Socialistų partija (Anglija ir Velsas) — trockistinė politinė partija

Socialistų partija (Anglija ir Velsas) — trockistinė politinė jėga: nuo Militant Tendency istorijos iki rinkimų veiklos, vietos tarybų atstovų ir kairiųjų politinių alternatyvų.

Socialistų partija - Anglijoje ir Velse veikianti socialistų politinė partija, priklausanti Tarptautiniam darbininkų komitetui. Jie leidžia savaitinį laikraštį "The Socialist" ir mėnesinį žurnalą "Socialism Today". Kaip organizacija ji išsivystė iš "Militant Tendency", kuri aštuntojo dešimtmečio pradžioje buvo pradėta šalinti iš Leiboristų partijos už tai, kad organizavo masinę kampaniją prieš rinkimų mokestį.

Su "Militant Tendency" vyko diskusijos, ar nutraukti veiklą Leiboristų partijoje, ir dauguma grupės narių nusprendė taip ir pasielgti, nors mažuma aplink Tedą Grantą atsiskyrė ir įkūrė "Socialist Appeal". Šios diskusijos vyko kartu su paralelinėmis diskusijomis dėl Škotijos politikos ateities. Rezultatas buvo tas, kad Škotijoje pirmą kartą buvo atliktas eksperimentas veikti kaip "atvira partija", pavadinta Škotijos karingųjų leiboristų partija (Scottish Militant Labour). Ši iniciatyva galiausiai lėmė Škotijos socialistų aljanso įkūrimą. Dauguma Škotijos narių, įkūrę Škotijos socialistų partiją, 2001 m. pradžioje paliko CWI, nes nutolo nuo tradicinės trockistinės politikos.

Kurį laiką ši partija buvo žinoma kaip karingoji leiboristų partija. 1997 m. grupė pakeitė pavadinimą į Socialistų partiją, tačiau dėl šio pavadinimo priklausomybės ginčijosi daug senesnė Didžiosios Britanijos socialistų partija. Todėl naujoji partija dažnai vadinama Anglijos ir Velso socialistų partija. Rinkimuose jai teko naudoti pavadinimą "Socialistinė alternatyva". Jie buvo vieni iš vietinių Socialistų aljanso grupių steigėjų, tačiau 2001 m. iš jų pasitraukė.

Nuo tada, kai baigė savo veiklą Socialistų aljanse, Socialistų partija rinkimuose kandidatuoja kaip Socialistų alternatyva. Po 2006 m. JK vietos rinkimų ji turi tris tarybos narius Koventryje, vieną - Stoke, du - Lewishame, Pietų Londone, ir vieną - Huddersfilde. 2005 m. vasarį Socialistų partija paskelbė apie planus dalyvauti 2005 m. parlamento rinkimuose kaip naujo rinkimų aljanso, pavadinto Socialistų ir žaliųjų vienybės koalicija, dalis. Keletas buvusių Socialistų aljanso narių, kurie neprisijungė prie "Respect", taip pat prisijungė prie SGUC.

Socialistų partija yra mažesnė organizacija nei devintojo dešimtmečio "Militant", tačiau turi įtakos kai kuriose profesinėse sąjungose. 2005 m. 23 Socialistų partijos nariai buvo išrinkti profesinių sąjungų nacionalinių vykdomųjų komitetų nariais. Vadovaujant Peteriui Taaffe'ui, jų politika išliko artima pagrindinei trockistų krypčiai. Jų reikalavimas nacionalizuoti pusantro šimto didžiausių Didžiosios Britanijos įmonių ir ilgametė praktika dalyvauti rinkimuose paskatino kai kuriuos kritikus vadinti juos reformistais, nors partija tvirtina, kad jų metodai pagrįsti Trockio Pereinamojo laikotarpio programa.

Socialistų partija yra prisijungusi prie Tarptautinio darbininkų komiteto ir yra didžiausia iš keturiasdešimties jo narių. Partija taip pat dalyvauja platesnėje Europos antikapitalistinėje kairėje.

2005 m. lapkritį kasmetiniame renginyje "Socializmas" Socialistų partija oficialiai pradėjo "Kampaniją už naują darbininkų partiją", kurios tikslas - įtikinti pavienius asmenis, kampanijos dalyvius ir profesines sąjungas padėti sukurti ir paremti naują plačią kairiąją alternatyvą Naujajai leiboristų partijai, kuri kovotų už darbininkų klasės žmones. 2006 m. sausio mėn. Nacionalinė geležinkelių, jūrų ir transporto darbuotojų sąjunga (RMT profsąjunga) surengė konferenciją, skirtą vadinamajai "darbininkų klasės atstovavimo krizei", kurioje Dave'as Nellistas buvo pakviestas pasisakyti. Dauguma kalbėtojų pasisakė už plačią kairiąją alternatyvą Naujajai leiboristų partijai. Likusieji kalbėtojai, pavyzdžiui, parlamento narys Johnas McDonnellas, linkėjo jam sėkmės.

Istorinis kontekstas ir struktūra

Socialistų partija susiformavo iš 1970–1980 m. veikusių trockistinių grupių ir toliau išlaikė organizuotą struktūrą su regioniniais skyriais, aktyviais miestų komitetais ir centrinėmis tarybomis. Pagrindiniuose partijos leidiniuose — savaitiniame "The Socialist" ir mėnesiniame "Socialism Today" — nuolat skelbiami partijos pareiškimai, analizės ir komentarai dėl nacionalinės bei tarptautinės politikos.

Idėjos ir pagrindinės politikos linijos

• Trockizmas ir Pereinamasis laikotarpis: partija deklaruoja, kad remiasi Levo Trockio idėjomis ir Pereinamojo laikotarpio programa, kuri siekia sujungti darbuotojų interesus su konkrečiais perėjimo reikalavimais iš kapitalizmo prie socializmo.
• Ekonominė politika: Socialistų partija rėžia nacionalizaciją, viešųjų paslaugų išsaugojimą, stipresnę darbo apsaugą ir priešintis privatizacijai bei taupymo politikai (austerity).
• Darbo ir profsąjungų vaidmuo: partija akcentuoja profsąjungų stiprinimą, kolektyvinių derybų bei streikų teisę kaip pagrindines kovos priemones už darbo sąlygų gerinimą.
• Tarptautinė solidarumas: Socialistų partija palaiko tarptautines kairiąsias iniciatyvas, protestus prieš karus ir imperializmą bei solidarumo kampanijas su tarptautiniais darbininkų judėjimais.

Veikla, rinkimai ir vietos valdžia

Partija tradiciškai dalyvauja vietos rinkimuose dažnai pasivadinusi alternativa arba koalicine etikete (pvz., "Socialistinė alternatyva"). Ji turi istorinių pergalių ir mandatų vietos tarybose, tačiau rinkiminių rezultatų mastas yra kintantis ir priklauso nuo regiono bei vietinių sąlygų. Socialinis ir politinis darbas apima kampanijas dėl visuomeninių paslaugų išsaugojimo, kovą prieš atleidimus ir inicijavimą vietos protestų bei peticijų.

Ryšiai su profesinėmis sąjungomis

Socialistų partija turi palankius ryšius su kai kuriomis profesinėmis sąjungomis ir istorijos eigoje kai kurie jos nariai buvo išrenkami į sąjungų vykdomąsias struktūras. Kaip minėta, 2005 m. sąjungų lygiu partija turėjo atstovų nacionaliniuose vykdomuosiuose komitetuose. Toks įsitraukimas leidžia partijai daryti įtaką darbo vietų politikai ir koordinuoti veiksmus su profsąjungų kampanijomis.

Koalicijos ir kampanijos

Partija dalyvavo įvairiose plataus spektro iniciatyvose ir koalicijose — kartais bendradarbiaudama su kitomis kairiosiomis jėgomis, kartais išlaikydama atskirą taktiką. Viena iš reikšmingų iniciatyvų buvo "Kampanija už naują darbininkų partiją", siekusi įkurti plačiau remiamą kairią alternatyvą tradicinei Leiboristų partijai. Taip pat buvo bandymų dalyvauti platesnėse rinkimų koalicijose ir užmegzti ryšius su grupėmis, kurios nesijungė prie tokių projektų kaip "Respect".

Kritika ir vidinės diskusijos

Socialistų partija patiria kritiką iš kelių pusių: senesni kaltinimai dėl "entryizmo" (veikimo per kitas partijas) kilę dėl jos istorinių ryšių su Leiboristų partija. Kita kritika — dėl taktikos rinkimuose ir strategijos — kartais vadinama reformistine, kai kritikai mano, kad partija pernelyg akcentuoja parlamentinę ar vietos politiką vietoje masinių gatvės kampanijų. Partija pati teigia, kad jos strategijos remiasi taktika, kurią lemia pereinamasis programos požiūris ir siekis organizuoti darbininkų klasę įvairiose fronto linijose.

Tarptautinės sąsajos

Socialistų partija priklauso Tarptautiniam darbininkų komitetui (CWI) ir buvo vienas iš didesnių jo narių. Per šią tarptautinę tinklą partija dalijasi kampanijomis, teisės aktais ir strateginėmis iniciatyvomis su panašiomis grupėmis kitose šalyse bei dalyvauja Europos antikapitalistinėse iniciatyvose.

Pastaba apie duomenų laikomumą

Šiame straipsnyje pateikti faktai apima istorinius ir iki 2000–2006 m. vykusius įvykius bei platesnį partijos veiklos aprašymą. Vietos rinkimų rezultatai ir partijos dydis kinta su laiku, todėl tikslūs atstovų skaičiai vietos tarybose gali skirtis nuo čia minimų rodiklių.

Klausimai ir atsakymai

Klausimas: Kas yra Socialistų partija?

K: Kaip vystėsi Socialistų partija?

Klausimas: Koks dabartinis jų pavadinimas?

Klausimas: Kas įkūrė vietines socialistų aljanso grupes?

K: Kiek ji turi tarybos narių?

K: Kas yra SGUC?

Paieška pagal raidę