Denisovai (Denisovo homininai) – kas jie buvo ir ką žinome
Denisovai: paslaptingi Denisovo homininai — kas jie buvo, kaip rasta Altajaus urve, jų genomai ir įtaka šiuolaikinių žmonių DNR.
Denisovai arba Denisovo homininai – archajiški Homo genties žmonės. Pagal kai kurių mokslininkų interpretacijas jie gali būti atskira išnykusi rūšis arba porūšis.
Atranka ir radiniai
Pirmą kartą denisovai buvo identifikuoti 2010 m., remiantis radiniais iš Denisovo urvo Altajaus kalnuose, Sibire. Urvas išsiskiria tuo, kad jame rasta ne tik denisovanų liekanų, bet ir neandertaliečių bei šiuolaikinių žmonių pėdsakų – tai leido atskleisti sudėtingą ankstyvųjų žmogaus giminaičių istoriją regione.
Vienas svarbiausių radinių – jaunos patelės piršto kaulo fragmentas, datuotas maždaug prieš 41 000 metų. Be šio pavyzdžio, vėliau urve iškasta ir daugiau kaulų bei dantų fragmentų, kurie priskiriami denisovanams.
Genetika ir santykiai su kitomis žmonių grupėmis
Iš pradžių ištirta piršto kaulo mitochondrinė DNR (mtDNA) parodė, kad ji genetiniu požiūriu skiriasi nuo tiek neandertaliečių, tiek šiuolaikinių žmonių. Vėlesnė branduolinės DNR analizė (visas genomas) leido daug aiškiau suprasti santykius: denisoviečiai yra glaudžiau susiję su neandertaliečiais negu su šiuolaikiniais žmonėmis, tačiau jų linijos skilo prieš neandertaliečių ir denisovanų atskirą vystymąsi prieš kelis šimtus tūkstančių metų.
Dabar manoma, kad bendras neandertaliečių ir denisovanų protėvis atskilo nuo linijos, vedusios prie šiuolaikinių žmonių, maždaug prieš kelis šimtus tūkstančių metų (skaičiavimai svyruoja, dažnai minima kelis šimtus tūkstančių metų), o neandertaliečių ir denisovanų atskirtis įvyko vėliau. Tikslios datos priklauso nuo naudojamų molekulinių modelių ir duomenų, todėl jų intervalai skiriasi.
Įtaka šiuolaikiniams gyventojams
Genetinės analizės parodė, kad denisovanų DNR įnešė reikšmingą indėlį į kai kurių šiuolaikinių žmonių populiacijų genomą. Ypač žymus yra denisovanų palikimas Melanezijoje ir Australijoje: apie 3–5 % melaneziečių ir Australijos aborigenų DNR kilę iš denisovanų (kai kuriuose tyrimuose minimas ir iki ~6 % Papuos salų gyventojų lygis). Taip pat dalelė denisovanų įtakos aptinkama kai kuriuose Rytų Azijos ir Pietryčių Azijos gyventojų genomuose, nors šios įtakos dydis ir kilmės modeliai gali skirtis tarp populiacijų.
Be to, yra žinomas atvejis, kai genomo analizė parodė, jog Tibeto aukštikalnių gyventojų adaptacija prie mažo deguonies kiekio (genas EPAS1) greičiausiai kilo per palyginti vėlyvą intrograciją iš denisovanams artimos populiacijos. Tai iliustruoja, kad denisovanų paveldas kartais turėjo tiesioginę įtaką žmonių biologijai ir prisitaikymui.
Hibridizacija ir sudėtinga evoliucija
DNA duomenys taip pat rodė kryžminimosi tarp skirtingų homininų linijų pavyzdžius: neandertaliečiai ir denisoviečiai turėjo genų mainų, o buvo rasti ir individai, kurių genomai rodo mišrų paveldą (vienas žymus pavyzdys – asmuo, turėjęs neandertaliečio mamą ir denisovanų tėvą), kas patvirtina, kad priešiavoje lemiamu laikotarpiu skirtingos linijos susidūrė ir maišėsi.
Išvaizda ir neaiškumai
Nors genetiškai denisoviečiai jau yra gerai aprašyti, jų morfologija lieka mažai ištirta dėl riboto fosilinių liekanų kiekio. Turimi kaulų ir dantų fragmentai rodo tam tikrus skirtumus nuo neandertaliečių ir šiuolaikinių žmonių (pvz., didesni dantys kai kuriuose fragmentuose), tačiau dėl fragmentiškumo sunku sudaryti pilną vaizdą apie jų kūno formą, kultūrą ar elgseną.
Dėl ribotų radinių ir genetinių duomenų interpretacijos kyla diskusijų apie tikslią taksonominę padėtį (rūšis ar porūšis) bei denisovanų geografinį pasiskirstymą – ar jie buvo labiau plitę po visą Aziją, ar gyveno tik tam tikruose regionuose. Ateities archeologiniai kasinėjimai ir genetiniai tyrimai turėtų suteikti daugiau aiškumo.
Reikšmė žmogaus istorijai
Denisovai yra svarbus elementas žmogaus evoliucijos istorijoje, nes jie praplečia supratimą apie pleištinius homininų populiacijų mainus, jų sąveikas ir genetikos įtaką dabartinėms žmonių populiacijoms. Tyrimai Denisovo urve parodė, kad ankstyvųjų žmonių istorija buvo žymiai sudėtingesnė nei anksčiau manyta – su keliais artimai susijusiais, bet genetiškai atskiromis grupėmis, kurios kartais maišėsi ir perdavė viena kitai naudingas genetines savybes.
Denisovos urvas, kuriame rasta "moteris X"
Denisovo urvas
Denisovos urvo vieta Sibiro Altajaus kalnuose
Fosilijos
Iki šiol pagal DNR identifikuotos keturių skirtingų denisoviečių iš Denisovo urvo fosilijos: Denisova 2, Denisova 3, Denisova 4 ir Denisova 8. Denisova 2 ir Denisova 3 yra jaunos moterys, o Denisova 4 ir Denisova 8 - suaugę vyrai.
Anatomija
Kol kas rasta tik piršto kaulas, kojos piršto kaulas ir du dantys - tai vienintelės rastos kūno dalys. Piršto kaulas yra moters. Jis platesnis už žmogaus pirštą. Šis faktas rodo, kad denisovai buvo tvirtesni už visus šiuolaikinius žmones.
Mitochondrijų DNR analizė
Piršto kaulo mtDNA skiriasi nuo šiuolaikinių žmonių mtDNA 385 nukleotidais iš maždaug 16 500. Tai daugiau nei šiuolaikinių žmonių ir neandertaliečių skirtumas, kuris yra maždaug 202 bazės.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra denisovai?
Atsakymas: Denisovanai yra archajiški Homo genties žmonės.
K: Kur buvo atrasti denisovai?
A: Denisovai pirmą kartą buvo aptikti Denisovo urve Altajaus kalnuose Sibire.
K: Kokie kiti homininai gyveno Denisovos oloje?
A: Denisovo urve taip pat gyveno neandertaliečiai ir šiuolaikiniai žmonės.
Klausimas: Kada gyveno jauna denisoviečių patelė?
Atsakymas: Jaunoji denisovanų patelė gyveno maždaug prieš 41 000 metų.
K: Kokia dalis melaneziečių ir Australijos aborigenų DNR yra kilusi iš denisovanų?
A: Apie 3-5 % melaneziečių ir Australijos aborigenų DNR yra kilusi iš denisovanų.
K: Ką mtDNA analizė rodo apie denisovanų kilmę?
A.: mtDNA analizė rodo, kad denisovanai buvo migracijos iš Afrikos, kuri vyko tarp Homo erectus individų migracijos ir vėlesnės kai kurių daugumos šiuolaikinių žmonių protėvių migracijos, rezultatas.
K: Kada šiuolaikiniai žmonės, neandertaliečiai ir Denisovo homininai paskutinį kartą turėjo bendrą protėvį?
A: Šiuolaikiniai žmonės, neandertaliečiai ir Denisovos homininai paskutinį kartą turėjo bendrą protėvį maždaug prieš 1 mln. metų.
Ieškoti