Stanley Steamer — Stanley Motor Carriage Company: JAV garo automobilių istorija

Stanley Steamer: JAV garo automobilių istorija — nuo 1898 m. įkūrimo iki 1924 m. aukso amžiaus. Reti istorinis automobiliai, kolekcionierių lobis ir technikos paveldas.

"Stanley Motor Carriage Company" buvo amerikiečių automobilių su garo varikliais gamintoja. Bendrovė buvo įkurta 1898 m., o įregistruota 1901 m. Bendrovės gaminami automobiliai buvo vadinami Stanley Steamers. Jie buvo gaminami nuo 1896 iki 1924 m. XX a. pradžioje garas buvo naudojamas lokomotyvams, garlaiviams ir net siuvimo mašinoms varyti. Atrodė savaime suprantama, kad garas gali varyti ir automobilius. Iš visų XX a. pradžioje pagamintų garu varomų automobilių "Stanley Steamer" buvo žinomiausias ir populiariausias. Šiandien "Stanley Steamers" yra reti automobiliai, kuriuos sunku rasti ne muziejuose ir keliose automobilių kolekcijose.

Įkūrėjai ir pradžia

Už Stanley Motor Carriage Company stovėjo dvyniai Francis E. ir Freelan O. Stanley – verslūs išradėjai, turėję patirties fotografijos priemonių gamyboje. Jie panaudojo savo inžinerinius sugebėjimus ir verslumo įgūdžius, kad pereitų nuo fotografijos verslo prie automobilių kūrimo, pradėdami eksperimentuoti su garo varikliais ir konstruktoriaus sprendimais XX a. pradžioje.

Techninė idėja ir konstrukcija

Stanley Steamers naudojo šildomą garo katilą, iš kurio garas paduodamas tiesiogiai į cilindrus. Dėl to automobiliai turėjo didelį sukimo momentą nuo stovėjimo, nereikėjo sudėtingos transmisijos ar sankabos, o vairavimo pojūtis buvo sklandus ir tylus palyginti su ankstyvais vidaus degimo varikliais. Katilai dažniausiai buvo kūrenami skystu kuru (pvz., benzinu ar kerosinu) ir reikėjo laiko ir vandens atsargų, todėl prieš išvykstant tekdavo paruošti sistemą – tai buvo viena iš trūkumų kasdieniam naudojimui.

Pasiekimai ir populiarumas

Stanley automobiliai greitai įgijo gerą reputaciją dėl patikimumo ir greičio. Vienas ryškiausių pasiekimų – 1906 m. greičio rekordas, kai Fred Marriott su specialiai paruoštu Stanley bolidu (dažnai vadinamu „Stanley Rocket“) pasiekė maždaug 127,66 mylių per valandą (apie 205,5 km/h) Daytona paplūdimyje. Toks rezultatas tuo metu buvo stulbinantis ir parodė garo variklių potencialą greičio rekordams.

Privalumai ir trūkumai

• Privalumai: didelis sukimo momentas nuo nulio, sklandus ir tylus darbas, paprasta transmisija, palyginti mažai judančių detalių variklyje.
• Trūkumai: ilgesnis paruošimo laikas (katilo įkaitinimas), didesnis vandens suvartojimas ir rečiau reikalingas pildymas, didesnės eksploatacijos ir saugos reikalavimai dėl aukšto slėgio katilo.

Nuosmukis ir priežastys

Stanley automobiliai ėmė prarasti populiarumą, kai sparčiai tobulėjo vidaus degimo varikliai, atsirado patogus elektrinis starteris (35 metų pradžioje) ir išpopuliarėjo masinės gamybos pigesni modeliai, tokie kaip Ford Model T. Dyzelinių degalų prieinamumas, greitas užvedimas bei mažesnės priežiūros sąnaudos padarė vidaus degimo automobilius patrauklesnius kasdieniam naudojimui. Dėl to gamyba pamažu mažėjo ir Stanley nutraukė automobilių gamybą 1924 m.

Paveldo reikšmė šiandien

Nors Stanley Steamers tapo retomis transporto priemonėmis, jų kultūrinis ir techninis paveldas išliko. Restauruotos mašinos eksponuojamos muziejuose bei privatose kolekcijose, o entuziastai rekonstruoja ir demonstruoja veikiančius egzempliorius parodose bei susitikimuose. Stanley istorija iliustruoja ankstyvųjų automobilių technologijų įvairovę ir laikmečio inžinerinį išradingumą.

Garvežių statyba

Tuo metu daug išradėjų kūrė automobilius. Broliai Stanley'ai savo hobio tikslais sukonstravo du pirmuosius automobilius. 1898 m. jie atvežė savo automobilius į pirmąją JAV automobilių parodą, surengtą Bostone. Joje buvo eksponuojami automobiliai iš JAV ir Europos. Taip pat buvo surengtos lauko varžybos. Jų Stenlio garvežiai buvo greitesni ir daug geriau nei kiti automobiliai įveikdavo įkalnes. Joks benzininis automobilis negalėjo įveikti 15 % įkalnės. Whitney garo automobilis beveik įveikė 20 % įkalnę. Stanley garvežys lengvai įveikė 30 % įkalnę.

Už pinigus, gautus pardavus savo įmonę "Eastman Kodak", jie pradėjo gaminti garvežius. 1899 m. jie pagamino ir pardavė daugiau kaip 200 automobilių - daugiau nei bet kuris kitas JAV gamintojas. 1899 m. Freelanas ir jo žmona Flora vienu iš šių automobilių įvažiavo į Vašingtono kalno viršūnę Naujajame Hampšyre, aukščiausią Jungtinių Valstijų šiaurės rytų viršukalnę. Pakilimas užtruko daugiau nei dvi valandas ir pasižymėjo tuo, kad tai buvo pirmas kartas, kai automobilis įveikė 7,6 mylios (12,2 km) ilgio Mount Washington Carriage Road kelią; nusileidimas vyko įjungus žemesnę pavarą ir naudojant automobilio stabdžius. Vėliau dvyniai pardavė šio ankstyvojo dizaino teises bendrovei "Locomobile", o 1902 m. jie įkūrė "Stanley Motor Carriage Company".

"Stanley" savo dizainą licencijavo kelioms kitoms automobilių bendrovėms. Viena iš jų - "White Motor Company", kuri naudojo Stanley dizainą ir iki 1912 m. toliau gamino garo automobilius. "Stanley" buvo paskutinė garais varomų automobilių gamintoja. Tobulėjant vidaus degimo variklių konstrukcijoms, gariniai ir elektriniai automobiliai prarado populiarumą. 1918 m. parduodamų automobilių skaičius sumažėjo iki mažiau nei 600 per metus. Tais metais broliai Stanley'ai pardavė įmonę Čikagos verslininkui Preskotui Vorenui. Vėliau tais pačiais metais (1918 m.) Francis Stanley žuvo automobilio avarijoje. Jo brolis Freelanas Kolorade atidarė viešbutį "The Stanley Hotel". Jis sulaukė 91 metų. Stenlio garlaiviai buvo gaminami iki 1924 m.

1899 m. F. O. Stanley ir jo žmona Stanley garlaiviu užkopė į Vašingtono kalno viršūnę.

Projektavimas ir veikimas

Ankstyvųjų "Stanley" automobilių kėbulai buvo pagaminti iš medžio. Kėbulai buvo pritvirtinti prie plieninių rėmų, kuriuos tvirtino lapinės spyruoklės. Vėlesni kėbulai buvo pagaminti iš aliuminio. Būgno formos katilą šildė žibalo degiklis. Katilas kaupė garus. Vairuotojas droseliais valdė į variklį tiekiamą garą. Transmisijos nereikėjo. Ryte užvedus "Stanley", pabusdavo visi netoliese gyvenantys žmonės. Jis skambėjo kaip garo lokomotyvas, šnypšdamas ir ūždamas. Buvo labai sunku pavogti Stanley garvežį. Prireikdavo 20 minučių, kad jis surinktų pakankamai garo ir galėtų pajudėti. Kai jis pajudėdavo, atrodydavo, kad jo galia neribota. Ankstyvasis Stanley Steamer galėjo išvystyti 75 mylių per valandą greitį. 1906 m. Floridoje Stanley Steamer sumušė sausumos greičio rekordą - 127 mylios per valandą. Norėdamas valdyti "Stanley Steamer", vairuotojas turėjo stebėti daugybę matuoklių. Reikėjo reguliuoti 13 rankenų, siurblių ir vožtuvų. Dėl savo svorio jie gabeno tik nedidelį kiekį vandens. Automobilis galėjo nuvažiuoti tik apie 40 mylių, kol tekdavo papildyti vandens atsargas. Buvo žinoma, kad žibalo degiklis sukeldavo gaisrus. Lengviau valdomas benzinu varomas vidaus degimo variklis lėmė tai, kad garo automobilis tapo atgyvena.

6 AG Stanley garo automobilio variklis

Klausimai ir atsakymai

Klausimas: Kas buvo "Stanley Motor Carriage Company"?

K: Kada bendrovė buvo įkurta ir įregistruota?

K: Kaip vadinosi bendrovės gaminami automobiliai?

K: Kada buvo pagaminti "Stanley Steamers"?

Klausimas: Kaip buvo įprasta naudoti garą XX a. pradžioje?

K: Kodėl buvo natūralu manyti, kad garas gali varyti automobilius?

K: Kokios šiuo metu yra Stanley garvežių galimybės?

Paieška pagal raidę