Kas yra Arbatos partija (Tea Party)? JAV populistinis judėjimas

Arbatos partija (Tea Party) — JAV populistinis judėjimas, konservatyvus ir libertariškas, siekiantis mažesnės valdžios, mažesnių mokesčių, valstybės skolos mažinimo ir griežto Konstitucijos aiškinimo.

Autorius: Leandro Alegsa

Arbatos partija (angl. Tea Party) yra JAV kilęs populistinis ir konservatyvus politinis judėjimas, kuris išryškėjo po 2008–2009 m. ekonominės krizės. Dauguma stebėtojų apibūdina jį kaip kombinaciją populizmo, konservatyvumo ir libertariškų idėjų: judėjimas pabrėžia mažesnę valdžią, mažesnius mokesčius ir didesnę ekonominę laisvę.

Atsiradimas ir pavadinimas

Pavadinimas "Arbatos vakarėlis" kilo iš istorinės demonstracijos — Bostono arbatos vakarėlio - 1773 m. kolonistų protesto prieš britų apmokestinimą. Moderniosios "Tea Party" simbolika naudojama kaip protesto prieš, jų nuomone, pernelyg didelę šalies fiskalinę ir reguliacinę galią metafora. Kartais girdima ir žaisminga interpretacija, kad "Tea Party" reiškia "jau pakankamai apmokestinta".

Ideologija ir pagrindinės nuostatos

  • Mažesnė vyriausybės apimtis: prioriteto reikalas — mažinti federalines išlaidas ir valdymo apimtis.
  • Mokesčiai: dauguma narių reikalauja mažesnių mokesčių arba mokesčių mažinimo politikos; įvairiais laipsniais prieštarauja aukštesniems apmokestinimo lygiams.
  • Skolos ir deficitas: judėjimas siekia mažinti valstybės skolą ir federalinio biudžeto deficitą, dažnai ragina įvesti subalansuoto biudžeto taisykles.
  • Konstitucinis požiūris: nariai dažnai reikalauja griežtai aiškinti Jungtinių Amerikos Valstijų Konstituciją, priešinasi jos interpretacijos plėtimui atsižvelgiant į šiuolaikines idėjas.
  • Reguliavimas ir valstybės vaidmuo: judėjimas remia dereguliaciją, mažesnę biurokratiją ir didesnę rinkos laisvę.

Organizacija ir veikla

Arbatėlės judėjimas neturi vieningos centrinės vadovybės — jis susideda iš laisvai susivienijusių nacionalinių ir vietinių grupių (pvz., gatvės susirinkimų, koalicijų vietiniuose lygiuose ir tolydžių tinklų internete), kurios pačios nustato savo platformas ir darbotvarkes. Kai kurios organizacijos (privačios arba pilietinės) teikė paramą organizacinių išteklių, mokymo ir kampanijų formavimo srityse, todėl judėjimas kartais apibūdinamas tiek kaip tikras "iš apačios" susitelkimas, tiek kaip astroturfingas (iš anksto finansuojamas dirbtinis judėjimas).

Rinkiminė veikla ir poveikis

Nuo 2009 m. Arbatėlės grupės rėmė protestus, savanoriškas iniciatyvas ir konservatyvius politinius kandidatus. Daugelis Arbatėlės frakcijų narių pirmą kartą į žemiausiasios kongreso kameros vietas pateko per 2010 m. vidurio kadencijos rinkimus, kai respublikonai laimėjo daug vietų Atstovų rūmuose. Dalis naujųjų politikų anksčiau nebuvo ėję valstybinių pareigų, todėl judėjimas prisidėjo prie partijos atsinaujinimo bei požiūrių pokyčio.

Arbatėlės judėjimas taip pat aktyviai dalyvavo primariniuose rinkimuose, kelis kartus inicijavo kandidatus prieš tradicinius Respublikonų partijos veikėjus, skatino griežtesnį fiskalinį kursą ir mažesnes vyriausybės pareigas.

Žymūs veikėjai

Žymiausi su judėjimu siejami veikėjai — dažniausiai respublikonų politikai — yra tokie asmenys kaip Sarah Palin, Ronas Paulas ir Michele Bachmann. Taip pat tarp įtakos turėjusių parlamentarų dažnai minimi Ted Cruz, Mike Lee ir kiti konservatyvūs senatoriai bei atstovai. Nuo 2010 m. Arbatėlės judėjimas nesivaržė kaip atskira nacionalinė partija, bet dažnai rėmė arba palaikė respublikonų kandidatus ir pozicijas.

Socia‑politinis profilis ir nuomonės tyrimai

"Gallup" apklausa rodo, kad beveik 80 % arbatos judėjimo šalininkų teigia esantys respublikonai, o judėjimas daugeliu atvejų sutampa su tradicinėmis respublikonų politikos kryptimis. Komentatoriai ir analitikai, įskaitant "Gallup" vyriausiąjį redaktorių Franką Newportą, teigia, jog Arbatėlės judėjimas labiau reprezentuoja tradicinių respublikonų idėjų suaktyvėjimą nei visiškai naują politinę jėgą. 2010 m. spalio mėn. dienraštis "Washington Post" apklausė vietinius "Arbatėlės" organizatorius ir nustatė, kad 87 % jų teigė, jog "nepasitenkinimas pagrindiniais Respublikonų partijos lyderiais" buvo svarbus veiksnys grupės paramai gauti.

Kritika ir ginčai

Arbatėlė susilaukė ir kritikos: ją kaltino dėl polarizacijos, radikalių retorikų, kai kurių narių konspiracinių teorijų skelbimo (pvz., dalies narių palaikytos "birther" idėjos dėl prezidento B. Obamos gimimo — nepaisant to, kad gimimo liudijimas rodo, jog jis gimė Havajuose)), taip pat dėl netolygios rėmimo struktūros (kai kurie kritikų teigia, kad judėjimas ganėtinai remtas didelių konservatyvių donorų tinklų). Buvo aptariami ir kaltinimai astroturfingu — t. y. judėjimo iš dalies organizuoto arba finansuoto korporacinių ir labdaros organizacijų, o ne visiškai spontaniško pilietinio aktyvizmo.

Konkrečios politikos iniciatyvos

  • Vienas iš ryškiausių Arbatėlės reikalavimų buvo priešintis skolos lubų (angl. debt ceiling) kėlimui — daugelis judėjimo atstovų balsavo prieš bet kokį skolos lubų didinimą arba reikalavo griežtų kompensacinių priemonių.
  • Daugelis narių rėmė idėją priimti JAV Konstitucijos pataisą dėl subalansuoto biudžeto arba kitas priemones, kurios įpareigotų federalinę valdžią laikytis fiskalinės drausmės.
  • Arbatėlė taip pat aktyviai opozicionavo sveikatos apsaugos reformai (Affordable Care Act), finansiniam reguliavimui po 2008 m. krizės ir tam tikroms vyriausybės socialinėms programoms.

Poveikis ir paveldas

Per pirmąją dešimtį metų po atsiradimo Arbatėlės judėjimas reikšmingai pakeitė Respublikonų partijos diskursą — jis pakėlė fiskalinio konservatizmo standartus, skatino primarinius iššūkius partijos elitiui ir formavo politinę aplinką, kurioje reikalaujama didesnės griežtumo fiskalinėse politikose. Tačiau ilgainiui judėjimas taip pat susidūrė su vidinėmis įtampomis, fragmentacija ir prieštaringais viešais vertinimais, todėl jo vieninga galia laikui bėgant kito.

Trumpa reziumė: Arbatėlės partija — ne vieninga politinė jėga, o plati laisvai susivienijusių grupių tinklas, kuris susitelkia aplink fiskalinį konservatizmą, mažesnę vyriausybės rolę ir griežtesnį konstitucinį interpretavimą. Jo poveikis JAV politinei scenai buvo ir tebėra reikšmingas, nors jo įtaka kinta priklausomai nuo politinių kontekstų ir vidinių judėjimo dinamikų.

2009 m. rugsėjo 12 d. Arbatėlės protestuotojai užpildo JAV Kapitolijaus vakarinę pievelę ir Nacionalinę alėją.Zoom
2009 m. rugsėjo 12 d. Arbatėlės protestuotojai užpildo JAV Kapitolijaus vakarinę pievelę ir Nacionalinę alėją.

Klausimai ir atsakymai

Klausimas: Kas yra arbatėlė?


A: Arbatėlė - tai Amerikos populistinis politinis judėjimas, kuris dažniausiai apibūdinamas kaip konservatyvus ir libertarinis.

K: Kokie yra pagrindiniai Arbatėlės tikslai?


A.: Pagrindiniai Arbatos partijos tikslai yra mažinti vyriausybės išlaidas, įvairiais laipsniais mažinti mokesčius, mažinti valstybės skolą ir federalinio biudžeto deficitą, siekti griežto JAV Konstitucijos aiškinimo, nekeičiant jos prasmės, kad ji atitiktų šiuolaikines idėjas ir pasiekimus, ir priešintis bet kokiam skolos lubų didinimui.

K.: Iš kur kilo pavadinimas "Arbatos partija"?


A: Pavadinimas "Arbatos vakarėlis" kilo iš 1773 m. kolonistų protesto akcijos, kurios metu jie protestavo prieš britų mokestį arbatai, išmesdami į uostą britų arbatą, paimtą iš prisišvartavusių laivų. Kai kas taip pat sako, kad tai reiškia "Jau pakankamai apmokestinta".

Klausimas: Ar Arbatėlės partija turi atstovų Kongrese?


Atsakymas: Taip, tiek Atstovų rūmuose, tiek Senate yra frakcijų, kurias sudaro nariai, išrinkti per 2010 m. vidurio kadencijos rinkimus.

K.: Kas yra keletas žinomų veikėjų, susijusių su Arbatėlės partija?


A.: Su Arbatos partija siejamos tokios garsios asmenybės kaip respublikonų politikai Sarah Palin, Ronas Paulas ir Michele Bachmann.

K.: Ar yra centrinė šio judėjimo vadovybė?


Atsakymas: Ne, šis judėjimas neturi centrinės vadovybės, bet yra laisvai susietas su nacionalinėmis ir vietinėmis grupėmis, kurios pačios nustato savo platformas ir darbotvarkes.

K: Kaip žmonės vertina tradicinius respublikonų kandidatus, palyginti su tais, kuriuos remia Arbatėlė? Atsakymas: Remiantis Gallupo apklausos rezultatais, beveik 80 proc. respondentų save priskiria respublikonams, nors daugelis nepritaria GOP vadovybei, bet dar daugiau nepritaria prezidento B. Obamos politikai. 2010 m. spalio mėn. atliktos "Washington Post" apklausos duomenimis, 87 proc. respondentų teigė, kad nepasitenkinimas pagrindiniais Respublikonų partijos lyderiais yra svarbus iki šiol gautos paramos veiksnys.


Ieškoti
AlegsaOnline.com - 2020 / 2025 - License CC3