Jean Genet (1910–1986) – prancūzų rašytojas, pjesininkas ir aktyvistas

Jean Genet (prancūziškai tariama [ʒɑ̃ ʒəˈnɛ]) (1910 m. gruodžio 19 d. - 1986 m. balandžio 15 d.) - prancūzų rašytojas, vėliau politinis veikėjas. Gyvenimo pradžioje buvo klajoklis (benamis) ir smulkus nusikaltėlis. Vėliau Genet rašė romanus, pjeses, eilėraščius ir esė, tarp jų "Kverelė", "Vagies dienoraštis", "Gėlių Dievo Motina", "Balkonas", "Juodvarniai" ir "Tarnaitės".

Gyvenimo pradžia ir transformacija

Genet gimė nelengvomis aplinkybėmis ir vaikystę praleido globos namuose; paauglystėje jis dažnai bėgo iš namų, gyveno kaip benamis ir įsivėlė į smulkius nusikaltimus. Daugkartiniai areštai ir trumpos kalėjimo bausmės jam tapo gyvenimo ir kūrybos mokykla: būtent kalėjime jis pradėjo rimčiau rašyti. Iš buitinės kriminalinės patirties Genet išgrynino savitą literatūrinį balsą — lyrinę, ritualizuotą, provokuojančią prozą, kurioje dominuoja marginalių asmenybių (nusikaltėlių, kalinių, prostitučių ir homoseksualų) tematika.

Kūryba — temos ir stilius

Genet kūriniuose dažnai analizuojamos gėdos, kaltės, meilės ir galios santykiai. Jis naudojo autobiografijos elementus, bet stilizavo juos taip, kad nusikaltėlio ar atstumtojo balsas virstų estetiniu manifestu. Homoseksualumas, transgresija ir tapatybės žaidimas yra nuolatinės jo knygų ir pjesių ašys. Jo kalba — poetinė, kartais paraidžiui išpuošta – sudaro stiprų kontrastą su temomis, kurios dažnai vaizduojamos kaip socialiai smerktinos.

• Romanai: tarp žymiausių yra Notre-Dame-des-Fleurs (liet. "Gėlių Dievo Motina") ir Journal du voleur (liet. "Vagies dienoraštis").
• Pjesės: tokios kaip Les Bonnes ("Tarnaitės"), Le Balcon ("Balkonas"), Les Nègres ("Juodvarniai") ir Les Paravents (angl. The Screens) — šiose pjesėse tyrinėjami vaidmenų, vaidybos ir valdžios ritualai.
• Filmas: Genet taip pat sukūrė trumpą, garsųjį filmą Un chant d'amour, kuriame nagrinėjama kalinių potraukio ir ilgesio tematika.

Teatras ir scenos sprendimai

Genet pjesės žavi savo rituališkumu, simbolizmu ir provokuojančiais vaizdiniais. Jo teatre dažnai žaidžiama su realybės ir fikcijos riba: veikėjai vaidina vaidmenis, imituoja valdžią arba apie ją fantazuoja. Tai atvėrė naujas galimybes avangardinei ir politinei scenai, o režisieriai dažnai traktavo jo kūrinius kaip eksperimentinius, provokuojančius spektaklius.

Politinė veikla ir solidarumas

Vėlesniais gyvenimo metais Genet aktyviai reiškė politinę solidarumą su marginalizuotomis grupėmis. Jis viešai gynė Afrikos ir Arabų šalims priklausančių kovotojų teisę į pasipriešinimą, palaikė juodaodžių amerikiečių judėjimą (inkl. Black Panthers) ir palestiniečių kovą. Jo politinės pozicijos bei asmeninės kelionės ir susitikimai su aktyvistais išprovokavo stiprias reakcijas ir sustiprino jo reputaciją ne tik kaip menininko, bet ir kaip radikalaus intelektualo.

Įtaka ir paveldas

Genet paliko gilų pėdsaką tiek literatūroje, tiek teatre. Filosofas Jean-Paul Sartre parašė svarbią studiją apie jį — Saint Genet — kuri dar labiau išryškino jo ambivalentišką statusą kaip šventojo ir nusidėjėlio hibrido. Genet kūriniai turėjo didelę įtaką queer literatūrai, postmodernioms teatro praktikoms ir tapo daugelio kūrėjų įkvėpimo šaltiniu. Keli jo romanai ir pjesės buvo perdirbti į filmą bei spektaklius, o modernioji kritika ir skaitytojai iki šiol domisi jo radikalia estetika ir etine provokacija.

Pastaba apie vertimus ir pavadinimus

Genet kūrinių pavadinimai dažnai verčiami į įvairias kalbas skirtingai; lietuviškuose leidimuose ir aprašymuose galite sutikti kelias variantų formas. Aukščiau paminėti pavadinimai nurodyti tiek lietuviškais vertimais, tiek originalais, kur tai svarbu aiškumui.

Paieška pagal raidę