Spygliai, erškėčiai ir dygliukai: kas tai ir kuo skiriasi

Sužinokite, kuo skiriasi spygliai, erškėčiai ir dygliukai, kaip jie apsaugo augalus ir kaip evoliucija su žolėdžiais formuoja jų ypatybes.

Botanikai kalba apie tris skirtingas aštrias augalų struktūras: spygliai, erškėčiai ir dygliukai. Nors kasdienėje kalboje šie žodžiai kartais vartojami netiksliai (pvz., rožių „erškėčiai“ iš tiesų yra kitokios kilmės), biologijoje juos skirstome pagal kilmę ir sandarą.

Kas yra spygliai?

Spygliai – tai modifikuotos lapų arba lapo dalių struktūros, kurios tapo kietomis ir aštriomis. Dažniausiai spygliai atsiranda vietoje lapų (pvz., daugelio kaktusų atveju) arba kaip modifikuotos lapų nervūros. Jie padeda sumažinti garavimą, saugo nuo grobuonių ir gali dalyvauti temperatūros bei vandens reguliacijoje.

Kas yra erškėčiai?

Erškėčiai (botaniškai dažnai vadinami »thorn« anglų kalboje) yra modifikuotos šakos arba stiebai – t.y. aštrūs, medieniniai išaugos, išaugusios iš kamieno ar šakų. Jie būna kieti ir stipriai pritvirtinti, todėl jų nesimėgina nuplėšti lengvai. Pavyzdžiai – kai kurių krūmų ir medžių aštrūs ūgliai.

Kas yra dygliukai?

Dygliukai (dažnai vadinami „prickles“ anglų kalboje) yra paviršiniai išaugimai iš odelės arba žievės sluoksnių (epidermio ar žievės). Jie nėra giliai prijungti prie stiebo vidaus audinių, todėl paprastai lengvai nubyrėja arba nusilupa. Geriausias pavyzdys – rožės „erškėčiai“: nors liaudiškai vadinami erškėčiais, jie yra dygliukai.

Kaip jas atskirti – paprasti požymiai

• Kilmė: erškėčiai – modifikuotos šakos (stiebai), spygliai – modifikuoti lapai arba jų dalys, dygliukai – paviršinės odelės/žievės išaugos.
• Pritvirtinimas: erškėčiai yra tvirti ir giliai prisitvirtinę; spygliai taip pat gali būti tvirti (jei kilę iš lapo pagrindo); dygliukai paprastai lengvai nulūžta.
• Išvaizda: spygliai kartais būna plokštesni arba adatiniai (pvz., spygliuočių tipo), erškėčiai – kaip aštrūs ūgliai, dygliukai – mažesni, paviršiniai „spygliukai“ ant žievės.

Kam tai reikalinga?

Visos trys struktūros daugiausia atlieka apsauginę funkciją – saugo augalus nuo gyvūnų, kurie juos graužia (apsauga nuo žolėdžių). Be to, spygliai (ypač kaktusų) padeda sumažinti lapų paviršių ir taip taupyti vandenį. Kartais vyksta ir tarpgrupinis evoliucinis prisitaikymas: pavyzdžiui, kai kurie augalai ir gyvūnai, kaip akacijos ir žirafos, evoliucionavo reaguodami vieni į kitus – augalai išskiria apsaugines struktūras ar chemines medžiagas, o gyvūnai pritaiko elgseną arba kūno dalis (pvz., ilgus liežuvius), kad vis tiek galėtų pasiekti maistą.

Keli praktiniai pastebėjimai

• Jei norite patikrinti, ar tai dygliukas ar erškėtis: bandykite jį švelniai nulaužti (atsargiai, su pirštinėmis). Jei lengvai nulūžta – greičiausiai dygliukas. Jei tvirtai prisitvirtinęs – greičiausiai erškėčiai ar giliau kilęs spyglis.
• Vietine kalba terminai gali susidėlioti kitaip – dažnai visuomenėje „erškėčiai“ vartojami plačiai apibūdinti bet kokius aštrius išaugimus, tačiau moksliškai vertinant svarbu žiūrėti į kilmę ir audinių sandarą.

Santrauka: trumpai – erškėčiai = modifikuotos šakos/stiebai, spygliai = modifikuoti lapai arba jų dalys (kartais vietoje lapų), dygliukai = paviršinės odelės ar žievės išaugos. Visi jie saugo augalą, bet skiriasi kilme, sandara ir tuo, kaip lengvai juos galima pašalinti.

Paieška pagal raidę