Tilia - tai medžių gentis, kurią sudaro 30–45 rūšys, augančios Šiaurės pusrutulyje — daugiausia Azijoje (čia rūšių įvairovė didžiausia), taip pat Europoje ir Šiaurės Amerikos rytuose (Šiaurės Amerikos vakaruose jos paprastai nesusiburdavo).

Vardo kilmė

Žodis, apibūdinantis šiuos medžius daugelyje vakarietiškų kalbų, kilęs iš germaniškos šaknies lind. Šiuolaikinės anglų kalbos formos susiformavo iš anglosaksų ir senųjų norvegų žodžių linde arba linne, o Didžiojoje Britanijoje žodis virsta dabartine britų forma lime (nepainioti su citrusiniu laimu). Jungtinėse Amerikos Valstijose dažniau vartojami terminai linden arba basswood, o Vokietijoje — Linde (iš tos pačios šaknies).

Aprašymas

Tilia rūšys yra daugiausia dideli lapuočiai medžiai, paprastai siekiantys 20–40 m aukštį; kai kurios rūšys gali augti kaip krūmai. Lapai dažniausiai širdies formos, su smailėjančia arba bukai baigiančia viršūne. Vasaros pabaigoje iki rudens žydi tankiais, kvapniais žiedynais gelsvai baltais arba žalsvais žiedais; kiekvienam žiedynui pritvirtintas pailgas, siauras skydelis (modifikuotas lapelis), kuris padeda vaisiams toliau plisti vėjo būdu. Vaisius — mažos, kietos sėkelės, ne itin gausios, bet veiksmingos rūšies dauginimui.

Rūšys ir paplitimas

Gentis apima 30–45 rūšių; didžiausias įvairovės centras yra Azija, tačiau keletas svarbių rūšių paplitę ir Europoje bei Šiaurės Amerikoje. Europos kraštovaizdyje dažni Tilia cordata (mažalapė liepa), Tilia platyphyllos (plačialapė liepa), hibridas Tilia × europaea (bendra liepa) ir Tilia tomentosa (sidabrinė liepa). Šiaurės Amerikoje paplitusi Tilia americana (amerikinė liepa arba basswood). Daugelyje regionų rūšys natūraliai hibridizuojasi, todėl vietomis sudėtinga aiškiai atskirti formas.

Naudojimas ir reikšmė

  • Mediena: liepų mediena yra minkšta, lengvai apdirbama, smulkios struktūros — vertinama drožybai, baldams, muzikos instrumentams ir faneruotėms.
  • Vaistažolės ir arbata: liepų žiedai tradiciškai naudojami arbatai ir liaudies medicinoje dėl raminančių ir prakaitą skatinančių savybių.
  • Biologinė įvairovė: liepų žiedai yra ypač patrauklūs bitėms — iš jų gaunamas vertingas liepų medus.
  • Urbanistika: dėl plačių lapų ir gausaus žydėjimo liepos dažnai sodinamos alėjose, parkuose ir miesto gatvėse kaip pavėsio bei dekoratyviniai medžiai.

Ekologija ir priežiūra

Liepos gerai auga derlingose, drėgnose, bet gerai drenuotose dirvose ir dažnai toleruoja miesto sąlygas. Jos žydi vasaros pabaigoje, todėl vėlyvas žiedėjimas yra svarbus nektaro šaltinis vabzdžiams. Dėl didelės ilgaamžiškumo prigimties kai kurios liepos gyvena šimtmečius ir yra svarbūs istorijos bei kultūros objektai daugelyje Europos miestų. Kartais liepos kankinamos kenkėjų ar ligų, o didesnės rūšys gali reikalauti šaknų ir vainiko priežiūros intensyvesnėje urbanistinėje aplinkoje.

Liepų rodmenys gamtoje ir soduose yra įvairūs: nuo miškingų buveinių iki kultūrinių medžių alėjose. Dėl savo naudingumo ir estetinės vertės liepa yra viena iš gerai žinomų ir plačiai naudojamų genčių šiaurinių vidutinio klimato regionų augalijoje.