Kilkenio statutas (1367): įstatymai, saugoję anglų valdžią Airijoje
Kilkenio statutas (1367) — griežti įstatymai, siekę išsaugoti anglų valdžią Airijoje: istorinė kova dėl lojalumo, teisės ir kolonijinės kontrolės.
Kilkenio statutas - tai 1367 m. anglų priimti įstatymai, kuriais siekta išsaugoti anglų koloniją Airijoje. Įstatymus priėmė Airijos lordas leitenantas Lionelis iš Antverpeno, 1-asis Klarenso hercogas. Jie buvo priimti Kilkenyje vykusiame Airijos parlamento posėdyje.
Kontekstas ir priežastys
Anglams sunkiai sekėsi užimti Airiją. Pirmieji anglų kolonistai, anglai-iršai, ėmė žiūrėti į pasaulį kaip airiai. Jie ėmė iškelti savo interesus aukščiau už anglų karališkosios šeimos interesus. Po kovų su Edvardu Briusu Airijos valdžia tapo silpna, o atėjusi Juodoji mirtis dar labiau susilpnino šalį. Anglijos valdovas Edvardas III susirūpino, kad anglai airiai tampa pernelyg galingi ir kelia grėsmę jo teisėms ir interesams Airijoje. Jis tris kartus bandė kontroliuoti didėjančią jų nepriklausomybę.
Edvardas III galiausiai išsiuntė savo trečiąjį sūnų Lionelį Antverpietį į Airiją, kad šis pabandytų susigrąžinti kontrolę. Jis buvo labai susirūpinęs, kad anglosaksai tapo labiau airiais nei patys airiai. Kilkenio statutas buvo priemonių rinkinys, skirtas užkirsti kelią tokiam asimiliavimuisi ir užtikrinti, kad Airijoje valdžią išlaikytų Anglijoje gimę kilmingieji, o ne Airijoje gyvenantys anglų palikuonys.
Pagrindinės nuostatos
Statutas apėmė daugybę draudimų ir taisyklių, kurių tikslas buvo aiškiai atskirti anglus nuo airių ir neleisti anglų kolonistams priimti airiškų papročių. Svarbiausios nuostatos buvo:
- Draudimas anglams tuoktis su airėmis arba priimti airiškas šeimas į šeimą (draudimas mišrioms santuokoms);
- Draudimas naudoti airių kalbą ir airiškus vardus vietinės bendruomenės renginiuose;
- Draudimas taikyti airių paprotinę teisę (Brehon teisę) vietoje angliškos bendrosios teisės;
- Draudimas įsivaikinti airišką drabužių stilių, papročius, giminių auklėjimą (fosterage) ir kitus socialinius ryšius su airiais;
- Nustatyti baudžiamieji nuobaudos už nuostatų pažeidimą – nuo turto konfiskavimo iki rimtesnių sankcijų; kai kurios pažeidimų formuluotės traktavo tokį elgesį kaip išdavystę.
Vykdymas ir poveikis
Nors nuostatos buvo formaliai priimtos, jų praktinis įgyvendinimas buvo ribotas. Airijos realijos – didelis atstumas nuo Anglijos centro, stiprėjančios vietinės aristokratijos autonomija ir sudėtingi savivaldos ryšiai – trukdė griežtai pritaikyti įstatymą. Daug angliškų šeimų toliau gyveno pagal vietinius papročius, o draudimų kontrolė dažnai priklausė nuo vietos valdovų galių ir politinės valios.
Ilgalaikėje perspektyvoje Kilkenio statutai tapo svarbiu simboliu: jie atspindi Anglijos bandymą teisiškai suvienodinti ir sulieti žemes po centrinės valdžios kontrole bei sustabdyti kultūrinę asimiliaciją. Tačiau realioje praktikoje jie ne taip veiksmingai sustabdė airiškų įtakų plitimą. Vėlesniais amžiais, ypač XVI a. – per Tudorų reformų ir rekonstrukcijų laikotarpius – Anglijos politika Airijoje vėl smarkiai keitėsi.
Istorinė reikšmė
Kilkenio statutai dažnai minima istorijos literatūroje kaip pavyzdys viduramžių kolonijinės politikos ir kultūrinės izoliacijos bandymų. Jie padeda suprasti, kokiomis priemonėmis centrinė valdžia stengėsi išlaikyti kontrolę užjūriniuose regionuose ir kokią reikšmę turėjo tapatybės, kalbos bei teisės normų klausimai viduramžių politikoje.
Įstatymai
Kilkenio statute buvo daug įstatymų, kuriais buvo siekiama atskirti anglus nuo airių. Airijoje anglams buvo draudžiama:
- Susituokti su airiu
- Įvaikinti Airijos vaiką
- Naudokite airišką vardą
- Dėvėkite airiškus drabužius
- Kalbėti airių kalba
- Groti airišką muziką
- Klausykitės airių pasakotojų
- Žaisti airiškus žaidimus
- Leiskite airiui įstoti į anglų vienuolyną
- paskirti bet kurį airių dvasininką į bet kurią Anglijos gyvenvietės bažnyčią.
- Jodinėti žirgu airišku stiliumi, t. y. be balno.
Dėl silpnos vyriausybės jie negalėjo priversti žmonių paklusti naujiems įstatymams, todėl anglai ir airiai jų nepaisė.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra Kilkenio statula?
A: Kilkenio statutas buvo 1367 m. priimti įstatymai, kuriais siekta išsaugoti anglų koloniją Airijoje.
K: Kas inicijavo Kilkenio statutą?
A: Kilkenio statutą inicijavo Airijos lordas leitenantas Lionelis iš Antverpeno, 1-asis Klarenso hercogas.
K: Kodėl anglai priėmė Kilkenio statutą?
A: Anglai priėmė Kilkenio statutą, norėdami sugrąžinti Airiją į Anglijoje gimusių didikų kontrolę.
K: Dėl kokios priežasties Anglijos karališkoji šeima susirūpino anglais ir airiais?
A: Anglijos karališkoji šeima susirūpino, kad anglai-iršai tampa pernelyg galingi ir kelia grėsmę jų teisėms ir interesams Airijoje.
Klausimas: Kokio tikslo siekė Anglijos karalius Edvardas III, siųsdamas į Airiją savo sūnų Lionelį iš Antverpeno?
A: Anglijos karalius Edvardas III išsiuntė savo sūnų Lionelį Antverpietį į Airiją, kad šis pabandytų susigrąžinti kontrolę, nes buvo labai susirūpinęs, kad anglai-iršai tapo labiau airiais nei patys airiai.
Klausimas: Kiek rimti buvo Kilkenio statuto įstatymai?
A: Kilkenio statute numatyti įstatymai buvo rimti, o jų pažeidimas buvo laikomas išdavyste, už kurią grėsė mirties bausmė.
K: Dėl kokios priežasties buvo priimtas Kilkenio statutas?
A: Kilkenio statutas buvo priimtas dėl to, kad Airijoje įsikūrę anglų kolonistai, anglai-iršai, ėmė iškelti savo interesus aukščiau už Anglijos karališkosios šeimos interesus, dėl to kilo sunkumų perimant Airiją.
Ieškoti