Transponuojantis instrumentas – tai muzikos instrumentas, kurio grojamos natos skamba ne tokiu aukščiu, kokiu jos parašytos natų lape. Visos skambančios natos nuo užrašytųjų skiriasi tuo pačiu muzikiniu intervalu, todėl melodija išlieka atpažįstama, nors ir pasikeičia tonacija. Tai reiškia, kad instrumentas yra sureguliuotas (suderintas) aukščiau arba žemiau negu vadinamosios įprastos natos, kitaip dar vadinamos koncertiniu aukščiu. Pavyzdžiui, dauguma netransponuojančių instrumentų – tokie kaip fortepijonas – laisvai sakant yra „suderinti C tonacijoje“, t. y. užrašyta C nata taip pat skambės kaip C.

Rašant natą transponuojančiam instrumentui arba mokant, kaip groti pagal natą, visa natų serija užrašoma taip, kad atlikėjui būtų patogu naudoti tas pačias fingering‘o ar grojimo schemas. Tokiu būdu užrašomos natos perkeliamos aukštyn arba žemyn tam tikru pustonių skaičiumi. Pavyzdžiui, grojant natą, kuri vadinama „C“ klarnetu, grojant fortepijonu gaunama nata, kuri vadinama „B♭". Visi transponuojantys instrumentai, pavyzdžiui, „valtorna F“ arba „altinis saksofonas E♭“, reiškia F ir E♭ normaliomis natomis („koncertinis aukštis“). Nata „C“, užrašyta ir grojama ragu F, skambės kaip „F“, o ta pati „C“, užrašyta altiniam saksofonui E♭, skambės kaip „E♭".

Kam reikalingi transponuojantys instrumentai?

  • Paprastesnis mokymasis ir tarpusavio keitimas: šeimos instrumento (pvz., saksofonų ar klarnetų) atlikėjai gali naudoti tuos pačius užrašus ir fingering‘us, nors instrumentai skamba skirtingu koncertiniu aukščiu.
  • Instrumento konstrukcija ir garsas: kai kurie instrumentai natūraliai yra geriau veikiančios tam tikrame dydyje arba raktuose; transponavimas leidžia naudoti patogesnį instrumentą, išlaikant reikiamą skambesį ansamblyje.
  • Partijų rašymas orkestrams ir pučiamųjų ansambliams: komponuojant ar orkestruojant patogiau rašyti dalis tam tikroms partijoms transponuotai, kad atlikėjams nereikėtų perskaityti nuolatinių daug kryžių ar bemolių.

Kaip transponavimas veikia praktikoje

Jei instrumentas yra, pavyzdžiui, B♭ tipo, tai reiškia: kai atlikėjas groja užrašytą C, išgirsite koncertinę B♭ (t. y. garsas skamba viena natų eile – visada ta pačia intervalo verte – žemiau arba aukščiau). Todėl kompozitorius arba aranžuotojas privalo žinoti, kokiame rakte yra kiekvienas instrumentas, kad surašytų koncertinis aukštis atitinkančias partijas ansamblyje.

Dažni transponuojančių instrumentų pavyzdžiai

  • B♭ instrumentai (garsėja viena tona žemiau): B♭ klarnetas, B♭ trimitas, soprano ir tenor saksofonai (tenor saksofonas skamba oktava žemiau, taigi iš esmės – oktava + tona žemiau, vadinamas major ninth transpozicija).
  • A klarnetas: užrašyta C nata skamba kaip A (t. y. mažas tercija žemiau), plačiai naudojamas orkestruose ir kamerinėje muzikoje.
  • E♭ instrumentai (skamba kita intervalo verte): altinis saksofonas E♭ – užrašyta C skamba kaip E♭ (dažnai sakoma, kad skamba mažesniu intervalu – major sixth žemiau); baritoninis saksofonas E♭ skamba oktava + major sixth žemiau.
  • Valtorna (ragu) F: užrašyta C skamba kaip F (t. y. perfect fifth žemiau).
  • Angliškasis ragas (English horn) F: skamba kaip penkta žemiau (perfect fifth žemiau).
  • Boso klarnetas / tenoro saksofonas: dažnai skamba oktava žemiau už bazinį raktą, taigi dalis rašoma taip, kad atlikėjui būtų patogu groti.
  • Piccolo: tradiciškai yra transponuojantis instrumentas – užrašyta C skamba kaip C aukščiau per oktavą (viena oktava aukščiau).

Ką turi žinoti dirigentas, aranžuotojas ir atlikėjas

  • Dirigentas ir aranžuotojas turi galvoti koncertiniu aukščiu – t. y. kaip skamba muzika klausytojui, o ne tik kas parašyta kiekvieno instrumento partijoje.
  • Atlikėjams dažnai patogiau turėti savo partijas jau transponuotas: tai leidžia naudoti pažįstamus fingerin'gus ir mažina klaidų tikimybę.
  • Natų rengimas: kompozitoriai ir leidėjai privalo aiškiai pažymėti, kokiame rakte yra instrumentas ir kaip dalis yra transponuota (pvz., „Trumpet in B♭“, „Alto Sax in E♭\").

Pavyzdys – kaip skaityti skirtumus

Jei orkestro partitūroje yra parašyta koncertinė nata D (kitaip – D koncertinis aukštis) ir jūs turite B♭ klarnetą, jūsų partijoje ši koncertinė D nata turės būti užrašyta kaip E (viena tona aukščiau), kad grojant užrašytą E instrumentas išgautų koncertinį D. Kitaip tariant, partitūra aranžuojama taip, kad užrašytos natos ir instrumento savybės duoda pageidaujamą koncertinį garsą.

Apibendrinimas

Transponuojantys instrumentai – tai praktinė tradicija ir techninis sprendimas, gimęs iš instrumentų konstrukcijos ir atlikėjų poreikių. Jie leidžia atlikėjams naudoti pažįstamus grojimo būdus ir palengvina darbo organizavimą ansambliuose bei orkestruose. Svarbu atpažinti, kokiu intervalu konkretus instrumentas transponuoja, kad partitūra ir atlikimas sutaptų su nuoseklia koncertine visos grupės intonacija.

Mediniai pučiamieji, ypač rečitalis ir klarnetai, yra transponuojantys instrumentai. Saksofonai ir dauguma varinių pučiamųjų instrumentų yra transpoziciniai instrumentai.