Adapiformai — išnykę ankstyvieji primatai: fosilijos, kilmė ir klasifikacija

Adapiformai — išnykę eoceno–mioceno primatai: fosilijos, kilmė ir klasifikacija; sužinokite apie jų anatomiją, ryšius su lemūrais ir mokslines debatus.

Autorius: Leandro Alegsa

Adapiformes - išnykusi ankstyvųjų primatų grupė. Adapiformes paplito didžiojoje šiaurinės žemyno dalies dalyje ir pasiekė šiaurinę Afriką bei tropinę Aziją. Jie gyveno nuo eoceno iki mioceno epochų. Kai kurie adapiformai atrodė panašūs į gyvuojančius lemūrus.

Morfologija ir ekologija

Adapiformų kūno dydis, forma ir gyvenimo būdas buvo įvairus: nuo mažų, smulkių miško gyventojų iki stambesnių medžių šuolio specialistų. Galvos ir dantų bruožai dažnai primena šiuolaikinius strepsirhinus — jie turėjo ilgą snukį, daugiaženklius krūminius dantis, o kai kurių formų dantų morfologija rodo augalinį ar mišrų mitybos pobūdį (lapai, vaisiai, vabzdžiai). Daugelis adapiformų turėjo gerai išvystytas rankas ir kojas su griebimo galimybėmis, plačiai pritaikytas medžiuose judėti; nagai dažniausiai buvo plokšti, o ne nagai–kablukai.

Fosilijų įrašas ir pasiskirstymas

Adapiformai žinomi tik iš fosilijų, todėl neaišku, ar jie sudaro monofilinę, ar parafilinę grupę. Jų liekanos randamos Europos, Šiaurės Amerikos, Šiaurės Afrikos ir Pietryčių Azijos pelkėse bei eoceninių sluoksnių lagūnose. Daugelis gerai išsaugotų egzempliorių suteikia informaciją apie kaukolės formą, dantų eilutes ir kartais beveik pilnus skeletus, todėl galima rekonstruoti judėjimo būdus ir gyvenimo būdą.

Laikotarpis

Adapiformai pasirodė ir paplito per eoceno, o kai kurios atšakos išliko iki mioceno. Eocenas buvo šiltas klimatas su plačiai paplitusiais miškais, kas sudarė palankias sąlygas medžiuose gyvenančių primatų evoliucijai ir diversifikacijai.

Klasifikacija ir evoliucinės ryšys su šiuolaikiniais primatais

Kai daroma prielaida, kad jie sudaro būrį, paprastai jie grupuojami į "drėgnojo nosies" taksoną Strepsirrhini, todėl jie būtų labiau susiję su lemūrais ir mažiau su "sausojo nosies" taksonu Haplorhini, kuriam priklauso beždžionės ir žmogbeždžionės. Tačiau tiksli jų padėtis yra ginčytina: kai kurie tyrimai siūlo, kad adapiformai yra klastingai parafilinė grupė, iš kurios galėjo kilti skirtingos šiuolaikinių strepsirhinų linijos, o kiti siūlo glaudesnę giminystę su viena ar kita primatų grupe.

Problema kyla dėl to, kad molekuliniai duomenys (DNR) nepasiekiami iš senųjų fosilijų, todėl mokslininkai remiasi tik morfologinėmis savybėmis. Skirtingi kladistiniai tyrimai, naudojantys skirtingas morfologines charakteristikas, kartais pateikia prieštaraujančias išvadas – todėl diskusija apie adapiformų padėtį primatų evoliucijoje tęsiasi.

Žymūs radiniai ir viešieji debatai

2009 m. Franzenas su kolegomis naujai aprašytą Darwinius gentį priskyrė prie Strepsirrhini ir Haplorhini genčių. Šis beveik visiškai išsaugotas egzempliorius iš Vokietijos (Messel) pateikė platų viešą susidomėjimą — žiniasklaida skelbė jį kaip galimą "trūkstamąją grandį". Vėliau Erikas Seiffertas ir kolegos, tyrinėdami Darwinius fosiliją, atmetė šią "trūkstamos grandies" idėją. Jie Darwinius ir kitus adapiformes priskiria Strepsirrhini, pabrėždami, kad daugelis pradinėms žinioms pasirodžiusių bruožų buvo neteisingai interpretuoti ar pervertinti.

Be Darwinius, žinomi ir kiti svarbūs adapiformų genusai, pvz., Adapis, Notharctus, Cantius, ir Caenopithecus, kurie padėjo suprasti jų anatomiją, mitybą bei ekologines nišas.

Tyrimo metodai ir reikšmė

Adapiformų tyrimai remiasi tradicinėmis paleontologinėmis metodikomis (fosilijų radimais, morfologine analize) ir moderniomis technologijomis: kompiuterine tomografija (CT skenavimu), 3D modeliavimu ir skaitmenine morfometrija. Šios technikos leidžia ne tik rekonstruoti kaukolės ir smegenų ertmių formą, bet ir atskleisti smulkias dantų bei kaulų ypatybes, svarbias filogenetiniams tyrimams.

Išvados

Adapiformai yra svarbi primatų evoliucijos dalis, teikianti vertingos informacijos apie ankstyvą strepsirhinų kūno planą, ekologiją ir platėjimą šiltųjų epochų miškuose. Nors jų tiksli padėtis primatų medyje vis dar diskutuotina, kiekvienas naujas radinys — ypač gerai išsaugotos fosilijos kaip Darwinius — padeda susiaurinti galimas hipotezes ir geriau suprasti primatų kilmę bei diverifikaciją.

Iškastinis įrašas

Adapiformes iškasenų yra gana daug. Pirmą kartą fosilijų rasta ankstyvajame eocene, prieš 55 milijonus metų (mia). Jie gyveno keturiuose žemynuose (Šiaurės Amerikoje, Afrikoje, Europoje ir Azijoje). Eocenas buvo laikotarpis, kai Žemė buvo daug šiltesnė nei dabar, joje augo labai platūs atogrąžų miškai, daug didesni nei dabar. Plačiai paplitusios liekanos reiškia daug ankstesnę kilmę, o molekulinio laikrodžio datos rodo, kad primatai išsivystė daugiau nei 80-90 m. pr. m. e., t. y. beveik 40 mln. metų anksčiau, nei jie pasirodė iškastiniuose dokumentuose.

Klausimai ir atsakymai

Klausimas: Kas yra adapiformos?


A: Adapiformes yra išnykusi ankstyvųjų primatų grupė.

K.: Kur Adapiformes išsirutuliojo visoje teritorijoje?


A: Adapiformes paplito didžiojoje šiaurinės žemyno dalies dalyje ir pasiekė šiaurinę Afriką bei tropinę Aziją.

K: Kuriomis epochomis gyveno Adapiformes?


A: Adapiformes gyveno nuo eoceno iki mioceno epochų.

K: Ar kai kurie adapiformai buvo panašūs į gyvenančius lemūrus?


A: Taip, kai kurie adapiformai buvo panašūs į gyvuosius lemūrus.

K: Koks neaiškus Adapiformes statusas?


A: Neaišku, ar Adapiformes sudaro monofilinę, ar parafilinę grupę.

K: Kokia siūloma Adapiformes grupuotė, kai daroma prielaida, kad tai yra klaidas?


A.: Jei manoma, kad Adapiformes yra kladas, jos paprastai grupuojamos į "drėgnaveidžių" taksoną Strepsirrhini, todėl jos būtų labiau susijusios su lemūrais ir mažiau su "sausnaveidžių" taksonu Haplorhini, kuriam priklauso beždžionės ir žmogbeždžionės.

Klausimas: Kokia yra dabartinė Darwinius ir kitų Adapiformes klasifikacija?


A: Pagal dabartinę klasifikaciją Darwinius ir kiti adaptiformes priskiriami Strepsirrhini.


Ieškoti
AlegsaOnline.com - 2020 / 2025 - License CC3