Transponuojantys instrumentai: kas tai, kaip veikia ir pavyzdžiai
Transponuojantis instrumentas – tai muzikos instrumentas, kurio grojamos natos skamba ne tokiu aukščiu, kokiu jos parašytos natų lape. Visos skambančios natos nuo užrašytųjų skiriasi tuo pačiu muzikiniu intervalu, todėl melodija išlieka atpažįstama, nors ir pasikeičia tonacija. Tai reiškia, kad instrumentas yra sureguliuotas (suderintas) aukščiau arba žemiau negu vadinamosios įprastos natos, kitaip dar vadinamos koncertiniu aukščiu. Pavyzdžiui, dauguma netransponuojančių instrumentų – tokie kaip fortepijonas – laisvai sakant yra „suderinti C tonacijoje“, t. y. užrašyta C nata taip pat skambės kaip C.
Rašant natą transponuojančiam instrumentui arba mokant, kaip groti pagal natą, visa natų serija užrašoma taip, kad atlikėjui būtų patogu naudoti tas pačias fingering‘o ar grojimo schemas. Tokiu būdu užrašomos natos perkeliamos aukštyn arba žemyn tam tikru pustonių skaičiumi. Pavyzdžiui, grojant natą, kuri vadinama „C“ klarnetu, grojant fortepijonu gaunama nata, kuri vadinama „B♭". Visi transponuojantys instrumentai, pavyzdžiui, „valtorna F“ arba „altinis saksofonas E♭“, reiškia F ir E♭ normaliomis natomis („koncertinis aukštis“). Nata „C“, užrašyta ir grojama ragu F, skambės kaip „F“, o ta pati „C“, užrašyta altiniam saksofonui E♭, skambės kaip „E♭".
Kam reikalingi transponuojantys instrumentai?
- Paprastesnis mokymasis ir tarpusavio keitimas: šeimos instrumento (pvz., saksofonų ar klarnetų) atlikėjai gali naudoti tuos pačius užrašus ir fingering‘us, nors instrumentai skamba skirtingu koncertiniu aukščiu.
- Instrumento konstrukcija ir garsas: kai kurie instrumentai natūraliai yra geriau veikiančios tam tikrame dydyje arba raktuose; transponavimas leidžia naudoti patogesnį instrumentą, išlaikant reikiamą skambesį ansamblyje.
- Partijų rašymas orkestrams ir pučiamųjų ansambliams: komponuojant ar orkestruojant patogiau rašyti dalis tam tikroms partijoms transponuotai, kad atlikėjams nereikėtų perskaityti nuolatinių daug kryžių ar bemolių.
Kaip transponavimas veikia praktikoje
Jei instrumentas yra, pavyzdžiui, B♭ tipo, tai reiškia: kai atlikėjas groja užrašytą C, išgirsite koncertinę B♭ (t. y. garsas skamba viena natų eile – visada ta pačia intervalo verte – žemiau arba aukščiau). Todėl kompozitorius arba aranžuotojas privalo žinoti, kokiame rakte yra kiekvienas instrumentas, kad surašytų koncertinis aukštis atitinkančias partijas ansamblyje.
Dažni transponuojančių instrumentų pavyzdžiai
- B♭ instrumentai (garsėja viena tona žemiau): B♭ klarnetas, B♭ trimitas, soprano ir tenor saksofonai (tenor saksofonas skamba oktava žemiau, taigi iš esmės – oktava + tona žemiau, vadinamas major ninth transpozicija).
- A klarnetas: užrašyta C nata skamba kaip A (t. y. mažas tercija žemiau), plačiai naudojamas orkestruose ir kamerinėje muzikoje.
- E♭ instrumentai (skamba kita intervalo verte): altinis saksofonas E♭ – užrašyta C skamba kaip E♭ (dažnai sakoma, kad skamba mažesniu intervalu – major sixth žemiau); baritoninis saksofonas E♭ skamba oktava + major sixth žemiau.
- Valtorna (ragu) F: užrašyta C skamba kaip F (t. y. perfect fifth žemiau).
- Angliškasis ragas (English horn) F: skamba kaip penkta žemiau (perfect fifth žemiau).
- Boso klarnetas / tenoro saksofonas: dažnai skamba oktava žemiau už bazinį raktą, taigi dalis rašoma taip, kad atlikėjui būtų patogu groti.
- Piccolo: tradiciškai yra transponuojantis instrumentas – užrašyta C skamba kaip C aukščiau per oktavą (viena oktava aukščiau).
Ką turi žinoti dirigentas, aranžuotojas ir atlikėjas
- Dirigentas ir aranžuotojas turi galvoti koncertiniu aukščiu – t. y. kaip skamba muzika klausytojui, o ne tik kas parašyta kiekvieno instrumento partijoje.
- Atlikėjams dažnai patogiau turėti savo partijas jau transponuotas: tai leidžia naudoti pažįstamus fingerin'gus ir mažina klaidų tikimybę.
- Natų rengimas: kompozitoriai ir leidėjai privalo aiškiai pažymėti, kokiame rakte yra instrumentas ir kaip dalis yra transponuota (pvz., „Trumpet in B♭“, „Alto Sax in E♭\").
Pavyzdys – kaip skaityti skirtumus
Jei orkestro partitūroje yra parašyta koncertinė nata D (kitaip – D koncertinis aukštis) ir jūs turite B♭ klarnetą, jūsų partijoje ši koncertinė D nata turės būti užrašyta kaip E (viena tona aukščiau), kad grojant užrašytą E instrumentas išgautų koncertinį D. Kitaip tariant, partitūra aranžuojama taip, kad užrašytos natos ir instrumento savybės duoda pageidaujamą koncertinį garsą.
Apibendrinimas
Transponuojantys instrumentai – tai praktinė tradicija ir techninis sprendimas, gimęs iš instrumentų konstrukcijos ir atlikėjų poreikių. Jie leidžia atlikėjams naudoti pažįstamus grojimo būdus ir palengvina darbo organizavimą ansambliuose bei orkestruose. Svarbu atpažinti, kokiu intervalu konkretus instrumentas transponuoja, kad partitūra ir atlikimas sutaptų su nuoseklia koncertine visos grupės intonacija.
Mediniai pučiamieji, ypač rečitalis ir klarnetai, yra transponuojantys instrumentai. Saksofonai ir dauguma varinių pučiamųjų instrumentų yra transpoziciniai instrumentai.
Istorinis užrašas
Transponuotos notacijos (natų rašymas aukščiau ar žemiau, nei jos yra iš tikrųjų) naudojimas tikriausiai prasidėjo kartu su lėtais instrumentų gamybos pokyčiais. Kai Mozartas buvo gyvas, buvo "C klarnetas", bet vėliau jį pakeitė didesnis, sodresnio skambesio "B klarnetas". Nepasikeitė ir tai, kaip klarnetininkai turėjo judinti pirštus. Tai padėjo žaidėjams pereiti nuo senesnio instrumento prie naujesnio. Galbūt besimokantieji groti šiuolaikiniu instrumentu B♭ galėtų iš naujo išmokti, kaip naudotis pirštais, kad galėtų groti įprastomis natomis. Tačiau visą užrašytą muziką tektų transponuoti atgal į "koncertinį aukštį".
Natūralios harmoninės eilės ir tembras
Tokie instrumentai kaip valtornos ir mediniai pučiamieji turi natūralią harmoninę eilę, todėl tam tikrose tonacijose groti lengviau ir garsiau. Todėl rašant muziką šiems instrumentams reikia to nepamiršti. Be to, šiais instrumentais galima deramai groti tik tam tikrose tonacijose, nes tai susiję su vadinamąja lygia temperacija. Kurios tonacijos skambės, priklauso nuo to, kokiai tonacijai instrumentas buvo suderintas.
Turint transponuojamuosius instrumentus, galima groti keliomis skirtingomis tonacijomis. Pirštuotė gali išlikti ta pati. Naudojant skirtingų dydžių instrumentus keičiasi tik tonacija, kuria parašyta muzika, su ta tonacija derančios natos ir tembras (kaip skamba nata, o ne tik kokia tonacija). Cor anglais yra kaip obojus, bet kvinta žemesnis (penkios skalės natos. Užrašyta C skamba kaip F). Bet kuris obojininkas gali groti cor anglais, jei skaito natas ir groja įprastais obojaus pirštais. Jis automatiškai skambės kvinta žemiau. Palyginkite tai su fleitomis, kurios nėra transponuojantys instrumentai. Kairiosios rankos trimis pirštais (1-2-3-0-0-0-0) grojama nata yra G. Norint groti G aukštakulniais (altiniais) fleitomis, reikia groti pirštais 1-2-3-1-2-3. Iš pradžių tai gali būti painu, bet praktikuojantis žaidėjai gali priprasti prie skirtingų dydžių fleitos keitimo.
Profesionaliems klarnetininkams prireiks dviejų klarnetų: B ir A klarneto. Kai kurie klarnetų dėklai pritaikyti abiem instrumentams. Kai kurie klarnetininkai groja ir bosiniu klarnetu. Šis klarnetas taip pat yra B klasės, tačiau skamba oktava žemiau nei paprastas B klasės klarnetas. Taip pat yra Es klarnetas, kuris skamba mažorine tercija aukščiau, nei parašyta.
Saksofonai transponuojami į skirtingas tonacijas, atsižvelgiant į jų dydį. Pučiamieji instrumentai būna kelių skirtingų tonacijų. Visada svarbu, kad žaidėjas į repeticiją ar koncertą ateitų su tinkamu instrumentu. Dažnai varinių pučiamųjų instrumentų atlikėjai įgyja transponavimo įgūdžių. Tai reiškia, kad jei jų muzika parašyta netinkama tonacija instrumentui, kuriuo jie groja, jie vis tiek gali ją groti tinkama tonacija.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra transponavimo instrumentas?
A: Transponuojantis instrumentas - tai muzikos instrumentas, kuris groja ne tas natas, kurias, kaip galima manyti, jis groja, bet visos natos skiriasi nuo tikrųjų natų tuo pačiu muzikiniu intervalu.
K: Kodėl transponuojančiu instrumentu grojama daina skamba pažįstamai, bet grojama kita tonacija?
A: Daina, atliekama transponuojančiu instrumentu, skamba pažįstamai, bet grojama kita tonacija, nes transponuojantis instrumentas yra suderintas aukščiau arba žemiau įprastų natų ir visada aukščiau arba žemiau tuo pačiu natų skaičiumi skalėje.
K: Kaip vadinamos įprastos natos?
A: Įprastinės natos vadinamos "koncertiniu aukščiu".
K: Kokioje tonacijoje derinami dauguma netranspozicinių instrumentų?
A: Dauguma netranspozicinių instrumentų, pavyzdžiui, fortepijonai, yra suderinti groti C tonacijoje.
K: Kaip užrašoma arba aprašoma transponuojančiam instrumentui skirta muzika?
A: Rašant muziką transponuojančiam instrumentui, visos natų serijos rašomos ir aprašomos kaip natos, perkeltos aukštyn arba žemyn tam tikru pustonių skaičiumi.
K: Kokia nata skamba fortepijonu, kai B klasės klarnetas groja natą, kuri vadinama "C"?
Atsakymas: Kai B klarnetas groja natą, vadinamą "C", pianinu skambant fortepijonui išgaunama nata, vadinama "B♭".
K: Kokie yra keletas instrumentų transponavimo pavyzdžių?
A: Mediniai pučiamieji, ypač rečitalis ir klarnetas, yra transponuojantys instrumentai. Saksofonai ir dauguma varinių pučiamųjų instrumentų yra transponuojantys instrumentai. Konkrečių transponuojančių instrumentų pavyzdžiai: "ragas F" ir "altinis saksofonas E♭", kurie reiškia F ir E♭ normaliomis natomis ("koncertinis aukštis").
