Dunganų (hui) kalba — apibrėžimas, kilmė ir pagrindinės ypatybės
Atraskite dunganų (hui) kalbą: kilmę, Gansu/Šaansi dialektų ryšius, kirilicos rašmenis, toninę struktūrą ir arabiškų bei persiškų skolinių ypatybes.
Dunganų kalba yra gimtoji dunganų tautos, etninės grupės, gyvenančios buvusios Sovietų Sąjungos ir Sindziango regionuose, kuri yra hui palikuonys, kalba. Dunganai savo kalbą vadina hui kalba. Tai dukterinė mandarinų kinų kalba, pagrįsta Gansu ir Šaansi dialektais, o kalbantieji abiem dialektais iš esmės supranta vieni kitus. Tai vadinama abipusiu suprantamumu. Kaip ir kinų kalba, ji yra tonacinė ir analitinė. Tačiau dunganų ir kinų kalbos skiriasi tuo, kad dunganų kalba užrašoma kirilica, o ne kinų rašmenimis, ir skiriasi žodynas. Dungų kalba turi daugiau arabiškų ir persiškų skolinių, o kai kurie terminai nebevartojami standartinėje kinų kalboje.
Kilmė ir istorinės aplinkybės
Dunganų kalba susiformavo XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje, kai dalis kiniškų hui (musulmonų) gyventojų paliko Kiniją po sukilimų ir karinių konfliktų (pvz., 1862–1877 m. sukilimas). Jie persikėlė į Centrinę Aziją, kur jų kalba ilgainiui atskilo nuo kinų kontinentinės raidos ir įgavo savitų bruožų. Šis atskyrimas paaiškina, kodėl dunganų kalba išlaikė kai kurias senesnes kinų tarmines formas ir tuo pat metu priėmė daug skolinių iš vietinių kalbų bei religinių šaltinių.
Geografinis paplitimas ir kalbančių skaičius
Dunganai daugiausia gyvena Kazachstane, Kirgizijoje, Uzbekijoje ir Kinijos Sindziango (Xinjiang) regione. Nors tikslių duomenų skaičius svyruoja, manoma, kad dunganų kalba vartojama kelių dešimčių tūkstančių iki ~100–200 tūkst. žmonių. Kalba daugiausia naudojama kasdienėje bendravimo sferoje — šeimoje, bendruomenės renginiuose ir mažesniu mastu vietiniuose leidiniuose bei radijo programose.
Fonologija ir gramatika
Fonologija: kaip ir dauguma mandarinų dialektų, dunganų kalba yra tonacinė — skiemens tonas keičia žodžio reikšmę. Ji išlaiko daugumą pagrindinių kinų skiemenų struktūrų, bet turi tam tikrų fonetinių ypatybių, kurios skiriasi nuo standartinės pekiniečių tariamosios formos; taip pat pasitaiko vietinių tarties įtakų ir rusizmų įterpimų.
Gramatika: dunganų kalba išlieka analitinė: žodžių galūnės beveik neskaito linksnių ar laikų — reikšmės formuojamos žodžių tvarka, dalelytėmis ir kontekstu. Sintaksė iš esmės atitinka mandarinų SVO modelį, vartojamos aspektinės dalelytės ir matomos serijinės veiksmažodžių konstrukcijos. Kiti būdingi bruožai — apsikeičiami dėmenų žodžiai, skaitvardžių ir matavimo žodžių naudojimas bei frazių struktūros panašumas į kitus kinų dialektus.
Rašyba ir raštija
Kirilica: skirtingai nuo Kinijoje vartojamų rašmenų, dunganų kalba užrašoma kirilica — sovietmečiu sukurta ir standartizuota rašymo sistema, kuri leido fiksuoti kalbos garsus naudojant pritaikytą rusų abėcėlę su papildomais ženklais bei diakritikais. Kirilicos įvedimas padėjo plėsti rašytinę literatūrą ir švietimą dunganų bendruomenėse Centrinėje Azijoje.
Istoriškai dalis kalbėtojų naudojo arabiškos kilmės rašmenis (Xiao'erjing) arba tiesiog nevartojo rašto, todėl kirilicos įvedimas buvo reikšmingas žingsnis link skaitymo ir leidybos tradicijų kūrimo.
Žodynas ir skolininiai
Dunganų žodynas išlaikė didžiąją dalį mandarinų leksikos, tačiau turi ir savitų elementų:
- Religiniai terminai: daug arabizmo ir persiškų žodžių susijusių su islamu, religiniais papročiais ir kasdieniu religiniu gyvenimu.
- Vietiniai skolininiai: dėl gyvenimo Centrinėje Azijoje — skolų iš turkiškų kalbų (pvz., kirgizų, kazachų), taip pat rusų kalbos įtaka moderniems terminams.
- Archaiški elementai: kai kurie žodžiai ir formos, išnykę standartinėje kinų kalboje, išliko dunganuose.
Kultūrinė reikšmė ir dabartinė padėtis
Dunganų kalba yra svarbi tapatumo dalis — ji saugo bendruomenės istoriją, religinius tekstus ir folklorą. Per XX a. buvo leidžiami periodiniai leidiniai, religinių ir mokomųjų tekstų vertimai į kirilicą, taip pat buvo radijo programų dunganų kalba. Dabartiniu metu kalba susiduria su iššūkiais: jaunimas dažnai perima valstybinę arba regioninę kalbą (pvz., rusų, kazachų, kirgizų ar uzbekų), todėl vyksta kalbos naudojimo sritis susiaurinimas.
Vis dėlto egzistuoja iniciatyvos kalbai išsaugoti — leidyba, vietiniai kultūros renginiai, kalbinių medžiagų rinkimas ir tiriamoji veikla. Dunganų kalba yra įdomus pavyzdys, kaip kinų dialektas prisitaiko ir keičiasi diasporos sąlygomis, integruodamas regionines įtakas ir išlaikydamas savo pagrindinę struktūrą.
Santrauka
Dunganų (hui) kalba — tai mandarinų pagrindu susiformavęs dialektas, kuriuo kalba Hui palikuonys Centrinėje Azijoje ir Sindziango regione. Ji yra tonacinė ir analitinė, užrašoma kirilica, turi daug arabizmo ir persiškų skolinių, išsaugo kai kurias archajiškas kinų ypatybes ir yra svarbi dunganų tautinei bei religinei tapatybei.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra dungiečių kalba?
A: Dungano kalba yra gimtoji dunganų tautos kalba.
K: Kas yra dunganų tauta?
A: Dunganai yra etninė grupė, gyvenanti buvusios Sovietų Sąjungos ir Sindziango regionuose, kuri yra hui palikuonys.
K: Kaip dunganai vadina savo kalbą?
A: Dunganai savo kalbą vadina hui kalba.
K: Kuo pagrįsta dunganų kalba?
A: Dunganų kalba yra dukterinė mandarinų kinų kalbos kalba, pagrįsta Gansu ir Šaansi dialektais.
Klausimas: Ar Gansu ir Šaansi tarmių kalbėtojai gali suprasti vieni kitus dunganų kalba?
A: Taip, tiek Gansu, tiek Šaansi dialektų kalbėtojai gali suprasti vieni kitus dunganų kalba. Tai vadinama abipusiu suprantamumu.
K: Ar dungan kalba turi kokių nors panašumų su kinų kalba?
A: Taip, kaip ir kinų kalba, dunganų kalba yra toninė ir analitinė.
K: Kuo dungan kalbos rašto sistema skiriasi nuo kinų kalbos rašto sistemos?
A: Dungan kalba rašoma kirilica, o ne kiniškais rašmenimis. Be to, skiriasi ir žodynas: dunganų kalboje yra daugiau arabiškų ir persiškų skolinių ir keletas terminų, kurie standartinėje kinų kalboje nebevartojami.
Ieškoti