Sovietų okupacinė zona Vokietijoje (1945–1949) — Rytų Vokietijos pradžia

Sovietų okupacinė zona Vokietijoje (1945–1949): okupacija, politinės pertvarkos ir SED formavimasis, vedę prie Rytų Vokietijos susikūrimo.

Sovietų okupacinė zona (vok. Sowjetische Besatzungszone (SBZ) arba Ostzone rus: Sovietская зона Германии, Sovetskaya zona Germanii, "Sovietinė Vokietijos zona") – Rytų Vokietijos teritorija, kurią Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, nuo 1945 m., okupavo Sovietų Sąjunga. Ši zona tapo pagrindu vėlesnei Rytų Vokietijai.

Okupacinė tvarka ir politinė kontrolė

Sovietų karinė administracija Vokietijoje (vokiški inicialai SMAD) įvedė tiesioginę administraciją ir turėjo plačią įtaką politiniam bei ekonominiam gyvenimui. SMAD leido steigti kelias politines partijas, tačiau visos jos buvo įtrauktos į vieningą koordinacinį mechanizmą, vadinamą "Visų partijų komitetu" arba "Nacionaliniu frontu", kuris ribojo politinę pluralizmą ir užtikrino Maskvos įtaką.

Vokietijos socialdemokratų partija (SPD) ir Vokietijos komunistų partija susijungė į Vokietijos socialistinės vienybės partiją (SED), kuri tapo Rytų Vokietijos valdančiąja partija. Šis susijungimas (1946 m., daugeliu atvejų vykęs spaudžiant) tapo kertiniu žingsniu sovietizuojant politinę sistemą. Vėliau buvo sukurti vadinamieji "blokinių partijų" pavidalo partneriai, kurie formaliai egzistavo kaip atskiri dariniai, bet politiškai veikė pagal SED kontrolę, taip susilpninant Krikščionių demokratų sąjungą ir Vokietijos liberalų demokratų partiją.

Ekonominės ir socialinės reformos

Sovietų administracija ėmėsi plataus masto reformų: atlikta plataus masto žemės reforma (Bodenreform), konfiskuotos didžiosios žemės valdos ir perleistos smulkesniems ūkininkams arba kolektyvizacijos pagrindu; nacionalizuotos pagrindinės pramonės šakos, bankai ir transportas. Be to, iš Rytų zonos buvo triukšmingai išvežama technika ir įranga kaip reparacijos, o tai slopino greitą pramonės atsigavimą. Dėl šių veiksmų ir politinių represijų daug gyventojų patyrė nuostolius, o kylanti emigracija į Vakarus ėmė formuoti demografinę kaitą.

Taip pat Sovietų zona priėmė dideles žmonių bangas — milijonai ištremtų arba iš kitų Rytų Europos dalių atvykusių vokiečių ir pabėgėlių buvo perkelti į ši teritoriją, po karo vykusių teritorinių pokyčių, ypač už Oderio-Neisės linijos ribų. Tai dar labiau apkrovė socialinę infrastruktūrą ir skatino skubią būsto bei darbo problemų sprendimo politiką.

Reparacijos, saugumo priemonės ir represijos

Sovietų administracija surengė pramonės išmontavimą ir išvežimą į Sovietų Sąjungą kaip karo reparacijas. Taip pat buvo įsteigti specialūs lageriai ir areštai, kuriuose laikyti karo nusikaltimais kaltinamieji, nacių partijos aktyvistai ir politiniai oponentai; kai kuriose vietose veikė NKVD ir kitos saugumo struktūros. Vėliau (1950 m.) Rytų Vokietijoje buvo įsteigta ministerija Valstybinio saugumo reikalams (vėliau žinoma kaip Stasi), kuri tapo pagrindinė represinė aparato dalimi.

Teritorija ir administraciniai pokyčiai

Sovietų okupacinė zona apėmė centrinę Prūsijos dalį ir kitas rytines žemes. Po to, kai 1947 m. Prūsija buvo panaikinta sąjungininkų sprendimu, ši teritorija buvo administraciniu požiūriu padalyta tarp Brandenburgo, Meklenburgo, Saksonijos, Saksonijos-Anhalto ir Tiuringijos žemių. Vėliau (1952 m.) žemės buvo panaikintos ir teritorija pertvarkyta į 14 apygardų (Bezirke), kurios tapo tiesiogine centrinės valdžios valdymo vienete.

Berlynas, valiutos reforma ir padalijimas

Berlynas, nors buvo padalintas į keturias okupacines zonas, tapo pagrindiniu padalijimo simboliu. 1948 m. Vakarų zonose įvykusi valiutos reforma ir Vakarų šalies žingsniai paskatino reakciją — Sovietų Sąjunga 1948–1949 m. įvedė Berlyno blokadą, bandydama užblokuoti Vakarų sąjungininkų prieigą prie Vakarų Berlyno. Vakarai atsakė oro tiltu, kuris užtikrino miesto išlikimą ir kartu paspartino politinį Vokietijos padalijimą: Vakarų zonose 1949 m. gegužės mėn. susikūrė Vakarų Vokietija (VFR), o Rytų zonoje – vėlesnė Rytų Vokietija.

Rytų Vokietijos susikūrimas ir statusas

Po kelių mėnesių politinių ir ekonominių susidūrimų sovietinė zona baigė formuoti atskirą valstybę. 1949 m. spalio 7 d. buvo paskelbta Vokietijos Demokratinė Respublika (paprastai vadinama Rytų Vokietija); ši data žymi oficialų sovietinės zonos transformaciją į suverenią valstybę pagal Rytų bloko modelį. Rytų Berlynas buvo laikomas naujosios valstybės sostine ir buvo integruotas į jos administracinę struktūrą, tačiau teisiškai išliko miestu, kuriuo po karo formalizuotai valdė keturios okupacinės galios.

Poveikis ir ilgalaikės pasekmės

Sovietų okupacinė zona ir jos pakeitimai – žemės reforma, nacionalizacijos, politinių partijų kontrolė, represijos ir ekonominė rekonstrukcija — ilgainiui nulėmė ilgalaikį Vokietijos padalijimą, socialinę ir ekonominę Rytų Vokietijos raidą. Šie procesai formavo tiek politinę sistemą, tiek gyventojų kasdienį gyvenimą iki 1990 m. Vokietijos susivienijimo.

Trumpai: sovietinė okupacinė zona (SBZ) buvo pokario laikotarpio laboratorija, kurioje SSRS įvedė savo modelį – tai buvo pradinė stadija, iš kurios išaugo Rytų Vokietija.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas buvo sovietų okupacinė zona?

K: Kas iš pradžių norėjo sovietizuoti visą Vokietiją?

K: Ką Stalinas bandė daryti, kai Vakarai pasipriešino jo sumanymui?

K: Kas atsitiko, kai Vakarai vėl atsisakė?

K: Kokios teritorijos buvo įtrauktos į šią zoną?

K: Kada Rytų Berlynas tapo Rytų Vokietijos dalimi?

K: Kiek apygardų buvo 1952 m.?

Paieška pagal raidę