Tadžid (tajdid) – islamo atsinaujinimas: reikšmė, istorija ir mudžadidai

Tadžid (arab. تجديد) – iš arabų kalbos kilęs žodis, pažodžiui reiškiantis „atsinaujinimą“ ar „atnaujinimą“. Dažniausiai vartojamas terminas šioje sąvokoje yra din (religija), todėl tadžid interpretuojamas kaip religijos atnaujinimas. Panašus, bet rečiau vartojamas posakis yra ihya' al-din (إحياء الدين), kurį galima versti kaip „religijos atgaivinimas“. Terminas kilęs iš arabų šaknies j-d-d (ج د د), kuri reiškia „naujas“, „atnaujinti“.

Reikšmė ir tikslai

Tadžido tikslas – užtikrinti, kad islamas būtų aiškiai suvokiamas ir praktiškai pritaikomas įvairiomis istorinėmis ir socialinėmis aplinkybėmis, tuo pačiu išlaikant jo pagrindinius principus. Praktiniu lygmeniu tai reiškia:

  • grąžinti musulmonų bendruomenę prie Korane ir sunnoje aprašytų nuostatų;
  • identifikuoti ir pašalinti religines bidʻah (inovacijas), kurios laikomos nukrypimais nuo autentiškos tradicijos;
  • aiškinti religines normas taip, kad jos būtų suprantamos ir pritaikomos kintančiame pasaulyje;
  • skatinti moralinį, švietimo ir teisinių praktikų atsinaujinimą musulmonų visuomenėse.

Istorija ir tradicija

Tadžido idėją islame paprastai sieja su pranašo Mahometo žodžiais, pagal kuriuos „kiekvieno šimtmečio pradžioje šioje ummoje atsiranda žmogus arba žmonės, kurie atnaujina religiją“. Pagal šią tradiciją, tokius atsinaujintojus vadina mudžadidais (islamo atnaujintojais). Mudžadidai, pasak tradicijos, atsiranda tada, kai bendruomenė pradeda tolti nuo ankstyvosios islamo praktikos, ir jų uždavinys – grąžinti tikinčiuosius prie pagrindinių šaltinių (Koranas, sunna), atitaisyti nukrypimus ir atkurti religijos gyvumą.

Tadžido praktika siekia labai senas šaknis. Vienas pirmųjų figūrų, kuri dažnai minima kaip mudžadidas, yra kalifas Umaras II ('Umar ibn 'Abd al-'Aziz), valdęs 99 musulmonų metais. Jis buvo žinomas dėl savo pamaldumo, teisumo ir pastangų atnaujinti valdymo moralę bei religinius standartus – todėl vėliau daug kas jį laikė pavyzdžiu kitiems tajdid iniciatoriams.

Kas yra mudžadidas?

Mudžadidas – asmuo arba grupė asmenų, kuriuos musulmonų bendruomenė laiko atnaujintojais. Mudžadidams dažnai priskiriamos šios veiklos:

  • teologinis ir teisinis atnaujinimas (naujas aiškinimas arba pritaikymas prie laikmečio sąlygų);
  • švietimo reformos ir religinio švietimo stiprinimas;
  • etiškas ir moralinis atstatymas bendruomenėje;
  • institucinis atnaujinimas – pavyzdžiui, šariato taikymo, teismų ar švietimo sistemų atnaujinimas.

Svarbu pabrėžti, kad tai, kas vienoje bendruomenėje laikoma mudžadidu, kitur gali būti ginčijama. Istorijoje yra daug pavyzdžių, kai tam tikri mąstytojai ar judėjimai buvo vertinami kaip atnaujintojai vienų, o kritikuojami kitų.

Pavyzdžiai ir istoriniai atnaujinimo bangai

Per skirtingus islamo istorijos etapus pasirodė įvairūs asmenys ir judėjimai, kuriuos kai kurie musulmonai pripažino mudžadidais. Tarp dažnai minimų figūrų yra:

  • Umaras II (minėtas aukščiau) – ankstyvasis pavyzdys, siejamas su administracine ir pamaldumo atgaivinimo praktika;
  • viduramžių mąstytojai, tokie kaip al-Ghazali, kurių darbai stiprino teologiją, etiką ir religinį gyvenimą;
  • reformatoriai ir atsinaujinimo šalininkai vėlesniais amžiais – tiek tradiciniai šamai, tiek modernistiniai mąstytojai, kurie siekė suderinti islamo principus su naujomis socialinėmis ir mokslo sąlygomis;
  • XIX–XX a. idėjų lyderiai, kurie modernizavimo ir atsinaujinimo vardu siūlė naujus religijos aiškinimus ir institucines reformas.

Reikėtų pažymėti, kad tiksli mudžadidų identifikacija dažnai priklauso nuo istorinių, geografinės ir sektarinės perspektyvos – todėl sutarto „mudžadidų kanono“ nėra.

Metodai ir priemonės

Tadžide dažnai naudojamos kelios pagrindinės priemonės:

  • Ijtihad – nepriklausoma teisinė mąstysena ir sprendimų priėmimas, leidžiantis pritaikyti religines nuostatas naujoms situacijoms;
  • grįžimas prie Korano ir sunnos tiesioginių tekstų, jų aiškinimas ir prioritetas prieš vėlesnėmis tradicijomis susiformavusias praktikas;
  • švietimo kampanijos, fatvų ir teisinių normų peržiūra;
  • socialinis ir moralinis atgaivinimas – viešasis pamokymas, moralės sklaida ir pavyzdys;
  • institucinės reformos – teismų, švietimo ir vietos bendruomenių struktūrų pertvarkymas.

Kritika ir ginčai

Nors tadžidas tradiciškai vertinamas teigiamai, su juo susiję ir tam tikri ginčai:

  • kas yra „autentiška“ grįžtamoji tradicija – skirtingos grupės skirtingai interpretuoja, kas laikytina Korano ir sunnos prioritetais;
  • mudžadido titulo naudojimas gali būti politizuotas arba panaudotas legitimuoti konkrečius pokyčius ar įgalinti autoritarinius lyderius;
  • kai kurie „atnaujinimo“ metodai gali būti vertinami kaip „per daug modernizuojantys“ ir priimtini tik daliai bendruomenės, kas sukelia skilimą;
  • atsinaujinimo žygiams dažnai priešinasi tie, kurie bijo tradicijos praradimo arba kuriems pokyčiai gresia prarastu autoritetu.

Šiuolaikinė reikšmė

XX–XXI a. tadžido idėja tapo ypač aktuali, nes musulmonų visuomenės susiduria su kolonializmo, modernizacijos, sekuliarizacijos ir globalizacijos iššūkiais. Šiuolaikiniai atnaujinimo judėjimai skiriasi savo požiūriu – dalis siekia suderinti islamo mokymą su moderniu mokslo ir demokratijos supratimu, kiti pabrėžia griežtesnį grįžimą prie tradicinių praktikų. Tadžidas šiandien dažnai suvokiamas kaip būdas kovoti su ekstremizmu, išlaikyti religijos aktualumą bei skatinti konstruktyvų dialogą tarp tradicijos ir šiuolaikinio gyvenimo.

Baigiamasis pastebėjimas

Tadžid – gyva ir daugiasluoksnė tradicija islame. Tai ne vien istorinis terminas, bet veiksmų ir pasiūlymų rinkinys, skirtas tam, kad religija liktų prasminga ir taikoma pokyčių metu. Kaip ir bet kuri kita reformos idėja, tadžidas sukelia diskusijas, kuriose išryškėja skirtingos nuomonės apie tai, kas yra autentiškas islamas ir kaip geriausiai jį pritaikyti šiuolaikiniame pasaulyje.

Klausimai ir atsakymai

K: Ką reiškia arabiškas žodis "tadžid"?


A: Tajdid yra arabiškas žodis, kuris reiškia "atsinaujinimą".

K: Kaip paprastai vartojamas terminas "Tadžid"?


A.: Terminas "tadžid" paprastai vartojamas kartu su terminu "din" ir reiškia "religijos atnaujinimą".

K: Koks yra tadžidid tikslas?


A: Tadžid tikslas - įgyvendinti idealų modelį musulmonų gyvenime visur ir visada, kur tik egzistuoja musulmonų visuomenė. Tai reiškia, kad tadžid yra nuolatinės musulmonų pastangos visada aiškinti islamą ir padaryti jį pritaikomą nuolat besikeičiančiose situacijose, nepažeidžiant jo principų.

Klausimas: Kas pirmasis islamo tradicijoje įvedė tadžid sąvoką?


A: Tadžid sąvoką islamo tradicijoje galima atsekti iki pranašo Mahometo, kuris sakė, kad "kiekvieno šimtmečio pradžioje šioje ummoje (musulmonų bendruomenėje) atsiras tokių, kurie ragins religiškai atsinaujinti".

Klausimas: Kas yra mudžadidai arba islamo atnaujintojai?


A: Manoma, kad mudžadidai, arba islamo atnaujintojai, ateina tais laikais, kai musulmonų bendruomenė nukrypsta nuo tikrojo kelio, apibrėžto Korane ir sunnoje (Pranašo pavyzdys). Jų užduotis - sugrąžinti musulmonus prie jų pagrindinių šaltinių (Korano ir sunos), apvalyti islamą nuo visų nedieviškų elementų, pristatyti islamą ir priversti jį klestėti daugiau ar mažiau grynu pirminiu pavidalu ir dvasia.

Klausimas: Kada kalifas Umaras II atėjo į valdžią?


A: Kalifas Umaras II ('Umaras ibn 'Abd al-'Azizas) atėjo į valdžią 99-aisiais metais pagal musulmonų kalendorių. Jo valdymo laikotarpiu, kuris pasižymėjo vis labiau profanišku valdymu, jis buvo laikomas tikėjimo atnaujintoju. Vėlesni mudžadidai sekė jo pavyzdžiu.

AlegsaOnline.com - 2020 / 2025 - License CC3