Australijos valstijos ir teritorijos: apžvalga, statistika ir žemėlapis
Išsami Australijos valstybių ir teritorijų apžvalga: žemėlapis, naujausia statistika, teritorijų klasifikacija ir naudingos nuorodos keliautojams bei tyrėjams.
Turinys
- 1 Australijos valstijos ir teritorijos
- 1.1 Valstybės
- 1.2 Teritorijos
- 1.2.1 Žemyninė dalis
- 1.2.2 Užjūrio teritorijos
- 1.2.3 Buvusi
- 2 Bendrosios žinios ir apžvalga
- 3 Statistika
- 4 Kitos svetainės
1 Australijos valstijos ir teritorijos
Australija yra federacinė valstybė, susidedanti iš šešių valstijų ir kelių teritorijų. Valstijos turi savo konstitucijas ir parlamentus; teritorijos gali būti savivaldybės arba administruojamos tiesiogiai federalinės valdžios. Toliau pateikiama išsamesnė apžvalga.
1.1 Valstybės
Šešios Australijos valstijos yra:
- Naujoji Pietų Velsas (New South Wales, NSW) – sostinė: Sidnėjus (Sydney). Tai gausiausiai apgyvendinta valstija. Gyventojų skaičius: apie 8–8,5 mln., plotas: apie 800 tūkst. km².
- Viktorija (Victoria, VIC) – sostinė: Melburnas (Melbourne). Antroji pagal gyventojų skaičių valstija. Gyventojų skaičius: apie 6–6,7 mln., plotas: apie 230 tūkst. km².
- Kventslendas (Queensland, QLD) – sostinė: Brisbenas (Brisbane). Platus teritorijos plotas ir šiltas klimatas. Gyventojų skaičius: apie 5–5,5 mln., plotas: apie 1,7–1,8 mln. km².
- Vakarų Australija (Western Australia, WA) – sostinė: Pertas (Perth). Didžiausia pagal plotą valstija. Gyventojų skaičius: apie 2,6–3 mln., plotas: apie 2,5–2,6 mln. km².
- Pietų Australija (South Australia, SA) – sostinė: Adelaidė (Adelaide). Gyventojų skaičius: apie 1,7–1,8 mln., plotas: apie 980 tūkst. km².
- Tasmānija (Tasmania, TAS) – sostinė: Hobartas (Hobart). Sala pietuose nuo žemyno. Gyventojų skaičius: apie 540–600 tūkst., plotas: apie 68–70 tūkst. km².
1.2 Teritorijos
Teritorijos skirstomos į žemynines (mainland) ir užjūrio (external) teritorijas. Kai kurios teritorijos turi didesnį savivaldos laipsnį (pvz., Australijos sostinės teritorija), kitos yra tiesiogiai valdomos federalinės vyriausybės.
1.2.1 Žemyninė dalis
- Šiaurės teritorija (Northern Territory, NT) – sostinė: Darvinas (Darwin). Didelė, mažai apgyvendinta teritorija su plačiais atšiaurios gamtos plotais. Gyventojų skaičius: apie 250–250 tūkst., plotas: apie 1,4 mln. km².
- Australijos sostinės teritorija (Australian Capital Territory, ACT) – sostinė: Kanbera (Canberra). Mažiausia teritorija pagal plotą, kurioje yra federalinė sostinė ir kai kurios vyriausybinės institucijos. Gyventojų skaičius: apie 430–460 tūkst., plotas: apie 2–3 tūkst. km².
- Jervis Bay Territory – nedidelė teritorija Naujojo Pietų Velso pakrantėje, administruojama federalinės vyriausybės ir susijusi su Kanbera.
1.2.2 Užjūrio teritorijos
Australija taip pat administruoja keletą užjūrio teritorijų ir salų, kurių statusas ir administravimas skiriasi:
- Norfolk Island – atstumas nuo žemyno, turėjo savivaldą, bet jos statusas keitėsi (nuo 2015 m. ryškūs administraciniai pakeitimai); šiuo metu dažniau administruojama federaliniu lygiu su vietine bendruomene.
- Kalėdų sala (Christmas Island) – Indijos vandenyne; mažesnė gyventojų bendruomenė, federalinė administracija.
- Kokosų (Keeling) salos (Cocos (Keeling) Islands) – Indijos vandenyne; mažos bendruomenės, federalinė administracija.
- Heard ir McDonald salos (Heard Island and McDonald Islands) – Antarkties regiono salos, nereguliariai apgyvendintos, svarbios mokslui ir aplinkai.
- Koralų jūros salos, Ashmore ir Cartier, bei kitos mažos teritorijos – dažnai be nuolatinės gyvenamosios vietos, administruojamos federaliniu lygmeniu.
- Australijos Antarkties teritorija – pretensijos Antarktidoje; tarptautinis Antarktidos sutarties režimas riboja suverenumo praplėtimą ir naudojimą.
1.2.3 Buvusi
Kalbant apie „buvusias“ teritorijas ar istorinius administracinius pokyčius, verta paminėti, kad iki 1901 m. dabartinė Australija buvo sudaryta iš atskirų Britanijos kolonijų (pvz., Naujoji Pietų Velsas, Viktorija, Tasmānija, Pietų Australija, Kventslendas, Vakarų Australija). Po 1901 m. įvyko federacija – sukurtas bendras Australijos Federacinis Susivienijimas. Taip pat per XX a. ir XXI a. keitėsi atskirų užjūrio teritorijų administravimo modeliai (pvz., Norfolk Island savivaldos pakeitimai).
2 Bendrosios žinios ir apžvalga
Australija yra šeštas pagal dydį pasaulio žemynas ir šalis kartu. Ji turi didelius geografinius kontrastus: nuo atšiaurių dykumų ir gilių raudonų lygumų iki tropinių šiaurinių regionų ir švelnesnio pietų klimato. Politinė sistema yra parlamentinė demokratija pagal federalinę konstituciją. Valstijos turi didelę autonomiją, o federalinė vyriausybė rūpinasi nacionaliniais reikalais, įskaitant gynybą, užsienio politiką ir kai kurias ekonomines sritis.
3 Statistika
- Bendras plotas: apie 7,7 mln. km² (įtraukiant sausumos plotą ir vidaus vandenis; įskaitant užjūrio teritorijas bendras plotas gali skirtis).
- Bendras gyventojų skaičius: apie 26–26,5 mln. (pagal naujausius vertinimus 2023–2024 m.).
- Didžiausia valstija pagal plotą: Vakarų Australija (WA).
- Didžiausia pagal gyventojų skaičių: Naujoji Pietų Velsas (NSW), po jos – Viktorija (VIC) ir Kventslendas (QLD).
- Mažiausias regionas pagal plotą: Australijos sostinės teritorija (ACT).
- Mažiausias pagal gyventojų skaičių: Šiaurės teritorija (NT) turi mažiausiai nuolatinių gyventojų iš pagrindinių administracinių vienetų.
- Ekonomika: Australijos ekonomika yra viena stambiausių regione, su stipriais žemės ūkio, kasybos (išteklių), paslaugų ir technologijų sektoriais. Valstybių indėlis į BVP skiriasi priklausomai nuo pramonės ir gyventojų.
Pastabos: statistiniai dydžiai yra apytiksliai ir kinta laikui bėgant. Tikslesni ir atnaujinti duomenys pateikiami oficialiose statistikos tarnybose.
4 Kitos svetainės
Jei reikia detalesnės ar atnaujintos informacijos, rekomenduojama kreiptis į oficialius šaltinius:
- Australian Bureau of Statistics (ABS) – oficialūs demografiniai ir statistiniai duomenys.
- Geoscience Australia – žemėlapiai, teritorijų ribos ir geografinė informacija.
- Australia.gov.au – vyriausybės informacija ir nuorodos į įvairias tarnybas.
Jeigu pageidaujate, galiu paruošti lentelę su kiekvienos valstijos ir teritorijos tiksliais plotais ir gyventojų skaičiais pagal konkrečius metus arba įterpti žemėlapį su žymomis.
Australijos valstijos ir teritorijos
Valstybės
| Sritys | Santrumpa | Sostinė |
|
| NSW | |
|
| QLD | |
|
| SA | Adelaidė |
| TAS | Hobartas | |
| VIC | ||
| WA |
Teritorijos
Žemyninė dalis
| Teritorija | Santrumpa | Sostinė |
|
| ACT | |
|
| JBT | |
|
| NT | Darwin |
Nuo 1926 iki 1931 m. Centrinė Australija buvo atskira teritorija tarp 20-osios ir 26-osios geografinės platumos lygiagrečių, o paskui vėl tapo Šiaurės teritorijos dalimi.
Užjūrio teritorijos
Ašmoro ir Kartjė salos
Australijos Antarkties teritorija
Norfolko sala
Kalėdų sala
Kokosų (Kilingo) salos
Koralų jūros salų teritorija
Heardo ir Makdonaldo salos
Buvęs
- Šiaurės Australijos teritorija (1927-31 m.)
- Centrinės Australijos teritorija (1927-31 m.)
- Papua teritorija (1902-1949 m.)
- Naujosios Gvinėjos teritorija (1920-1949 m.)
- Papua ir Naujosios Gvinėjos teritorija (1949-1972 m.)

Australijos užjūrio teritorijos
Pagrindinės žinios ir apžvalga
Iki federacijos (1901 m.) valstijos buvo atskiros britų kolonijos. Jų galias saugo Australijos konstitucija. Teritorijas kontroliuoja Sandraugos vyriausybė. Australijos parlamentas teritorijose turi įgaliojimus kurti įstatymus, kurių neturi valstijose.
Daugumą teritorijų tiesiogiai administruoja Sandraugos vyriausybė. Trys teritorijos (Šiaurės teritorija, Australijos sostinės teritorija ir Norfolko sala) administruoja save pačios. Savarankiškai valdomose teritorijose Australijos parlamentas turi valdingus įgaliojimus ir gali panaikinti teritorinių vyriausybių priimtus įstatymus. Kartais jis tai daro, tačiau tai nutinka retai. Šiaurinė teritorija ir Australijos sostinės teritorija paprastai laikomos valstijomis.
Kiekviena valstija turi gubernatorių. Šį gubernatorių renka karalienė, tačiau ji jį parenka remdamasi valstijos premjero patarimu. Šiaurės teritorijos ir Norfolko salos administratorius renka generalgubernatorius. Australijos sostinės teritoriją valdo generalinis gubernatorius.
Kiekvienos valstijos vyriausybės vadovas vadinamas premjeru. Šį asmenį išrenka valstijos gubernatorius. Paprastai gubernatorius premjeru išrenka tą, kuris vadovauja valstijos parlamento žemiesiems rūmams. Tačiau gubernatorius premjeru gali pasirinkti ir kitą asmenį. Savivaldžių žemyninių teritorijų vyriausybės vadovas vadinamas vyriausiuoju ministru. Šiaurės teritorijos vyriausiąjį ministrą, paprastai tą, kuris kontroliuoja įstatymų leidžiamąją asamblėją, skiria administratorius.
Statistika
| Valstybė/teritorija | Žemės plotas (km²) | Rangas | Gyventojų skaičius (2004 m.) | Rangas | Gyventojų tankis (/km²) | Rangas | Gyventojų sostinėje % | Rangas |
| Australijos sostinės teritorija | 2358 | 8. | 324300 | 7. | 137.53 | 1. | 100% | 1. |
| Naujasis Pietų Velsas | 800642 | 5. | 6760000 | 1. | 8.44 | 3. | 63% | 5. |
| Viktorija | 227416 | 6. | 5002300 | 2. | 22 | 2. | 71% | 4. |
| Kvynslandas | 1730648 | 2. | 3919500 | 3. | 2.26 | 5. | 46% | 7. |
| Pietų Australija | 983482 | 4. | 1537900 | 5. | 1.56 | 6. | 73.5% | 2. |
| Vakarų Australija | 2529875 | 1. | 1998400 | 4. | 0.79 | 7. | 73.4% | 3. |
| Tasmanija | 68401 | 7. | 484000 | 6. | 7.08 | 4. | 41% | 8. |
| Šiaurės teritorija | 1349129 | 3. | 200800 | 8. | 0.15 | 8. | 54% | 6. |
Ieškoti