Mėlynoji barzda
Šarlio Perro (Charles Perrault) pasaka "Mėlynbarzdis" (pranc. Barbe-bleue). Pirmą kartą ji pasirodė 1695 m. ranka rašytame ir iliustruotame rankraštyje "Contes de ma mère l'oye" (liet. "Motinos Žąsies pasakos"). Prabangus leidinys buvo skirtas devyniolikmetei Liudviko XIV dukterėčiai Mademoiselle. Jame buvo dar keturios Perro pasakos. Pirmą kartą "Mėlynbarzdį" 1697 m. sausį Paryžiuje anonimiškai išleido Klodas Barbenas (Claude Barbin) leidinyje "Histoires ou contes du temps passé" (liet. Praėjusių laikų pasakos arba pasakojimai), aštuonių Perro pasakų rinkinyje. Pasakoje pasakojama apie žiaurų vyrą, kuris žudo savo žmonas. Jų lavonus jis sudeda į slaptą kambarį, kuris atidaromas tik stebuklingu raktu.
Jacque Barchilon mano, kad pasaka yra originali Perrault, nes joje nėra artimų pirmtakų. Uždrausto kambario tabu yra Rytų literatūroje, todėl Barchilonas rašo, kad pasaka turi "rytietišką charakterį". Jis pabrėžia, kad prancūzai barzdas siejo su turkų madomis, o ankstyvosios iliustracijos vaizduoja Mėlynąją barzdą, dėvinčią turbaną primenantį galvos apdangalą.
Viduramžių vaikų žudikas Gilles de Rais galėjo įkvėpti Mėlynbarzdžio personažą. De Rais buvo Prancūzijos maršalas ir Žanos d'Ark karinis bendražygis. Teigiama, kad jo aukų (daugiausia berniukų) buvo 140. Kitas kandidatas - bretonų karalius Komorė Prakeiktasis (apie 500 m. po Kr.). Į "Mėlynbarzdį" panašios pasakos yra brolių Grimų "Raganos paukštė" ir anglų pasaka "Ponas Lapė".
Gustavo Dorė iliustracija, apie 1862 m.
Istorija
Turtingas vyras turi mėlyną barzdą, kuri gąsdina jaunas moteris. Jis kelis kartus buvo vedęs, bet niekas nežino, kas nutiko jo žmonoms. Jis vilioja dvi jaunas seseris kaimynystėje, tačiau nė viena iš jų nėra linkusi svarstyti apie santuoką. Jis lepina jas prabangiu laiku savo užmiesčio sodyboje. Jaunesnioji sesuo nusprendžia už jo ištekėti. Netrukus po vestuvių (ir prieš išvykdamas į tolimą šalį verslo reikalais) Mėlynbarzdis atiduoda žmonai savo namų raktus. Vienas raktas atidaro duris į tolimą kambarį. Jis uždraudžia jai įeiti į šį kambarį. Jis išeina, o žmona atidaro uždrausto kambario duris. Čia ji randa buvusias Mėlynbarzdžio žmonas, visas negyvas ir gulinčias ant krauju aptaškytų grindų. Ji pameta raktą. Jis yra stebuklingas ir nusidažo krauju, kurio neįmanoma nuplauti. Mėlynbarzdis sugrįžta. Jis aptinka krauju suteptą raktą ir supranta, kad jo žmona nepakluso jo įsakymui. Jis pasako jai, kad ji užims savo vietą tarp mirusiųjų. Jis suteikia jai kelias minutes pasimelsti. Ji paskambina savo seseriai Anai ir paprašo, kad ši nueitų į bokšto viršūnę ir pažiūrėtų, ar jos broliai yra kelyje. Po kelių įtemptų akimirkų Anė praneša, kad mato artėjančius vyrus. Mėlynbarzdis pakelia dalgį, kad nukirstų žmonai galvą. Į kambarį įsiveržia jos broliai. Jie nužudo Mėlynbarzdį. Jų sesuo yra saugi.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas parašė pasaką "Mėlynoji barzda"?
A: Šarlis Perro (Charles Perrault) parašė pasaką "Mėlynoji barzda".
K: Kada ji buvo pirmą kartą išleista?
A: Pasaka "Mėlynoji barzda" pirmą kartą anonimiškai išspausdinta 1697 m. sausio mėn.
K: Kokiame pasakų rinkinyje ji buvo išspausdinta?
A: Pasaka "Mėlynbarzdis" pasirodė aštuonių Perroto pasakų rinkinyje "Histoires ou contes du temps passé" (liet. Praėjusių laikų istorijos arba pasakos).
K: Apie ką pasakojama šioje pasakoje?
A: Pasakojama apie žiaurų vyrą, kuris nužudo savo žmonas, kad paveldėtų jų turtus, o jų lavonus padeda į slaptą kambarį, kuris atidaromas tik stebuklingu raktu.
Klausimas: Kas mano, kad istorija yra Perrault originalas?
A: Jacque Barchilon mano, kad ši istorija yra originali Perrault istorija, nes joje nėra jokių artimų pirmtakų.
K: Kokių Rytų literatūros elementų galima rasti šioje istorijoje?
A: "Mėlynbarzdėje" galima rasti Rytų literatūros elementų, pavyzdžiui, draudžiamo kambario tabu.
K: Kas galėjo įkvėpti Mėlynbarzdžio personažą?
A: Viduramžių vaikų žudikas Gilles de Rais galėjo įkvėpti Mėlynbarzdžio personažą.
