Šilokas — Šekspyro „Venecijos pirklys“: personažas, konfliktas ir reikšmė
Šiloko portretas Šekspyro „Venecijos pirklyje“: personažo motyvai, teismo konfliktas, antisemitizmo ir moralės reikšmė literatūroje.
Šilokas yra pagrindinis Šekspyro 1596 arba 1597 m. pjesės "Venecijos pirklys" veikėjas ir antagonistas. Jis yra žydų lupikautojas.
Personažo vaidmuo ir siužeto pagrindas
Šilokas įsipainioja į pagrindinį siužetą per skolinimo sandorį su Venecijos pirkliu Antonijumi: jis sutinka skolinti pinigus mainais į užstatą — svarą Antonijaus mėsos, jei paskolos nebus grąžintos laiku. Kai skola nėra grąžinama, Šilokas reikalauja savo teisės į mėsos svarą ir kreipiasi į teismą. Prieš tai Antonio viešai įžeidė Šiloką ir pažemino jį Rialto prekybos vietoje — tai padidina Šiloko norą keršyti.
Asmeniniai konfliktai
Be finansinio konflikto, siužetą komplikuoja šeimos ir meilės linija: Šiloko duktė Džesika pabėga su Antonio draugu Lorenco, atsiveda dalį tėvo turto ir atsiverčia į krikščionybę. Šis išdavystės jausmas griežtai sustiprina Šiloko pyktį ir izoliaciją – jis praranda ne tik pinigus, bet ir šeimą bei socialinę padėtį.
Teismo sprendimas ir jo pasekmės
Teismo scenoje, kuri yra viena dramatiškiausių pjesės vietų, Portia apsirengusi vyru (teisėju arba advokatu) randa teisinių spragų, kurios neleidžia Šilokui išpjaustyti Antonijaus mėsos be kraujo praliejimo. Dėl to reikalavimas nėra tenkinamas, o pats Šilokas yra nubaudžiamas: jam skiriama atiduoti dalį turto valstybei ir dalį Antonijui, taip pat reikalaujama atsiversti į krikščionybę. Pjesėje tai pateikiama kaip teisingumo įvykdymas, tačiau vėlesnėms kartoms toks sprendimas atrodo ginčytinas ir žiaurus.
„Argi žydas neturi akių?“ — empatijos monologas
Šilokas pasako vieną garsiausių monologų anglų literatūroje, prasidedantį žodžiais: "Argi žydas neturi akių?" (angl. "Hath not a Jew eyes?"). Ši kalba išreiškia jo skausmą, žmogiškumą ir pretenziją į tuos pačius jausmus bei teises kaip ir krikščionys. Monologas yra pagrindinė priežastis, kodėl daugelis skaitytojų ir kritikų laiko Šiloką ne vien piktadariu, bet ir traginiu, dehumanizuojamu personažu.
Temos ir interpretacijos
- Antisemitizmas: pjesė atspindi ir skatina antižydiškus stereotipus, ypač vaizduodama žydą kaip lupikautoją. Tai sudaro sudėtingą paveldą — pjesė vienu metu kritikuoja neapykantą ir tuo pačiu gali ją sustiprinti.
- Teisingumas vs. gailestingumas: konfliktas tarp griežto įstatymo vykdymo (Šiloko reikalavimas) ir gailestingumo ar išmanios teisės (Portios triukai) yra vienas iš centro temų.
- Tapatybės ir iškirtinumo problemos: Šilokas vaizduoja tolimesnę socialinės izoliacijos pasekmę — jis tampa tiek visuomenės „kitišku“, kad net elementarus žmogiškumas jam yra neigiamas.
Istorinis kontekstas
Šekspyro laikmetyje Anglijoje žydai oficialiai negyveno jau kelis šimtus metų nuo 1290 m. Edvardo I ištrėmimo edikto (Edvardo I). Tačiau idėjos apie žydus kaip pinigų skolininkus ir lupikautojus išliko iš viduramžių. Istoriškai pinigų skolinimas išties buvo vienas iš užsiėmimų, kurį dažnai vykdė žydai, iš dalies dėl to, kad krikščionims buvo draudžiama užsiimti lupikavimu pagal Bažnyčios nuostatas. Ši ekonominė ir socialinė realybė susilieja su literatūrinėmis charakteristikomis ir formuoja publikos požiūrį.
Vaidybos istorija ir interpretacijų įvairovė
Šiloką vaidino daugybė žymių aktorių per šimtmečius; tarp jų — Laurence'as Olivier. Skirtingos epochos ir režisierių vizijos traktavo Šiloką tiek kaip griežtą piktadarį, tiek kaip auka, kurią formuoja visuomenės neteisybė. Nuo meno kūrinių, pabrėžiančių kerštą, iki modernių pastatymų, kurie stengiasi parodyti Šiloką empatiškiau, interpretacijų spektras labai platus.
Reikšmė šiandien
„Venecijos pirklys“ ir Šiloko personažas iki šiol kelia diskusijas apie literatūros atsakomybę, istorinius stereotipus ir empatijos ribas. Kritikai ir atlikėjai dažnai diskutuoja, kaip statyti pjesę šiandien, kad būtų atpažinta jos meninė vertė, tačiau kartu neigiamai neįtvirtinami pavojingi paprasti stereotipai. Šilokas išlieka sudėtingu simboliu — tuo, kuris skatina apmąstyti, ką reiškia teisė, gailestingumas ir žmogaus teisė į orumą.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra Šilokas?
A: Šilekas yra pagrindinis Šekspyro 1596 arba 1597 m. pjesės "Venecijos pirklys" veikėjas ir antagonistas. Jis yra žydų lupikautojas.
K: Koks ryšys siejo Antonio ir Šileką?
A: Antonio ir Šileko ryšys reikalavo, kad Antonio atiduotų svarą savo kūno šalia savo širdies, jei pinigai nebus grąžinti tam tikrą dieną.
K: Kodėl Šilokas reikalavo savo kūno svaro?
A: Šilekas reikalavo savo mėsos svaro, nes Antonio anksčiau jį įžeidė ir išplūdo Rialto (Venecijos prekybos centre).
K: Kas atsitiko Šylokui, kai jis pralaimėjo teisme?
A: Kai Šilekui nepavyko teisme, jis buvo apkaltintas pasikėsinimu nužudyti ir priverstas atiduoti pusę savo turto šaliai, o kitą pusę - Antonijui, taip pat atsiversti į krikščionybę.
K: Kokia garsioji kalba prasideda žodžiais: "Argi žydas neturi akių?"?
A: Garsiąją kalbą, prasidedančią žodžiais "Argi ne žydo akys?", per "Venecijos pirklio" spektaklį pasakė Šilokas. Jis klausia, kodėl su žydais turėtų būti elgiamasi kitaip nei su kitais žmonėmis.
Klausimas: Kodėl Šekspyro laikais Anglijoje teisėtai nebuvo žydų?
A: Nuo 1290 m. Edvardo I ištrėmimo edikto, paskelbto 1290 m., Anglijoje žydai legaliai negyveno jau kelis šimtus metų.
Klausimas: Kodėl istoriškai žydai dažnai tapdavo pinigų skolintojais?
A: Istoriškai pinigų skolinimas buvo gana dažnas žydų užsiėmimas, galbūt todėl, kad krikščionims buvo draudžiama lupikauti.
Ieškoti