Tirozinas: kas tai? Aminorūgštis, funkcijos, sintezė ir maisto šaltiniai
Tirozinas (Tyr arba Y) arba 4-hidroksifenilalaninas yra aminorūgštis.
Tirozinas yra viena iš 20 standartinių aminorūgščių, iš kurių ląstelės gamina baltymus. Tai nepagrindinė aminorūgštis, t. y. organizmas gali ją pasigaminti pats. Jos kodonai yra UAC ir UAU.
Organizme tirozinas gali būti sintetinamas iš fenilalanino. Jo taip pat yra daugelyje daug baltymų turinčių maisto produktų, pavyzdžiui, vištienoje, kalakutienoje, žuvyje, piene, jogurte, varškėje, sūryje, žemės riešutuose, migdoluose, moliūgų sėklose, sezamo sėklose, sojų produktuose, lima pupelėse, avokaduose, bananuose ir kiaušiniuose.
Ji vadinama tirozylu, kai kalbama apie funkcinę grupę arba šoninę grandinę.
Funkcijos organizme
Tirozinas atlieka kelias svarbias biologines funkcijas:
- Neurotransmiterių sintezė: tirozinas yra pradinė medžiaga dopamino sintezei — per L-DOPA jis virsta dopaminu, iš kurio susidaro norepinefrinas ir epinefrinas, kurie svarbūs nuotaikai, budrumui ir streso atsakui.
- Skydliaukės hormonai: skydliaukės hormonai T3 ir T4 gaminami iš tirozino marškinių tiroglobuline baltyme ir yra būtini medžiagų apykaitos reguliacijai.
- Melaninas: pigmentas, suteikiantis odai, plaukams ir akims spalvą, susidaro iš tirozino veikimo per fermentą tirozinazę.
- Baltymų sintezė: kaip ir kitos aminorūgštys, tirozinas įeina į baltymus ir veikia struktūriškai bei funkcionaliai.
- Energijos ir metabolizmo šakai: tirozinas dalyvauja suskaidant angliavandenius ir riebalus, gali būti skaidomas iki metabolitų, įeinančių į citrinų rūgščių ciklą (pvz., fumaratas ir acetoacetatas).
Sintezė ir metabolizmas
Organizme pagrindinis tirozino šaltinis yra fenilalaninas, kuris hidroksilinamas į tirozino molekulę fermento fenilalanino hidroksilazės (PAH) pagalba. Šiam procesui reikalingas kofaktorius tetrahidrobiopterinas (BH4). Dėl to, esant fenilketonurijai (PKU) — PAH trūkumui — tirozinas tampa sąlygiškai būtinas ir jį reikia gauti su maistu arba papildais.
Tirozinas metabolizuojamas per kelis fermentinius žingsnius: jis konvertuojamas į p-hidroksifenilpirūvatą, vėliau į homogentizatą ir galiausiai į produktus, tokius kaip fumaratas ir acetoacetatas. Šių kelių sutrikimai sukelia retas liga grupes — tirozinemijas (pvz., I, II ir III tipai), kurios gali turėti rimtų klinikinių pasekmių.
Maisto šaltiniai
Kaip minėta anksčiau, tirozinas yra daug baltymų turinčiuose produktuose. Tipiniai šaltiniai:
- mėsa (vištiena, kalakutiena, jautiena),
- žuvis, jūros gėrybės,
- pieno produktai: jogurtas, varškė (varškė), sūris,
- riešutai ir sėklos: žemės riešutai, migdolai, moliūgų sėklos, sezamo sėklos,
- sojos produktai ir pupelės,
- vaisiai ir daržovės, pavyzdžiui, avokadai, bananai,
- kiaušiniai ir baltymų papildai.
Subalansuota mityba, kurioje yra pakankamai baltymų, paprastai aprūpina reikalingą tirozino kiekį. Tačiau tam tikromis sąlygomis (pvz., PKU arba vidutinio / didelio streso metu) gali prireikti papildomos tirozino arba fenilalanino priežiūros.
Klininė reikšmė ir papildai
L-tyrozino papildai kartais vartojami norint pagerinti pažinimą, budrumą ar nuotaiką streso sąlygomis, taip pat medicininiuose kontekstuose, kai tirozinas yra ribotas dėl metabolinių sutrikimų. Tačiau klinikiniai tyrimai duoda mišrius rezultatus — dalis tyrimų rodo trumpalaikį teigiamą poveikį esant psichologiniam arba fiziologiniam stresui, kiti efekto nepatvirtina.
Specifinės medicininės būklės:
- Fenilketonurija (PKU): žmonėms su PAH trūkumu rekomenduojama riboti fenilalanino vartojimą; kadangi tirozinas gaunamas iš fenilalanino, PKU pacientams tirozinas gali būti sąlygiškai būtinas ir jo paprastai rekomenduojama gauti papildomai.
- Tirozinemijos: genetiniai sutrikimai tirozino skaidyme gali sukelti įvairius simptomus — šios ligos reikalauja specialios dietos ir medicininės priežiūros.
Dozavimas, saugumas ir sąveikos
Nėra nustatyto universalios rekomenduojamos dienos normos tirozino, nes daugumai žmonių pakanka kiekio, gauto iš baltymų turinčio maisto. Papildų dozių tyrimai dažnai naudoja L-tyrozino porcijas nuo kelių šimtų miligramų iki kelių gramų per dieną.
Saugumo aspektai:
- Didelės tirozino dozės gali sukelti galvos skausmą, pykinimą, nuovargį arba virškinimo sutrikimus.
- Žmonės, vartojantys MAO inhibitorių arba turintys skydliaukės sutrikimų (hipertiroidizmas), turėtų vengti didelio tirozino vartojimo arba pasitarti su gydytoju, nes tirozinas dalyvauja skydliaukės hormonų ir amininų sintezėje.
- PKU pacientai turi gydytis pagal specialistų nurodymus — tirozino poreikį ir papildų poreikį sprendžia specialistai.
Apibendrinant, tirozinas yra daugiafunkcinė aminorūgštis, svarbi baltymų sintezei, neurotransmiterių ir hormonų gamybai bei pigmento sintezei. Daugumai žmonių subalansuota mityba užtikrina pakankamą tiekimą, tačiau tam tikromis liginėmis ar streso sąlygomis tirozinas gali tapti sąlygiškai būtinas arba atkreipti papildomą dėmesį gydytojo.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra tirozinas?
A: Tirozinas yra aminorūgštis, viena iš 20 standartinių aminorūgščių, kurias ląstelės naudoja baltymams gaminti.
K.: Ar tirozinas yra būtinas, ar nebūtinas?
A: Tirozinas yra nepagrindinė aminorūgštis, t. y. organizmas gali jį pasigaminti.
K: Kokie yra tirozino kodonai?
A: Tirozino kodonai yra UAC ir UAU.
K: Kaip organizme sintetinamas tirozinas?
A: Organizme tirozinas gali būti sintetinamas iš fenilalanino.
K: Kokiuose maisto produktuose galima rasti tirozino?
A: Tirozino yra daugelyje daug baltymų turinčių maisto produktų, pavyzdžiui, vištienoje, kalakutienoje, žuvyje, piene, jogurte, varškėje, sūryje, žemės riešutuose, migdoluose, moliūgų sėklose, sezamo sėklose, sojų produktuose, limetos pupelėse, avokaduose, bananuose ir kiaušiniuose.
Klausimas: Kaip vadinamas tirozinas, kai kalbama apie funkcinę grupę arba šoninę grandinę?
A: Kai tirozinas vadinamas funkcine grupe arba šonine grandine, jis vadinamas tiroziliu.
K: Kaip ląstelės naudoja tiroziną?
A: Ląstelės naudoja tiroziną baltymams gaminti.
