Dunganai (Hui) – kinų kilmės musulmonų etnis ir jų kalba

Dunganai (Hui) – kinų kilmės musulmonų bendruomenė ir jų tonacinė hui kalba: mandarinų ištakos, arabiški skolininiai, unikalus kirilicos rašymas ir kultūrinė tapatybė.

Autorius: Leandro Alegsa

Dunganai yra etniniai musulmonai, kilę iš Kinijos ir gyvenantys buvusios Sovietų Sąjungos ir Sindziango regionuose. Jų protėviai yra Kinijos hui tauta. Rusai ir tiurkiškai kalbančios tautos juos vadina dunganais, tačiau dunganai save vadina hui, nes taip save vadino jų protėviai.

Dunganų kalba kilo iš mandarinų kinų kalbos ir yra panašiausia į Kinijos Gansu ir Šaansi provincijų tarmes. Dunganai savo kalbą vadina hui kalba. Kaip ir kinų kalba, ji yra tonacinė. Tačiau ji skiriasi nuo kinų kalbos, nes joje vartojami kai kurie žodžiai, kurie šiandien kinų kalbos tarmėse nebevartojami. Taip pat yra daug arabiškų ir persiškų skolinių. Skirtingai nei kinų kalba, ji užrašoma ne kiniškais rašmenimis, o kirilica.

Istorinis fonas ir migracija

Dunganų bendruomenės kilmė siejama su Kinijos hui (musulmonų) gyventojais, kurie XIX a. viduryje patyrė didelius neramumus. Po Dunganų sukilimo (1862–1877 m.) ir susijusių persekiojimų daug jų pabėgo į vakarinę Kinijos dalį bei į Rytų Turkestaną (penkiolika šiuolaikinio Sindziango regiono). Vėliau, XIX–XX a. sandūroje, reikšmingas skaičius hui emigravo į Rytų Turkestano ir Centrinės Azijos regionus, kurie vėliau tapo Rusijos imperijos ar Sovietų Sąjungos dalimis.

Geografinis paplitimas

Dabartinės dunganų bendruomenės daugiausia gyvena:

  • Kirgizijoje (ypač Ferganos slėnio apylinkėse, Bteko ir Panfilovo rajonuose);
  • Kazachstane (pietryčiuose ir šiauriniuose regionuose);
  • Uzbekistane ir Tadžikistane (mažesnės bendruomenės);
  • Kinijos Sindziango regione — ten gyvena artimos kilmės hui grupės.

Skaičiai varijuoja priklausomai nuo šaltinių, bet dunganų pasaulinis gyventojų skaičius dažnai vertinamas apytiksliai dešimčių tūkstančių ar šimtų tūkstančių diapazonu; didžiausios bendruomenės yra Kirgizijoje ir Kazachstane.

Kalba ir raštas

Dunganų kalba, kurią patys vadina hui, išsaugo daug senesnių mandarinų tarminių bruožų, ypač būdingų Gansu ir Šaansi regionams. Ji yra tonacinė, turi žodžių ir garsų, kurie modernioje kinų bendrineje kalboje gali būti išnykę arba pakeisti.

Skiriamasis bruožas — raštas: sovietmečiu dunganų kalba buvo pereita prie kirilicos, kurios pagrindą sudarė fonetiniai principai, pritaikyti dunganų fonologijai. Prieš tai bendruomenėje buvo vartojami kinų rašmenys ar tradicinės arabų kilmės raštai musulmonų kontekste, tačiau užrašinė dunganų forma būtent su kirilica tapo plačiausiai naudota XX a. viduryje. Dėl ilgalaikio gyvenimo centrinėje Azijoje dunganų kalboje gausu arabiškų ir persiškų skolinių, susijusių su religija ir kultūra.

Religija, kultūra ir gyvenimo būdas

Dunganai yra musulmonai, daugiausia praktikuoja sunni mazgą. Religija daro įtaką kasdieniam gyvenimui, šventėms, maisto tradicijoms ir vestuvių papročiams. Kultūriškai dunganai sujungia kinų kilmės papročius su centrinės Azijos musulmoniškomis tradicijomis — tai matyti ir virtuvėje, ir liaudies mene, ir drabužiuose.

Virtuvė: dunganų maistas primena kinų musulmonų (hui) virtuvę ir centrinės Azijos patiekalus. Populiarūs patiekalai — makaronai ir troškiniai, panašūs į lagman, taip pat įvairūs koldūnai ir užkandžiai, pritaikyti musulmoniškoms maisto taisyklėms.

Tapatybė ir santykis su hui Kinijoje

Dunganai dažnai save vadina hui, t.y. taip pat kaip Kinijos musulmonų bendruomenė. Tačiau per kelis emigracijos ir izoliacijos dešimtmečius jų kalbinės ir kultūrinės savybės kiek skiriasi nuo dabartinių hui Kinijoje. Pagrindinis skirtumas — rašto ir diasporinės patirties įtaka: dunganai ilgą laiką gyveno sovietiniame kontekste, todėl priėmė vietines kalbas, administracines sistemas ir raštą (kirilicą), tuo tarpu hui Kinijoje išlaikė ryšį su kinų raštais ir kinų administracine sistema.

Šiuolaikinės problemos ir perspektyvos

Dunganų bendruomenėms būdingos kelios šiuolaikinės problemos: kalbos išsaugojimas tarp jaunimo (dėl asimiliacijos į rusų ar kitų vietinių kalbų vartoseną), kultūrinės tapatybės išlaikymas ir ekonominės integracijos iššūkiai. Tuo pat metu yra pastangų išsaugoti kalbą ir tradicijas per vietinę švietimo veiklą, bendruomeninius renginius ir religines institucijas.

Santrauka: dunganai — tai kinų kilmės musulmonų bendruomenė, kuri išlaikė savo kinų tarmys pagrįstą kalbą, bet vystėsi atskirai nuo kinų hui, priėmė kirilicos raštą ir susiformavo kaip atskira diasporinė grupė Centrinėje Azijoje. Jų kultūra derina kinų paveldą su musulmoniškomis tradicijomis ir centrinės Azijos įtaka.

Klausimai ir atsakymai

Klausimas: Kas yra dunganai?


A: Dunganai yra etniniai musulmonai, kilę iš Kinijos ir šiuo metu gyvenantys buvusios Sovietų Sąjungos ir Sindziango regionuose.

K: Kaip rusai ir tiurkiškai kalbančios tautos vadino dunganus?


A: Rusai ir tiurkiškai kalbančios tautos dunganus vadino dunganais.

Klausimas: Kodėl dunganai save vadina hui?


Atsakymas: Dungano žmonės save vadina hui, nes taip save vadino jų protėviai.

K: Iš kur atsirado dunganų kalba?


A: Dunganų kalba kilo iš mandarinų kinų kalbos.

K: Kokios kitos kalbos darė įtaką dunganų kalbai?


Atsakymas: Dunganų kalboje yra daug arabiškų ir persiškų skolinių.

K: Kuo dunganų kalba skiriasi nuo kinų kalbos?


A: Dunganų kalboje vartojami kai kurie žodžiai, kurie šiandien nebevartojami kinų kalbos dialektuose, ir rašoma ne kiniškais rašmenimis, o kirilica.

K: Kokia yra dunganų kalbos tonų sistema?


A: Dunganų kalbos tonacinė sistema panaši į kinų kalbos, nes ji taip pat yra tonacinė kalba.


Ieškoti
AlegsaOnline.com - 2020 / 2025 - License CC3