Kenajaus pusiasalyje.
Sewardo pusiasalis kadaise buvo Beringo sausumos tilto dalis. Tai buvusi sausumos juosta, jungusi Aliaską su Sibiru ir žemyninę Aliaskos dalį. Ji egzistavo prieš milijonus metų, vadinamuoju pleistoceno ledynmečiu. Per šį sausumos tiltą į Šiaurės Ameriką atkeliavo žmonės, gyvūnai ir augalai. Archeologai rado įrodymų, kad inupiatų eskimai ten gyveno tūkstančius metų.
Demografiniai duomenys
Šiandien pusiasalyje nėra daug žmonių. Ten neveda jokie keliai. Didžiausias miestas yra Nome. Jame gyvena apie 3 000 žmonių. Kitame pagal dydį mieste, Šišmarefe, gyvena tik 607 žmonės. Daugumoje kitų miestelių gyvena vos keli šimtai žmonių. Kai kuriuose senuose kalnakasybos miestuose visai neliko žmonių ir jie tapo miestais vaiduokliais.
Geografija ir ekologija
Velnio kalnų ežerai yra Sewardo pusiasalyje. Tai vulkanų sukeltas ežeras, vadinamas maaru. Velnio kalnų ežerai yra didžiausi tokie ežerai visame pasaulyje. Pusiasalyje yra keturios kalnų grandinės, didžiausios iš jų - Kigluaiko (arba Pjūklo) kalnai. Aukščiausia pusiasalio vieta yra 4714 pėdų (1437 m) Osborno kalno viršūnė. Kiti Sjuardo pusiasalyje esantys kalnų masyvai yra Bendelebeno kalnai, Darbio kalnai ir Jorko kalnai. Čia taip pat yra didelis lavos srautas, vadinamas Dingusiojo Džimo lavos srautu. Pusiasalyje taip pat yra keletas karštųjų šaltinių.
Sewardo pusiasalyje yra kelios upės. Upės čia gyvenantiems žmonėms svarbios dėl kelių priežasčių. Viena iš priežasčių - jose galima gaudyti žuvį maistui. Kita priežastis yra ta, kad jie gali keliauti valtimis, nes ten nėra kelių. Taip jie gali nuvykti į kitus prie upės esančius miestus arba į vietas, kur galima medžioti gyvūnus. Ten svarbu rasti maisto, nes nėra daug parduotuvių, o lėktuvu ar valtimi nuskraidinti maistą taip toli kainuoja daug pinigų. Žiemą upės užšąla.
Labiausiai paplitusi medžių rūšis yra juodoji eglė. Tai pušies rūšis.
Velso princo kyšulys yra pusiasalyje. Jokia kita Šiaurės Amerikos žemyno dalis nėra toliau į vakarus. Nuo Rusijos jį skiria tik 52 mylios (84 km).
Pusiasalis pavadintas Viljamo H. Sjuordo (William H. Seward) vardu. Jis buvo JAV valstybės sekretorius, 1867 m. sudaręs sandorį su Rusija, pagal kurį JAV iš jos nusipirko Aliaską.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kur yra Sewardo pusiasalis?
A: Sewardo pusiasalis yra vakarinėje Aliaskos pakrantėje, Beringo jūroje, šiek tiek žemiau poliarinio rato.
K: Kokio ilgio ir pločio yra Sewardo pusiasalis?
A: Sewardo pusiasalio ilgis yra maždaug 210 mylių (330 km), o plotis - 90-140 mylių (145-225 km).
K: Ar Sewardo miestas Aliaskoje yra Sewardo pusiasalyje?
Atsakymas: Ne, ne. Sewardo miestas Aliaskoje yra daug piečiau, Kenai pusiasalyje.
K: Kas kadaise buvo Beringo sausumos tilto dalis?
A: Sewardo pusiasalis kadaise priklausė Beringo sausumos tiltu vadinamai sausumos juostai, kuri pleistoceno ledynmečiu jungė Aliaską su Sibiru ir žemyninę Aliaskos dalį.
K: Kas tuo laikotarpiu per šį sausumos tiltą pateko į Šiaurės Ameriką?
A: Šiuo laikotarpiu per sausumos tiltą į Šiaurės Ameriką pateko žmonės, gyvūnai ir augalai.
K: Kiek laiko šioje teritorijoje gyvena inupiatų eskimai?
A: Archeologai rado įrodymų, kad inupiatų eskimai šioje teritorijoje gyvena jau tūkstančius metų.
K: Kada egzistavo Beringo sausumos tiltas?
A: Beringo sausumos tiltas egzistavo prieš milijonus metų, pleistoceno ledynmečiu.
