Strichninas yra nuodinga medžiaga, kurią natūraliai gamina augalas Strychnos nux-vomica. Kartu su kitu nuodu brucinu strichnino yra šio augalo lapuose ir sėklose. Jie yra gana kraštutinis pavyzdys, kaip kai kurie augalai apsisaugo nuo žolėdžių. Šios medžiagos buvo atrastos XIX a. pradžioje, tačiau prireikė maždaug 150 metų, kol Robertas Robinsonas nustatė jų struktūrą.
Cheminės savybės
Išgrynintas strichninas yra labai toksiškas bespalvis kristalinis alkaloidas. Jis palaiko sudėtingą molekulinę struktūrą (molekulinė formulė C21H22N2O2, molinis masė ~334,4 g/mol). Strichninas gerai tirpsta organiniuose tirpikliuose – pavyzdžiui, alkoholyje ir chloroforme, bet praktiškai netirpsta vandenyje. Jis dažnai kristalizuojasi ir termiškai dekomponuojasi aukštoje temperatūroje (susilydydamas/degdamas maždaug apie 250 °C).
Toksiškumas ir dozavimas
Strichninas yra vienas iš labai stiprių gyvūnų ir žmogaus nervų sistemos nuodų. LD50 (laboratorinis toksiškumo rodiklis) yra labai mažas – apytiksliai keli mg/kg gyvūnams. Dėl mažo letalinio kiekio ir staigaus poveikio jis laikomas ypač pavojingu.
Veikimo mechanizmas
Strichninas veikia kaip konkurencinis inhibitoryus centrinėje nervų sistemoje, daugiausia slopindamas glycino receptorius stuburo smegenyse. Dėl to sumažėja slopinamoji (inhibicinė) kontrolė motorinių neuronų ir kyla stipriųjų raumenų spazmai, stiprus refleksų padidėjimas ir generalizuotos traukuliai. Šie spazmai gali sukelti kvėpavimo raumenų sutrikimus ir mirtį dėl užduso ar širdies nepakankamumo.
Simptomai
Simptomai paprastai prasideda greitai po poveikio (minučių–valandų intervalas) ir gali apimti:
- stiprius ir periodiškus raumenų spazmus (konvulsijas),
- stuburo hiperrefleksiją ir rigidiškumą,
- skausmingą kaklo ir nugaros raumenų sukibimą (opisthotonus),
- kvėpavimo susiaurėjimą ar kvėpavimo nepakankamumą,
- padidintą prakaitavimą, tachikardiją ir hipertenziją,
- neretai priepuolių metu prasidedanti asfiksija, netekimas sąmonės ir mirtis.
Pirmoji pagalba ir gydymas
Specifinio antidoto strichninui nėra; gydymas yra palaikomasis ir simptominis. Pagrindiniai principai:
- skubiai užtikrinti kvėpavimą ir kraujotaką (prireikus – intubacija ir dirbtinė plaučių ventiliacija),
- pašalinti apsinuodijimo šaltinį (jei įmanoma) ir, esant ūmiai žarnyno absorbcijai, apsvarstyti aktyvuotą anglies naudojimą (remiantis medicininėmis gairėmis),
- kontroliuoti traukulius benzodiazepinais (pvz., diazepamu) arba barbitūratais; kartais reikalingi stiprūs raumenų relaksantai ir ilgesnė intensyvios slaugos priežiūra,
- įtvirtinti raminančią aplinką (tamsi, rami palata), nes sensorinė stimuliacija gali provokuoti spazmus,
- stebėti ir gydyti komplikacijas – hipoksiją, rūgštinimą, širdies ir inkstų funkcijos sutrikimus.
Gydymas turi vykti medicinos įstaigoje – artimiausioje skubios pagalbos skyriuje arba intensyvios terapijos palatoje.
Istorija ir panaudojimas
Istoriškai strichninas buvo naudojamas kaip pesticidas smulkiems stuburiniams gyvūnams, pavyzdžiui, paukščiams ir graužikams, naikinti. Dėl didelio pavojingumo jo pritaikymas ženkliai apribotas arba uždraustas daugybėje šalių. Strichninas taip pat kartais minimas kaip stimulas: jis gali veikti kaip stimuliatorius, panašiai kaip kofeinas, ir dėl to yra įtrauktas į dopingo medžiagų, tiriamų sporte, sąrašą. Tačiau dėl toksiškumo jo praktiškai nenaudoja rekreaciniam vartojimui.
Forensika ir diagnostika
Strichninas dažnai aptinkamas teisės medicinoje – tiek kaip tyčinės žmogžudystės priemonė, tiek atsitiktinio apsinuodijimo priežastis. Jį nustato chromatografiniai ir masių spektrometrijos metodai (GC-MS, LC-MS). Tyrimai atliekami mėginiuose iš kraujo, šlapimo, skrandžio turinio ar audinių.
Teisinė padėtis ir prevencija
Dėl didelio pavojaus daugelyje šalių strichninas yra griežtai reglamentuojamas arba uždraustas kaip buitinė priemonė. Prevencijos priemonės apima atsargų kontrolę, aiškias žymas, saugojimą vaikams nepasiekiamose vietose ir atitinkamą profesionalų mokymą. Jei kyla įtarimas apie apsinuodijimą, nedelsiant kreipkitės į skubios pagalbos tarnybas.
Santrauka: strichninas – labai toksiškas augalinis alkaloidas su aiškiu neurotoksiniu mechanizmu; istoriniu požiūriu turėjo kelias praktines paskirtis (pesticidas, stimuliatorius), tačiau dėl pavojingumo jo naudojimas šiandien labai ribotas. Esant įtarimui dėl poveikio, reikalinga skubi medicininė pagalba.