United States v. Wong Kim Ark, 169 U.S. 649 (1898) - Jungtinių Valstijų Aukščiausiojo Teismo byla, kurioje Teismas nusprendė, kad vaikas, gimęs Jungtinėse Valstijose kinų kilmės tėvams, automatiškai tampa JAV piliečiu pagal gimimą, remiantis Jungtinių Valstijų Konstitucijos keturioliktosios pataisos nuostata dėl pilietybės.



Bylos aplinkybės

Wong Kim Ark gimė San Franciske 1873 m. (arba XIX a. 7 deš.) amerikiečių teritorijoje, o jo tėvai buvo Kinijos piliečiai. Vėliau, grįždamas į JAV po kelionės į Kiniją, Wongui buvo uždrausta įeiti kaip piliečiui, pareiškus, kad jis nėra JAV pilietis, nes jo tėvai nebuvo natūralizuoti. Šis sprendimas iškėlė ginčą dėl to, ar Konstitucijos keturioliktosios pataisos (14th Amendment) suteikia gimimo teisę (jus soli) visiems asmenims, gimusiems Jungtinėse Valstijose nepriklausomai nuo tėvų pilietybės.

Teisinė problema

Pagrindinis klausimas Teisme buvo toks: ar Konstitucijos keturioliktosios pataisos žodžiai „visi asmenys, gimę arba įgiję pilietybę Jungtinėse Valstijose“ apima asmenis, kurių tėvai buvo užsieniečiai, o patys tėvai negalėjo tapti JAV piliečiais (pvz., dėl tuo metu galiojusių imigracijos apribojimų, tokių kaip Chinese Exclusion įstatymai)?

Teismo sprendimas

Jungtinių Valstijų Aukščiausiasis Teismas, priėmęs daugiausia pozityvų sprendimą, nurodė, kad Konstitucijos keturioliktosios pataisos pilietybės nuostata turi būti suprantama remiantis anglosaksiška teisės tradicija ir principu, kad gimimas šalies teritorijoje suteikia pilietybę (jus soli), išskyrus tam tikras išimtis. Teismo nuomone, Wong, būdamas gimęs San Franciske, turi teisę į JAV pilietybę net jei jo tėvai buvo Kinijos piliečiai.

Autoritetingas aiškinimas: sprendimą parašė teisėjas Horace Gray, kuris analizavo tiek Konstitucijos tekstą, tiek istorinę ir teisės tradicijų perspektyvą, parodydamas, kad gimimo teisė buvo suprantama plačiai ir apėmė daugumą atvejų gimusių asmenų teritorijoje.

Išimtys

Teismas pažymėjo, kad egzistuoja ribotos išimtys nuo gimimo teisės principo, pavyzdžiui:

  • vaikai, gimę diplomatinėse misijose (t. y. tėvai yra užsienio valstybės diplomatai, kurie neturi jurisdikcijos JAV teisės aktams);
  • vaikai, gimę priešiškai okupacijos metu, kai nėra taikoma vietinė jurisdikcija.

Reikšmė ir pasekmės

Wong Kim Ark byla tapo kertiniu precedentiniu sprendimu, patvirtinusiu plačią gimimo teisę JAV pilietybei ir užtikrinusiu, kad daugelis gimusių Jungtinėse Valstijose žmonių, nepriklausomai nuo tėvų imigracinės padėties, turi konstitucinę teisę į pilietybę. Šis sprendimas turi ilgalaikį poveikį:

  • jis sustiprino jus soli principą JAV teisėje;
  • tapo svarbiu argumentu vėlesniuose teisiniuose ginčuose dėl gimstančių vaikų iš nelegalių ar laikinojo statuso imigrantų šeimų;
  • parodė, kaip Konstitucijos tekstas ir anglosaksiškos teisės tradicijos gali būti derinamos aiškinant pilietybės nuostatas.

Kritika ir viešasis kontekstas

Byla vyko laikotarpiu, kai JAV visuomenėje ir politikoje dominavo anti-kinų nuotaikos bei imigracijos apribojimai, pavyzdžiui, Chinese Exclusion Act. Sprendimas sulaukė tiek pagarbos už teisinį principingumą, tiek kritikos iš tų, kurie norėjo griežtesnės imigracijos politikos. Teismas taip pat atsidūrė diskusijų centre dėl to, kaip interpretuoti Konstituciją laikais, kai politinės nuostatos dėl imigracijos gali būti labai polarizuotos.

Santrauka

United States v. Wong Kim Ark yra esminė byla, kuri aiškiai įtvirtino, kad daugeliui žmonių, gimusių Jungtinėse Valstijose, priklauso JAV pilietybė pagal gimimą pagal Keturioliktąją pataisą. Byla turi didelę teisinę ir istorijinę reikšmę sprendžiant pilietybės ir imigracijos klausimus JAV teisėje.