Šarlio Perro (Charles Perrault) pasaka "Mėlynbarzdis" (pranc. Barbe-bleue). Pirmą kartą ji pasirodė 1695 m. ranka rašytame ir iliustruotame rankraštyje "Contes de ma mère l'oye" (liet. "Motinos Žąsies pasakos"). Prabangus leidinys buvo skirtas devyniolikmetei Liudviko XIV dukterėčiai Mademoiselle. Jame buvo dar keturios Perro pasakos. Pirmą kartą "Mėlynbarzdį" 1697 m. sausį Paryžiuje anonimiškai išleido Klodas Barbenas (Claude Barbin) leidinyje "Histoires ou contes du temps passé" (liet. Praėjusių laikų pasakos arba pasakojimai), aštuonių Perro pasakų rinkinyje. Pasakoje pasakojama apie žiaurų vyrą, kuris žudo savo žmonas. Jų lavonus jis sudeda į slaptą kambarį, kuris atidaromas tik stebuklingu raktu.

Jacque Barchilon mano, kad pasaka yra originali Perrault, nes joje nėra artimų pirmtakų. Uždrausto kambario tabu yra Rytų literatūroje, todėl Barchilonas rašo, kad pasaka turi "rytietišką charakterį". Jis pabrėžia, kad prancūzai barzdas siejo su turkų madomis, o ankstyvosios iliustracijos vaizduoja Mėlynąją barzdą, dėvinčią turbaną primenantį galvos apdangalą.

Viduramžių vaikų žudikas Gilles de Rais galėjo įkvėpti Mėlynbarzdžio personažą. De Rais buvo Prancūzijos maršalas ir Žanos d'Ark karinis bendražygis. Teigiama, kad jo aukų (daugiausia berniukų) buvo 140. Kitas kandidatas - bretonų karalius Komorė Prakeiktasis (apie 500 m. po Kr.). Į "Mėlynbarzdį" panašios pasakos yra brolių Grimų "Raganos paukštė" ir anglų pasaka "Ponas Lapė".

Siužeto santrauka

Pasaka pasakoja apie turtingą, paslaptingą ir baisų vyrą, vadinamą Mėlynbarzdžiu, kuris veda kelias žmonas, po to jas nužudo. Naujausia jo žmona gauna raktų rinkinį ir laisvę vaikščioti po visus namus, tačiau jai griežtai draudžiama atidaryti vieną konkretų kambarį. Ji nusiduria smalsumu ir vieną dieną paima raktą – raktas tampa kraujuotai dėmėtas ir neįmanoma nuplauti dėmių. Išsigandusi ji atidengia slaptą patalpą ir randa ten buvusių žmonų lavonus. Mėlynbarzdis griebiasi nubausti ją tokia pat žiauria lemtimi, bet ji sugeba laimėti laiko, kol jos broliai atskuba ir užmuša Mėlynbarzdį, išgelbėdami ją.

Temos ir motyvai

  • Uždraustas kambarys ir smalsumas: pasaka nagrinėja smalsumo ir drausmės temą – draudimas sukelia pagundą, o smalsumas atskleidžia paslaptis.
  • Galia ir smurtas: Mėlynbarzdis simbolizuoja tironišką valdžią, prievartą ir pavojų, kurį gali kelti paslėptos vyriškos galios šeimoje.
  • Rytietiški elementai ir egzotizavimas: kaip pažymi tyrėjai, pasakoje jaučiami rytietiški motyvai, o barzdos ir galvos apdangalai iki XVIII–XIX a. iliustracijose buvo vaizduojami „egzotiškai“ – kartais primenantys turbaną.
  • Karjera ir moralė: Perrault savo pasakose dažnai pridėdavo moralę; šioje pasakoje ji skaitoma kaip perspėjimas jaunoms moterims atsargiai rinktis sutuoktinį ir nepamiršti protingumo bei pagalbos iš artimųjų.

Istoriniai protėviai ir įtaka

Kai kurie tyrinėtojai ieško realių prototipų: minimas Gilles de Rais – istorinis veikėjas, kaltintas vaikų nužudymu ir prievartavimu, taip pat bretonų valdovas Komorė Prakeiktasis. Tokios asociacijos rodo, kad pasaka galėjo semtis įkvėpimo iš įvairių legendų ir istorinių bylų. Taip pat primenamos kitos tautos pasakos, kurių motyvai artimi Perro pasakai: brolių Grimų pasakojimai ar anglų pasakos, pvz. "Ponas Lapė".

Leidiniai, iliustracijos ir adaptacijos

Perrault pasaka buvo platinama įvairiais leidimais nuo XVII a. pabaigos ir sulaukė gausybės iliustracijų bei interpretacijų. XIX a. iliustratoriai dažnai akcentavo egzotiškus vaizdinius, kuriuose Mėlynbarzdis atrodo „rytietiškai“ apsirengęs. Pasaka įkvėpė daugybę meno kūrinių, literatūros perrašymų ir sceninių adaptacijų: ji aptariama klasikinėje literatūroje, atsirado operų, baletų ir kino interpretacijų, o modernios autorės (pvz., Angela Carter) pasitelkė pasakos motyvus feministiniams ir psichologiniams siužetams vystyti. Taip pat žinomi muzikiniai kūriniai, kuriuose paslapties ir simbolizmo motyvai aiškiai juntami.

Tyrimai ir interpretacijos

Tyrėjai, tokie kaip Jacque Barchilon, mano, kad Perrault pasaka yra gana originali ir neturi tiesioginių pirmtakų, nors motyvai – uždraustas kambarys, paslaptis, tyrimas ir gelbėjimas – randami įvairiose kultūrose. Pasaka interpretuojama įvairiai: kaip moralinė istorija apie pavojų neapgalvotai santuokai; kaip mitas apie slaptas vyrų jėgas šeimoje; arba kaip folkloro elementų rinkinys, kuriame susipina Viduriniųjų Rytų, Europos ir vietinių legendų pėdsakai.

Pasakojimo aktualumas šiandien

"Mėlynbarzdis" išlieka aktualus dėl savo aiškių simbolių ir universalios temos – paslapties ir galios bei smalsumo ir bausmės santykio. Ši pasaka skatina diskusijas apie patriarchatą, smurtą artimoje aplinkoje, moterų autonomiją ir solidarumą, todėl ją dažnai naudoja šiuolaikinės meninės ir kritinės interpretacijos siekiant atskleisti tiek istorines, tiek šiuolaikines socialines problemas.