Valstijų ratifikaciniai suvažiavimai: kas tai yra JAV Konstitucijos pataisoms
Sužinokite, kas yra valstijų ratifikaciniai suvažiavimai, kaip jie veikia ir kodėl svarbūs JAV Konstitucijos pataisoms — istorija, procesas ir reikšmė šiandien.
Valstijų ratifikaciniai susirinkimai yra vienas iš dviejų Jungtinių Valstijų Konstitucijos penktajame straipsnyje nustatytų būdų ratifikuoti siūlomas konstitucijos pataisas. Šiuo būdu Konstitucijos pataisos gali būti patvirtintos ne per valstijų įstatymų leidėjus, o specialiai sušauktose valstijų ratifikacinėse konvencijose. Iš viso valstijų ratifikacinės konvencijos buvo panaudotos tik vieną kartą — 1933 m., kai buvo ratifikuota 21-oji pataisa, kuri panaikino alkoholio draudimą. Visos kitos Konstitucijos pataisos iki šiol buvo siūlomos ratifikuoti per valstijų įstatymų leidėjus.
Kaip tai veikia
Konstitucija numato du etapus pataisos priėmimui:
- pirmasis — pataisos pasiūlymas (proposed): jį gali inicijuoti Kongresas, priimdamas pataisą dviejų trečdalių balsų dauguma abiejose rūmuose, arba — pagal penktą straipsnį — Kongresas privalo sušaukti valstijų ratifikacinį suvažiavimą, jei tokių prašymų pateikia dviejų trečdalių valstijų įstatymų leidėjų;
- antrasis — ratifikavimas (ratified): priimta pataisa turi būti patvirtinta trijų ketvirčių (šiuo metu 38 iš 50) valstijų; Kongresas sprendžia, ar ratifikacija vyks per valstijų įstatymų leidėjus, ar per valstijų ratifikacines konvencijas.
Kas sušaukia konvenciją ir kaip?
Valstijų ratifikacinis suvažiavimas gali būti sušauktas, kai dviejų trečdalių valstijų įstatymų leidėjų pateikia atitinkamą prašymą Kongresui — kitaip tariant, kai tokių paraiškų surinkta iš 34 valstijų. Kai tai įvyksta, Konstitucija nurodo, kad Kongresas turi sušaukti konvenciją, tačiau tikslūs konvencijos veiklos reglamentai nėra išsamiai apibrėžti Konstitucijoje.
Praktiniai ir teisiniai klausimai
Nors Konstitucija numato šią procedūrą, daug klausimų lieka neaiškių arba ginčytinų:
- Konvencijos apimtis: nėra vienareikšmio konsensuso, ar konvencija gali svarstyti tik tuos klausimus, dėl kurių buvo prašyta, ar gali pasiūlyti visiškai naujas pataisas („runaway convention“ rizika).
- Delegatų parinkimas ir balsavimo taisyklės: nėra aiškiai nustatyta, kaip atrenkami delegatai, kiek jų turi būti iš kiekvienos valstijos ir kokios yra procedūros konvencijos metu.
- Kongreso vaidmuo: neaišku, kiek plačias taisykles ir kontrolę turi Kongresas, rengiant ir vykdant konvenciją.
- Teismų vaidmuo: Aukščiausiasis Teismas iki šiol neišsprendė daugumos esminių teisių, susijusių su konvencijos sušaukimu ir jos ribomis, todėl galutinės teisinės nuostatos gali būti aiškinamos tik teismų praktikoje.
Kodėl valstijų ratifikaciniai suvažiavimai nenaudoti dažniau?
Pagrindinės priežastys, kodėl šis mechanizmas praktiškai nepritaikytas, yra:
- teisinė nežinomybė dėl proceso ir galimų pasekmių;
- baimė prieš „nekontroliuojamą“ arba plačiau veikiančią konvenciją;
- politiniai interesai — daug įstatymų leidėjų ir politikų renkasi mažiau rizikingą kelią (ratifikaciją per įstatymų leidėjus);
- kai kurių pataisų atveju valstijų įstatymų leidėjai arba visuomenės pokyčiai darė ratifikaciją per tradicinę instituciją paprastesnę ar patogesnę.
Pavyzdys
Geriausias istorinis pavyzdys — 21-oji pataisa, kuri buvo ratifikuota per valstijų konvencijas 1933 m. Toks sprendimas buvo priimtas todėl, kad daugelis valstijų įstatymų leidėjų buvo arba politiškai neapsisprendę, arba priešininkai pataisos, todėl konvencijos suteikė alternatyvų kelią greičiau pasiekti reikalingą ratifikacijos skaičių.
Santrauka
Valstijų ratifikaciniai suvažiavimai — tai Konstitucijoje numatytas būdas patvirtinti pataisas, kurį galima sušaukti, kai dviejų trečdalių valstijų įstatymų leidėjų pateikia prašymą. Nors konvencijos galimybė egzistuoja konstituciškai, iki šiol ji praktiškai pritaikyta tik vieną kartą (21-oji pataisa), o dėl daugeliu atvejų neišspręstų teisinių ir procedūrinių klausimų šis mechanizmas lieka retai naudojamas ir gausiai diskutuojamas teisininkų bei politikų tarpe.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra valstybių ratifikacinės konvencijos?
A: Valstijų ratifikaciniai susirinkimai yra vienas iš dviejų Jungtinių Amerikos Valstijų Konstitucijos penktajame straipsnyje nustatytų būdų ratifikuoti siūlomas Konstitucijos pataisas.
K: Kada vienintelį kartą valstijų ratifikaciniai suvažiavimai buvo panaudoti Konstitucijos pataisoms ratifikuoti?
A.: Vienintelį kartą valstijų ratifikaciniai susirinkimai konstitucijos pataisai ratifikuoti buvo naudojami 1933 m., kai buvo ratifikuota 21-oji pataisa.
K: Kaip buvo ratifikuotos visos kitos pasiūlytos konstitucijos pataisos?
A: Visos kitos siūlomos konstitucijos pataisos buvo siūlomos ratifikuoti valstijų įstatymų leidėjams.
Klausimas: Ar konstitucijos pataisai siūlyti galima pasitelkti valstijų ratifikacinius suvažiavimus?
A: Taip, Konstitucijoje numatyta, kad valstijų ratifikaciniai suvažiavimai taip pat gali būti naudojami konstitucijos pataisoms siūlyti.
Klausimas: Ar kuri nors iš 27 Konstitucijos pataisų buvo pasiūlyta valstijų suvažiavimuose?
Atsakymas: Ne, iki šiol nė viena iš 27 Konstitucijos pataisų nebuvo pasiūlyta valstijų suvažiavimuose.
K: Kaip gali būti sušauktas valstijų ratifikacinis suvažiavimas?
A: Valstijų ratifikacinis suvažiavimas gali būti sušauktas dviejų trečdalių valstijų įstatymų leidėjų balsų dauguma.
K: Kaip Jungtinių Valstijų Konstitucijos penktajame straipsnyje apibūdinamas siūlomų Konstitucijos pataisų ratifikavimo procesas?
A: Jungtinių Valstijų Konstitucijos penktajame straipsnyje nurodyti du siūlomų konstitucijos pataisų ratifikavimo būdai: vienas - per valstijų ratifikacinius suvažiavimus, kitas - per valstijų įstatymų leidžiamąsias institucijas.
Ieškoti