Vienuolių baletas (Ballet des Nonnes) — pirmasis ballet blanc (1831)
"Vienuolių baletas" yra pirmasis ballet blanc ir pirmasis romantinis baletas. Tai Giacomo Meyerbeerio didžiosios operos "Robert le Diable" III veiksmo epizodas. Baleto premjera įvyko 1831 m. lapkritį Paryžiaus operoje. Choreografiją (dabar dingusią) sukūrė Filippo Taglioni arba Jeanas Coralli.
Trumpas baletas pasakoja apie mirusias vienuoles, pakilusias iš savo kapų sugriautame vienuolyne, kad suviliotų riterį Robertą le Diable. Baleto pabaigoje baltai apsirengusios vienuolės grįžta į savo kapus. Baletas buvo sukurtas, nes Paryžiaus operos pareigūnai norėjo pademonstruoti naujai įrengtą pastato dujinį apšvietimą. Apšvietimas galėjo sukurti šiurpius efektus.
Vienuolių balete vaidino Marie Taglioni, kuri atliko abatės Helenos vaidmenį. Nors premjeros vakarą įvyko keletas nesėkmių, Taglioni šiuo vaidmeniu paliko neišdildomą pėdsaką baleto pasaulyje. Ji išgarsėjo savo eterinėmis savybėmis ir moraliniu tyrumu ir yra viena garsiausių balerinų istorijoje.
Siužetas ir scenografija
Scena vaizduoja seną, sugriautą vienuolyną ir naktinę kapinių aplinką. Mirusių vienuolių pasirodymas — iš kapų kilusią baltai apsirengusių figūrų eilę — sukūrė naują vizualinį tipažą, vėliau tapusį ballet blanc atpažinimo ženklu: grupės šokėjos vilkėjo vientisai baltus kostiumus, judėjo vieningu, plūduriuojančiu ritmu ir pabrėžė antgamtišką, eterinę atmosferą. Scenografijoje ir apšvietime buvo naudojami specialūs efektai — ypač dujinis (gas) apšvietimas — kad pasiektų siaubingą, fantastišką reginį, kuriame šokėjos rodėsi arba išnykdavo rūke ir prieblandoje.
Istorinis ir meninis reikšmingumas
"Vienuolių baletas" laikomas kertiniu romantinio baleto ir ballet blanc formavimosi momentu. Jame susijungė keli svarbūs elementai, tapę romantiškojo baleto bruožais: dominuojanti moteriškoji figūra, antgamtiškos būtybės (vaiduokliai, sylfos, vilės), emocionalumas ir vizualinis kontrastas tarp žemiškosios ir dangiškosios sferų. Šio epizodo sėkmė įkvėpė kompozitorius, choreografus ir dailininkus kurti panašias scenas vėlesniuose darbuose — pavyzdžiui, La Sylphide (1832) ir Giselle (1841) — kur balerinų kolektyvas baltomis suknelėmis tapo svarbia estetika.
Marie Taglioni: technika ir įvaizdis
Marie Taglioni šioje rolėje sustiprino savo reputaciją kaip idealinė romantinė balerina. Ji buvo žinoma dėl savo lengvumo įspūdžio scenoje, grakščių rankų linijų ir spindinčio moralinio įvaizdžio, kurį jai suteikė sąmoningai kuriamas švelnaus ir nekalto personažo portretas. Nors ji nebuvo pati pirmoji šokėja, eksperimentavusi su pointe technika, Taglioni labai prisidėjo prie jos populiarinimo ir prie to, kad ant pirštų šokimas taptų romantinės estetikos dalimi.
Choreografijos klausimas ir šaltiniai
Tiksli choreografija dingo — išliko tik scenų aprašymai, kritikų atsiliepimai ir keli piešiniai. Mokslininkai iki šiol diskutuoja, ar prie šio epizodo choreografijos labiausiai prisidėjo Filippo Taglioni, jo dukra Marie Taglioni ar Jeanas Coralli. Dėl to scenos rekonstrukcijos remiasi laiko aprašymais ir estetiniu kontekstu, o ne ištisomis choreografinėmis partituromis.
Premjera, priėmimas ir palikimas
Premjeros metu publika reagavo įvairiai: kai kurie žiūrovai buvo sužavėti naujovišku reginiu ir Taglioni pasirodymu, kiti — sutrikę dėl siaubingos temos ir naujų techninių priemonių. Nepaisant to, epizodas tapo plačiai aptarinėjamu ir dažnai minimu kaip vienas iš momentų, pakeitusių baleto estetiką. "Vienuolių baletas" paliko ilgalaikį poveikį scenografijos, apšvietimo ir kostiumo sprendimams bei padėjo įtvirtinti baleriną kaip romantinio baleto centro figūrą.
Trumpai tariant, Vienuolių baletas — nors ir nedidelis pagal trukmę — pasižymėjo novatoriškais vaizdiniais, techniniu eksperimentavimu ir estetine naujove, kurios aidai atsispindi vėlesniuose XIX a. baletų šedevruose.
Istorija
Baletas prasideda Roberto le Diablo tėvo Bertramo įžengimu į sugriautą Šventosios Rozalijos vienuolyną. Jis iššaukia įžadus sulaužiusių vienuolių dvasias. Jos pakyla iš kapų. Jis liepia joms suvilioti jo sūnų Robertą, kad šis priimtų mirtiną talismaną. Abatė Helena liepia vaiduokliams šokti valsą. Nepaisydamos šventų įžadų, vienuolės šoka valsą. Mirusios vienuolės atsiduoda nešventiems potyriams.
Įeina Robertas. Vienuolės pasislepia, bet grįžta, kad sutrukdytų jam pabėgti. Robertas išsigandęs stovi prie šventojo kapo. Abatė jį vilioja link talismano šventojo rankoje. Robertas paima jį. Vienuolės toliau šoka šokį, skraidydamos kaip baltos kandys. Jų kapai atsiveria ir jos nugrimzta į žemę. Akmeninės plokštės slenka į vietą, uždengdamos mirusiuosius. Pasigirsta demonų choras.
Pagrindinė informacija
XVIII a. baletas rėmėsi racionalia mintimi ir klasikiniu menu. Tačiau Prancūzijos revoliucija pradėjo laikotarpį, kai į sceną atėjo romantinis baletas. Laužtuvai, dujinis apšvietimas ir kiti su romantiniu baletu susiję elementai jau kurį laiką buvo naudojami populiariuose Paryžiaus bulvarų teatruose. XIX a. vidurio dešimtmečiu Paryžiaus operoje tokie elementai įgavo oficialią sankciją ir prestižą.
1652 m. Paryžiuje prieš Jos Didenybę ponią de Longueville buvo sušoktas baletas Robert le Diable tema. Tačiau baleto premjeros vakarą žiūrovams vienuolių baletas buvo kažkas visiškai naujos koncepcijos. Paryžiaus operos generalinis direktorius Henri Duponchelis buvo atsakingas už vizualinius efektus operoje. Jis norėjo pademonstruoti neseniai įrengtą dujinį apšvietimą. Jo atšvaitai skleidė stipresnę ir aštriau nukreiptą šviesą nei bet kada anksčiau. Kartu su juo dirbo Pierre'as Ciceri, vyriausiasis scenografas. Ciceri buvo įkvėptas Saint-Trophime vienuolyno Arlyje arba Monfort-l'Amaury vienuolyno, kuriame baleto dekoracijos buvo sukurtos mėnulio šviesoje.
Baleto tema - aistra ir mirtis, pomirtinė meilė. Scenoje vyrauja naktis, o ne diena, ir gotikinė Europa, o ne klasikinis Graikijos ir Romos pasaulis. Po beveik 100 metų racionalaus mąstymo, žiūrovai troško paslaptingumo, antgamtiškumo, miglotumo ir pasmerktumo. Baleto istorija pasakoja apie riterį, kuris vidurnaktį įlenda į vienuolyną, kad iš mirusio šventojo rankų pavogtų talismaną, kuris leis jam laimėti princesę.
Hansas Kristianas Andersenas šią sceną įtraukė į vieną iš savo romanų. Andersenas apie šią sceną rašo: "Šimtais jie pakyla iš kapinių ir įžengia į vienuolyną. Atrodo, kad jie neliečia žemės. Kaip garuojantys atvaizdai jie slenka vienas paskui kitą... Staiga jų apsiaustai krenta ant žemės. Jie atsistoja visu savo jausmingu nuogumu, ir prasideda bakchanalija." Vienuolės nebuvo visiškai nuogos, tačiau Andersenas užfiksavo scenos esmę.
Atidarymo vakaras
Premjeros vakarą sugadino krentanti dujinė lemputė ir tinkamai neužsidarančios durys. Nukrito dekoracijos gabalas ir vos nepartrenkė Taglioni. Užuolaida buvo nuleista. Balerina visus patikino, kad nenukentėjo. Užuolaida pakilo ir spektaklis tęsėsi. Jis baigėsi Mejerberio, Taglionių ir naujojo operos vadovo daktaro Luji Verono triumfu.
Dr. Véronas neseniai gavo Paryžiaus operą kaip privačią įmonę. Jis labai pasitikėjo Taglioni. Jis padidino jos atlyginimą iki neregėto 30 000 frankų per metus. Jos tėvas buvo paskirtas baletmeisteriu su trejų metų sutartimi. Vérono drąsa buvo atlyginta, kai Taglioni išpildė savo pažadą ir tapo didele žvaigžde.
Louis Véron
Priėmimas
Žiūrovai mėgavosi skandalingomis vienuolėmis. "Revue des Deux-Mondes" recenzentas rašė:
Pro arkas slenka nebylių šešėlių minia. Visos šios moterys nusimeta vienuolės kostiumą, nusimeta šaltą kapo pudrą; staiga jos pasineria į praeities gyvenimo malonumus; šoka kaip bakchantės, žaidžia kaip valdovai, geria kaip sapnininkai. Koks malonumas matyti šias šviesias moteris.
"Vienuolės" buvo pirmasis ballet blanc ir pirmasis romantinis baletas. Nuo 1831 iki 1893 m. Paryžiaus operoje ši opera buvo parodyta 756 kartus. Prancūzų impresionistas Edgaras Degas 1871-1876 m. kelis kartus nutapė baleto sceną.
Pagal sutartį Taglioni turėjo vaidinti "Nūnai" maždaug tuziną kartų. Ji išėjo po šešių. Gali būti, kad vienuolių baleto erotinė potekstė jai nepatiko. Galbūt ji nenorėjo vaidinti balete operos viduje. Kojos trauma ir nelaimingi atsitikimai, apkartinę pirmąjį spektaklį, galėjo priversti baleriną susimąstyti. Bloga spauda, nukreipta prieš jos tėvą, galėjo paskatinti Taglioni pasitraukti. Taglioni pakeitė Louise Fitzjames, kuri šį vaidmenį šoko 232 kartus.
1841 m. danų choreografas Augustas Bournonville'is Paryžiuje pamatė Fitzjameso "Abatės" spektaklį. Pagal jį jis sukūrė savo choreografiją, kuri 1833-1863 m. buvo naudojama Kopenhagoje. Jo choreografija yra visiškai išlikusi. Tai vienintelis originalo įrašas.
Henry Wadsworth Longfellow būsimoji žmona Fanny Appleton rašė: "Velniška muzika ir iš kapų prisikeliantys mirusieji, baisi tamsa ir keistas šokis sukuria beveik nepakartojamą sceninį efektą. Garsusis raganų (vienuolių) šokis ledinėje mėnulio šviesoje sugriautoje abatijoje buvo toks įspūdingas, kokio ir tikėtasi... Jos krenta kaip sniego dribsniai ir tikrai yra labai žavios raganos su savo žvaliai paryžietiškomis figūromis ir rafinuočiausiais piruetais."
Kritikas ir šokio istorikas Andre Levinsonas rašo: "Akademinį šokį buvo malonu stebėti. Dabar [baletas] aiškino sielos reikalus. Baletas buvo divertismentas (pramoga, išsiblaškymas). Jis tapo paslaptimi." Kisselgoffas rašo: "... rūpestį antgamtiškumu, kuris buvo būdingas daugeliui XIX a. baletų, galima sieti su vienuolių baleto sėkme pirmajame Mejerberio pastatyme Paryžiaus operoje".
Vienuolių baletas Paryžiaus operoje
Ciceri sukurtas "Vienuolių baleto" dizainas
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra vienuolių baletas?
A: "Vienuolių baletas" - tai pirmasis ballet blanc ir pirmasis romantinis baletas, kurio premjera Paryžiaus operoje įvyko 1831 m. lapkričio mėn.
K: Kokia yra vienuolių baleto istorija?
A: Trumpas baletas pasakoja apie mirusias vienuoles, pakilusias iš kapų sugriautame vienuolyne, kad suviliotų riterį Robert'ą le Diable. Baleto pabaigoje baltai apsirengusios vienuolės grįžta į savo kapus.
K: Kas sukūrė vienuolių baleto choreografiją?
A: Choreografiją sukūrė Filippo Taglioni arba Jeanas Coralli, tačiau ji jau prarasta.
K: Kodėl buvo sukurtas "Vienuolių baletas"?
A: Baletas buvo sukurtas, nes Paryžiaus operos pareigūnai norėjo pademonstruoti naujai įrengtą pastato dujinį apšvietimą, kuris galėjo sukurti šiurpius efektus.
K: Kas vaidino "Vienuolių balete"?
A: Vienuolių balete vaidino Marie Taglioni, kuri atliko vienuolės Elenos vaidmenį.
K: Kuo buvo žinoma Marie Taglioni?
A: Marie Taglioni išgarsėjo dėl savo eterinių savybių ir moralinio tyrumo ir yra viena garsiausių balerinų istorijoje.
K: Kada įvyko vienuolių baleto premjera?
A: "Vienuolių baleto" premjera įvyko 1831 m. lapkritį Paryžiaus operoje.
