Makiavelio „Kunigaikštis“ (1513) — apie valdžią ir politiką
Makiavelio „Kunigaikštis“ (1513): pragmatiški patarimai apie valdžią, politikos realijas ir etikos konfliktą — provokuojantis traktatas apie valdovo strategiją ir galią.
"Kunigaikštis" - tai Niccolò Machiavelli, gyvenusio Florencijos mieste Italijoje, knyga. Makiavelis ją parašė 1513 m.; tekstas atsirado būtent tuo metu kaip patarimų rinkinys valdantiesiems, o platesnis leidimas pasirodė tik vėliau. Knyga dažnai siejama su 1513 metų laikotarpiu ir su Makiavelio grįžimu į politinį gyvenimą po jo politinio nuosmukio.
Knygoje kalbama apie politiką ir valdžią. Per savo gyvenimą Makiavelis matė daugybę pokyčių Florencijos valdyme: jis dirbo diplomatu, stebėjo konfliktus tarp kunigaikščių ir miesto respublikų, dalyvavo derybose ir reformose. Šios patirtys padėjo jam formuoti praktinius patarimus, ką turi daryti karalius ar kunigaikštis, kad sukurtų ir išlaikytų stiprią vyriausybę. Knygoje jis teigė, kad valdovas turi įgyti ir išlaikyti daug valdžios, o tam reikalingi konkretūs veiksmai, strategijos ir supratimas apie žmonių elgesį.
Vienas iš jo žodžių, privertusių žmones sunerimti, buvo tas, kad etika ir politika yra skirtingi dalykai. Kad gautų valdžią, žmogui gali tekti daryti neteisingus dalykus — Makiavelis aiškino, jog kartais verta rinktis veiksmus, kurie iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti amorališki, jei jie tarnauja valstybės stabilumui ir saugumui. Jis taip pat aptarinėjo sąvokas, kurias vėliau vardijo kaip virtù (valstybės vadovo gebėjimas valdyti, užtikrinti tvarką ir pritaikyti priemones) ir fortuna (atsitiktinumai, likimas), bei kaip šias jėgas reikia sujungti valdžios išsaugojimui.
Kai kurie žmonės mano, kad Makiavelis buvo sąžiningas, duodamas patarimus ir sakydamas tai, ką iš tikrųjų galvojo. Kiti žmonės mano, kad Makiavelis juokavo su kunigaikščiais, kurie norėjo per daug valdžios ir nesirūpino tuo, kas teisinga. Iš čia kilo terminas „makiavelizmas“ — jis dažnai vartojamas apibūdinti gudrią, kalkuliuojančią ir kartais bekompromisinę politiką.
Pagrindinės idėjos
- Skirtingos valdymo formos: Makiavelis skiria paveldėtąsias princasijas, naujas kunigaikštystes ir mišrias formas, ir kiekvienai siūlo skirtingą taktiką (pvz., sunaikinti prieš tai buvusių valdovų palikuonis, įvesti kolonizaciją ar gyventi savo naujame krašte).
- Gynyba ir kariuomenė: jis griežtai kritikuoja samdinius ir pabrėžia, kad valstybės saugumo pagrindas yra savos pajėgos ir kariuomenė, kurias turi valdyti pats valdovas.
- Reputacija ir realybė: valdovas turi stebėti savo įvaizdį — kartais geriau būti bijomam nei mylimam, jei negalima būti ir tuo, ir kitu; svarbu taip pat laikyti pažadus tik tada, kai tai naudinga.
- Priemonių panaudojimas: Makiavelis aiškina, kada ir kaip galima naudoti grubią jėgą, smurtą ar gudrumą, kad būtų išvengta didesnio blogio (pvz., chaoso ar išorinio užpuolimo).
Kritika ir įtaka
Makiavelio tekstai sukėlė aštrią reakciją — jį kaltino amoraliyumu ir žiaurumu, o tuo pačiu jo idėjos pritraukė realistų politikos mąstytojų dėmesį. Katalikų bažnyčia vėliau Makiavelio darbus vertino kritiškai ir jie pateko į uždraustųjų knygų sąrašus tam tikru laikotarpiu. Tačiau istorikai ir politologai dažnai pabrėžia, kad Makiavelis buvo praktikas ir analitikas, ne vien moralinis pamokslininkas; jis taip pat parašė darbų, kuriuose gynė respublikinę tvarką (pvz., Discourses on Livy).
Jo įtaka tęsiasi iki šių dienų: Makiavelio idėjos formuoja politinės realybės, diplomatijos ir karinės strategijos supratimą, o jo vardas tapo sinonimu pragmatiškai ir kartais amoralai politikai apibūdinti. Dauguma šiuolaikinių vertinimų stengiasi atskirti Makiavelio istorinio laikotarpio diagnozę nuo jo moralinių teiginių ir matyti jo kūrą kaip bandymą suprasti, kokiomis priemonėmis šeimininkaujama nestabiliame pasaulyje.
Kodėl verta skaityti šiandien
Makiavelio „Kunigaikštis“ svarbus ne tiek kaip receptas žiaurumui, kiek kaip realistinis politikos ir galios analizės tekstas. Skaityti jį verta norint suprasti, kaip veikia valdžia, ką reiškia politinis sprendimas ekstremaliomis aplinkybėmis ir kodėl reputacija bei kariavimo organizavimas yra esminiai valstybės veikimo elementai. Be to, teksto studijos padeda atpažinti skirtumą tarp politinės teorijos, moralės ir praktinių priemonių, kurias istorijoje naudojo valdovai.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra Niccolò Machiavelli?
Atsakymas: Niccolò Machiavelli - rašytojas, gyvenęs Florencijoje, Italijoje, ir rašęs apie politiką bei valdžią.
K: Kada buvo išleista jo knyga "Kunigaikštis"?
A: "Princas" buvo išleistas 1513 m.
K: Apie ką yra "Princas"?
A: "Princas" - tai knyga apie politiką ir valdžią, kurioje daugiausia dėmesio skiriama tam, ką turėtų daryti karalius arba princas, kad būtų sukurta stipri vyriausybė.
K: Ką, Makiavelio nuomone, turėtų daryti valdovas, kad sukurtų stiprią vyriausybę?
A: Makiavelis manė, kad valdovas turi įgyti daug valdžios.
Klausimas: Kas privertė žmones nerimauti dėl Makiavelio darbų?
A: Vienas dalykas, dėl kurio žmonės nerimavo dėl Makiavelio darbų, buvo tai, kad jis teigė, jog etika ir politika yra skirtingi dalykai, ir žmogui gali tekti daryti neteisingus dalykus, kad įgytų valdžią.
K: Kokios dvi skirtingos nuomonės apie Makiavelio patarimus knygoje "Princas"?
A: Vieni žmonės mano, kad Machiavelli patarė sąžiningai ir sakė tai, ką iš tikrųjų galvojo, o kiti mano, kad jis juokavo su princais, kurie norėjo per daug valdžios ir nesirūpino tuo, kas teisinga.
K: Kodėl Makiavelio darbai buvo skandalingi?
A: Makiavelio darbai buvo skandalingi dėl jo patarimų, kad valdovas, norėdamas įgyti valdžią, gali daryti tai, kas neteisinga.
Ieškoti