Demostenas: garsus Atėnų oratorius ir valstybės veikėjas (384–322 pr. m. e.)

Demostenas (384–322 pr. m. e.) – garsus Atėnų oratorius ir valstybės veikėjas; retorikos meistras, kovojęs su Makedonija, kurio kalbos formavo klasikinę graikų politiką.

Autorius: Leandro Alegsa

Demostenas (384-322 m. pr. m. e., gr. Δημοσθένης, Dēmosthénēs) - garsus graikų valstybės veikėjas ir oratorius iš senovės Atėnų. Jo kalbos rodo klasikinių Atėnų kalbėjimo įgūdžių viršūnę. Jos taip pat daug pasako apie senovės Graikijos politiką ir kultūrą IV a. pr. m. e. Demostenas išmoko retorikos studijuodamas ankstesnių didžiųjų oratorių kalbas. Pirmąsias kalbas teisme jis pasakė būdamas dvidešimties metų. Jis veiksmingai argumentavo, kad iš savo globėjų gautų tai, kas liko iš jo palikimo. Kurį laiką Demostenas pragyveno kaip profesionalus kalbų rašytojas ir advokatas, rašydamas kalbas, skirtas naudoti privačiuose teisiniuose procesuose.

Būdamas 21 metų Demostenas pradėjo dirbti karo laivų vadu Atėnuose.

Demostenas susidomėjo politika tuo metu, kai rašė kalbas kitiems. 354 m. pr. m. e. jis pasakė pirmąsias viešas politines kalbas. Savo produktyviausius metus jis paskyrė pasipriešinimui Makedonijos ekspansijai. Jis idealizavo savo miestą ir visą gyvenimą stengėsi atkurti Atėnų viršenybę bei motyvuoti likusius atėniečius prieš Pilypą IIMakedonietį. Jis siekė išsaugoti savo miesto laisvę ir sudaryti sąjungą prieš Makedoniją, nesėkmingai bandydamas sutrukdyti Pilypo planams plėsti savo įtaką į pietus užkariaujant visas Graikijos valstybes. Po Pilypo mirties Demostenas dalyvavo savo miesto sukilime prieš naująjį Makedonijos karalių Aleksandrą Didįjį. Tačiau jo pastangos buvo nesėkmingos, o sukilimas sulaukė griežtos makedonų reakcijos. Norėdamas užkirsti kelią panašiam sukilimui prieš savo valdžią, Aleksandro įpėdinis Antipatras pasiuntė savo žmones susekti Demosteno. Demostenas nusižudė, kad išvengtų Antipatro patikėtinio Archijo arešto.

Bizantijos Aristofano ir Aristarcho iš Samotrakės sudarytame Aleksandrijos kanone Demostenas pripažintas vienu iš dešimties didžiausių Atikos oratorių ir kalbų rašytojų. Pasak Longino, Demostenas "iki galo ištobulino pakilios kalbos toną, gyvas aistras, gausumą, parengtumą, greitį". Ciceronas jį gyrė kaip "tobulą oratorių", kuriam nieko netrūksta, o Kvintilianas jį aukštino kaip "lex orandi" ("oratorystės etaloną") ir kad "inter omnes unus excellat" ("tarp visų oratorių jis yra vienintelis").

Ankstyvas gyvenimas ir rengimasis oratoriaus karjerai

Demostenas gimė Paeanijos deme netoli Atėnų. Netekęs tėvo ankstyvoje jaunystėje, jis pateko globos (gairų) rūpybai, kurios sąlygomis jo turtas buvo blogai administruojamas. Šis ginčas dėl palikimo paskatino jį pradėti viešas teismo kalbas ir formavo jo teisines bei retorines įgūdžius.

Pagal biografų (ypač Plutarcho) pasakojimus, Demostenas turėjo kalbos trūkumų — tariamai šiurpų tarties defektą (kurią tradicija dažnai įvardija kaip tarimą arba liepilančio pobūdžio sutrikimą) — ir todėl daug laiko skyrė balso ir artikuliacijos lavinimui. Legendos apie jo treniruotes eina iki plunksnų ir akmenėlių dėjimo į burną, giedojimo prie jūros ir pratimų kalbant bėgant, kad pagerintų dikciją ir ištvermę. Nors kai kuriems šie pasakojimai gali pasirodyti išpūsti, jie atspindi jo atkaklų darbą tobulinant viešąjį kalbėjimą.

Politinė veikla ir svarbiausios kalbos

Demosteno politinė veikla prasidėjo nuo paskaitų ir logografijos — jis rašė kalbas privatiems teismo procesams ir kitų atėniečių vardu. Pamažu jis tapo politiniu veikėju, aktyviai pasisakiusiu susirinkimuose. Jo garsiausios kalbos — Olynthiacs ir Philippics — ragino Graikijos miestus suvienyti prieš Pilypą II ir stabdyti Makedonijos įsigalėjimą. Šios kalbos išsiskiria griežtu politiniu turiniu, aiškiais argumentais ir emocingu tonų, skatinančiu veikti.

Tarp kitų žinomų jo kalbų yra Peri tou Stephanos (liet. "Apie vainiką" arba "On the Crown"), kurioje Demostenas gynė savo viešą tarnystę prieš kaltinimus, pateiktus Aischinu. Ši gynybinė kalba laikoma viena iš jo retorinio meistriškumo viršūnių.

Demosteno strateginiai siekiai — Atėnų nepriklausomybės išsaugojimas, sąjungos kūrimas ir demokratinių institucijų gynimas — susidūrė su praktiškais ir karinėmis realybėmis. Po Pergamo mūšio ir Pilypo pergalės prie Chaeronejos (338 m. pr. m. e.) Atėnų galios žlugo, tačiau Demostenas ir toliau ragino priešinimąsi. Jis aktyviai dalyvavo politinėse kampanijose, rinko paramą ir organizavo diplomatinį bei karinės prasmės rezistenciją, kartais be sėkmės.

Paskutiniai metai ir palikimas

Demostenas patyrė ir asmeninių bei politinių nesėkmių: jį persekiojo politiniai priešininkai, buvo teisiamas ir įveiktas tam tikromis bylinėjimosi aplinkybėmis. Po Aleksandro Makedoniečio mirties 323 m. pr. m. e. ir sekusių politinių sukrėtimų Atėnai vėl kėlė maištą prieš makedoniečius (Lamian'o karas). Po pralaimėjimo 322 m. pr. m. e. Antipatras ir jo sąjungininkai persekiojo puolėjus. Demostenas, norėdamas išvengti suėmimo, pasitraukė ir galiausiai nusižudė — tradicinė versija mini, kad jis gėrė nuodų arba persiojo sau krūtį, vengdamas arešto Archijo pavaldinių.

Demosteno kalbos išliko palikimu ateities kartoms: išsaugotos apie 60 jo kalbų, kurios tapo klasikinės retorikos pavyzdžiu. Jo stilius apima stiprų patetizmo elementą, ryškius priešpriešinimo vaizdus, aiškią argumentacijos struktūrą ir pritaikymą konkrečiai politinei situacijai. Dėl šių savybių jį aukštino daug vėlesnių teoretikų ir praktikuojančių oratorių — nuo romėnų iki renesanso ir vėlesnių laikų.

Pagrindiniai Demosteno indėliai ir poveikis:

  • Parodė, kaip retorika gali jungti politiką ir moralę, skatindama piliečius veikti bendrojo intereso labui.
  • Pritaikė emocinę kalbą (pathos) valstybės reikalams, kartu išlaikydamas argumentacijos logiką (logos) ir oratoriaus kredibilumą (ethos).
  • Daugelyje pavyzdžių jo kalbos naudojamos kaip mokymo medžiaga studijuojant klasikinę graikų retoriką.

Jo darbai išlaikė autoritetingą vietą retorikos istorijoje, o jų išlikimas leidžia geriau suprasti ne tik retorikos meną, bet ir IV a. pr. m. e. Graikijos politinį gyvenimą bei Atėnų piliečių vertybes.

Klausimai ir atsakymai

Klausimas: Kas buvo Demostenas?


A: Demostenas buvo žinomas graikų valstybės veikėjas ir oratorius iš senovės Atėnų, gyvenęs IV a. pr. m. e.

K: Kaip Demostenas išmoko retorikos?


A: Demostenas išmoko retorikos studijuodamas ankstesnių didžiųjų oratorių kalbas.

K: Kada jis pasakė pirmąsias kalbas teisme?


A: Pirmąsias kalbas teisme jis pasakė būdamas dvidešimties metų.

K: Kokio darbo jis ėmėsi būdamas 21 metų?


Atsakymas: Būdamas 21 metų Demostenas pradėjo dirbti Atėnuose karo laivų vadu.

K: Kodėl jis susidomėjo politika?


A: Politika jis susidomėjo rašydamas kalbas kitiems. 354 m. pr. m. e. jis pasakė savo pirmąją viešą politinę kalbą.

K: Kokie buvo jo, kaip politiko, tikslai?



A: Jo, kaip politiko, tikslai buvo išsaugoti Atėnų laisvę ir sudaryti sąjungą prieš Makedoniją, nesėkmingai bandant sutrukdyti Pilypo planams plėsti savo įtaką į pietus užkariaujant visas Graikijos valstybes.

Klausimas: Kaip Demosteną pripažino kiti istorijos didieji?



A: Bizantijos Aristofano ir Aristarcho iš Samotrakės sudarytas Aleksandrijos kanonas pripažino Demosteną vienu iš dešimties didžiausių Atikos oratorių ir kalbų rašytojų. Longinas jį gyrė už tai, kad jis ištobulino "pakilios kalbos toną, gyvas aistras, gausumą, skaitlingumą, greitumą". Ciceronas jį gyrė kaip "tobulą oratorių", kuriam nieko netrūksta, o Kvintilianas jį aukštino kaip "lex orandi" ("oratorystės etaloną") ir kad "inter omnes unus excellat" ("tarp visų oratorių jis yra vienintelis").


Ieškoti
AlegsaOnline.com - 2020 / 2025 - License CC3