Platono 'Respublika': idealioji valstybė, teisingumas ir platonizmas

Platono "Respublika": gili analizė apie idealios valstybės struktūrą, teisingumą ir platonizmą — kodėl filosofai turi valdyti ir kas lemia asmeninę bei visuomenės laimę.

Platono knyga "Respublika" — viena žymiausių klasikinės filosofijos ir politinės minties knygų. Ji tradiciškai siejama su IV a. pr. m. e.; teksto pabaigos data dažnai minima kaip 390 m. pr. m. e, nors daugelis tyrinėtojų ją datuoja ir vėlesniu laikotarpiu (apie 380 m. pr. m. e.). Knyga pateikiama dialogo pavidalu, daugiausia per Sokrato kalbą, ir sprendžia esminius klausimus apie teisingumą, gerą gyvenimą ir valstybės prigimtį. Pagrindiniai užduodami klausimai yra: „kodėl žmonės turėtų daryti gerus darbus?“ ir „ar žmonės baudžiami už blogus darbus?“. Platonas atsako, kad dorybingi veiksmai veda į laimę, o piktam elgesiui seka vidaus suskaldymas ir nelaimė — todėl teisingas gyvenimas yra naudingas žmogui pačiam.

Pagrindinės idėjos

• Teisingumas: Platonas nagrinėja, kas yra teisingumas tiek atskirame žmoguje, tiek valstybėje. Jis teigia, kad teisingas žmogus — tas, kurio siela harmonijoje: kiekviena jos dalis atlieka savo funkciją.
• Ideali valstybė: Platonas vaizduoja idealų valstybės modelį (Kallipolį), kurio valdytojai — išsilavinę filosofai — geriausiai sugeba atpažinti Gėrį ir vadovauti visuomenei.
• Tripartitinė siela: siela susideda iš trijų dalių — proto, valios (drąsos) ir troškimų; sveiko individo ar valstybės tvarka priklauso nuo to, ar šios dalys veikia darniai.
• Idėjų (Formų) teorija: nors ši teorija platesnė Platonui, Respublikoje ji atsispindi kaip idėjų / Formų — tikrųjų, nekintamų dalykų — poreikis, kad pažintis ir politika būtų pagrįstos ne vien kintančiais jutimais.

Kallipolis — idealioji valstybė

Platonas siūlo tripartitę visuomenės struktūrą: gamintojai (amnardininkai, amatininkai, ūkininkai), sargai (kariai) ir valdytojai (filosofai). Kiekviena klasė turi savo užduotis ir dorybes. Platonas baiminasi, kad jei visuomenėje valdžią įgyja savanaudžiai ar nekompetentingi asmenys, visuomenė taps nelaiminga — todėl jis siūlo, kad valdžioje būtų tie, kurie siekia bendrojo gėrio.

Siekiant išvengti valdžios korupcijos, filosofai turi gauti specialų išsilavinimą ir būti paruošti kaip „filosofų-karaliai“. Platonas net siūlo griežtas institucines priemones: dalies valdžios atskyrimą, griežtą auklėjimą, sargų (gintojų) komunikinį gyvenimo būdą, kur jiems neturėtų būti privačios nuosavybės ar šeimos interesų, kurie galėtų jiems trukdyti priimti objektyvius sprendimus. Tekste tai pateikta taip, kad kai kurie asmenys neturėtų turėti daiktų ir neturėtų patirti įprastinės meilės šeimose, kad valdantieji nebūtų linkę elgtis savainteresiškai.

Išsilavinimas ir kultūra

Respublikoje Platonas išsamiai aptaria ugdymo sistemą: nuo pradinio auklėjimo iki griežtos filosofų akademijos. Menai ir literatūra taip pat aptariami — Platonas ragina kontrolę bei tam tikrą cenzūrą dėl to, kad menas silpnintų moralinį auklėjimą arba įtvirtintų nepageidaujamas emocijas. Jis kritikuoja tam tikras poetų ir aktorių formas, kurios, jo nuomone, kenkia dorybei.

Teisingumas ir siela

Platonas aiškina, kad teisingumas yra harmonija: kai kiekviena sielos dalis atlieka jai priskirtą funkciją ir nepretenduoja į svetimas. Atitinkamai teisingoje valstybėje kiekviena klasė vykdo savo paskirtį be svetimos įtakos. Taip teisingumas tampa ne tik išorinė tvarka, bet ir vidinė psichologinė būsena.

Aliuzija apie urvą

Vienas garsiausių Respublikos vaizdų — urvo (aka) alegorija. Joje Platonas vaizduoja žmones, visą gyvenimą matančius tik šešėlius ant sienos, ir vieną žmogų, išsilaisvinusį iš grandinių, pamačiusį tikrąjį pasaulį ir saulę (idėją apie Formų pasaulį). Alegorija iliustruoja, kad filosofai, pažinę tikrąją tikrovę, turi pareigą sugrįžti ir vadovauti tiems, kurie lieka „šešėlių“ pasaulyje.

Politinės pasekmės ir kritika

Platonas griežtai kritikuoja demokratija) — jis mato jos silpnybes, pabrėždamas populizmo ir nekompetencijos pavojų. Tačiau jo siūlomas modelis sulaukė ir daug kritikos: daugelis jį traktuoja kaip autoritarinį ar utopinį, rašoma apie pavojų atiduoti didelę galią „aukščiausiai“ kai kurioms grupėms, riboti asmens laisves bei taikyti kultūrinę cenzūrą. Modernūs kritikai taip pat kelia klausimus dėl Platonui būdingų vyrų ir moterų lygybės formuluočių praktinio įgyvendinimo bei socialinių prievartos elementų jo utopijoje.

Metafizika, psichologija, religija ir platonizmas

Aptardamas teisingumą ir valstybę, Platonas plačiau kalba apie metafiziką (Formų teorija), psichologiją (sielos sandara) ir religiją (dieviškumo vieta žmogaus gyvenime). Iš šių idėjų vėliau išsivystė įvairios platonizmo atšakos: nuo klasikinio platonizmo iki neoplatonizmo ir įtakos krikščioniškai, islamiškai ir viduramžių filosofijai. Platonas įvedė bei išpopuliarino filosofinę kryptį, kuri vėliau buvo pavadinta platonizmu.

Poveikis ir aktualumas

"Respublika" turėjo milžinišką įtaką Vakarų politinei ir etinei tradicijai. Nors ne visi su Platonu sutinka, jo analizės apie teisę, teisingumą, švietimą ir lyderystę tebėra aktualios. Tekstas skatina diskusijas apie tai, kas yra geras gyvenimas, kokios institucijos jį palaiko ir kaip derinti asmens laisves su bendruoju gėriu.

Santrauka

• Platonas teigė, kad žmonės, kurie daro blogus dalykus, ilgainiui tampa nelaimingi, o dorybingi — laimingi.
• Jis siūlė, kad kilniausi valdytojai yra filosofai, nes tik jie gali pažinti Gėrį ir valdyti teisingai.
• Respublikoje nagrinėjamos temos apima politiką, etiką, psichologiją, metafiziką ir religiją.
• Platonizmo idėjos vėliau formavo didelę filosofinę tradiciją, kuri prisidėjo prie daugelio vėlesnių diskusijų filosofijoje ir teologijoje.

Reziumuojant, Respublika — ne tik politinis traktatas, bet ir gili refleksija apie žmogaus prigimtį, tegimąsi ir santykį su visuomene; jos idėjos išlieka priverčiančios diskutuoti ir šiandien.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra Respublika?

K: Kada buvo baigta "Respublika"?

K: Kokius klausimus kelia "Respublika"?

K: Ką Platonas sakė apie blogų dalykų darymą?

Klausimas: Kas, Platono nuomone, turėtų turėti valdžią visuomenėje?

K: Kodėl Platonas manė, kad ne filosofai turėtų leisti, kad juos valdytų filosofai?

K: Kas yra platonizmas?

Paieška pagal raidę