Darwinius - primatų gentis, žinoma tik iš vienos fosilijos. Jį 1983 m. Meselo duobėje aptiko mėgėjas. Tai nenaudojamas skalūnų karjeras, pasižymintis nuostabiu fosilijų išsilaikymu, esantis netoli Meselio kaimo, maždaug už 35 km į pietryčius nuo Frankfurto prie Maino, Vokietijoje.
Fosilija datuojama eoceno epocha, prieš 47 milijonus metų. Darwinius gentis buvo pavadinta Čarlzo Darvino dviejų šimtųjų metinių proga, o rūšies pavadinimas masillae skirtas Meseliui, kur buvo rastas egzempliorius. Šis padaras iš pažiūros buvo panašus į šiuolaikinį lemūrą. Tai vienintelis žinomas šios rūšies egzempliorius.
Rastas egzempliorius yra neįprastai gerai išsilaikęs: jame matomi beveik pilnas kaulų skeletas ir daugelis minkštųjų audinių ar jų šešėlių, įskaitant plaukus bei galimus maisto likučius skrandyje. Dėl tokio išsaugojimo mokslininkai galėjo detaliai įvertinti kūno proporcijas, dantų struktūrą ir kai kurias artikuliacijas, kas padeda nustatyti gyvūno gyvenimo būdą (tikėtina medingas, gyvenęs medžiuose).
Po kasinėjimų fosilija, praminta "Ida", buvo padalyta į plokštę ir dalinę plokštę. Abi dalys buvo parduotos atskirai, iš naujo surinktos tik 2007 m. Vėliau ją tyrė tarptautinė mokslininkų grupė, kuriai vadovavo Jørn H. Hurum, ir 2009 m. radinys buvo aprašytas plačiau publikuotoje studijoje. Po tų publikacijų egzempliorius buvo perduotas ir dabar saugomas Oslo gamtos istorijos muziejuje (Natural History Museum, Oslo).
Mokslinė reikšmė ir diskusijos. Pradiniuose viešuosiuose pranešimuose Darwinius buvo pristatytas kaip potencialus „trūkstamas ryšys“ tarp primatų grupių, tačiau tokie teiginiai sukėlė stiprią reakciją akademinėje bendruomenėje. Dauguma primatologų ir paleontologų Darwinius priskiria adapiformams — išmirusiai primatų grupei, dažnai siejamai su šiuolaikiniais strepsirinais (pvz., lemūrais) arba laikomai šalutine primatų atšaka. Todėl daugelyje vėlesnių analizų Darwinius nebuvo laikomas tiesioginiu antropoidų (beždžionių ir žmonių) protėviu.
Tarp aptariamų morfologinių ypatybių minima rankų ir kojų struktūra, gebėjimas suimti šakas, dantų tipas bei kai kurie minkštųjų audinių požymiai. Būtent tam tikros savybės (pvz., nagai vietoj nagų ant tam tikrų pirštų) buvo interpretuotos kaip argumentai už artimesnį ryšį su antropoidais, tačiau šie argumentai nebuvo vienareikšmiškai priimti — kritikų teigimu, kai kurios savybės gali būti antrinės arba nepriskiriamos tiesioginiam evoliuciniam ryšiui.
Išvados. Darwinius masillae tebėra labai vertingas ir išsamus Eoceno primatų radinys, leidžiantis geriau suprasti primatų įvairovę ir ekologiją prieš maždaug 47 mln. metų. Tačiau jo vaidmuo primatų kilmės istorijoje — ypač kaip potencialaus „trūkstamo“ grandies — išlieka diskusijų objektu, o platesnes evoliucines išvadas reikalauja papildomų radinių ir filogenetinių tyrimų.