Mėlynbarzdis — Šarlio Perro pasaka apie žiaurų vyrą ir uždraustą kambarį
Atraskite Šarlio Perro pasaką "Mėlynbarzdis" — žiaurus vyras, uždraustas kambarys ir lemtinga paslaptis, atskleidžianti žmogaus tamsą.
Šarlio Perro (Charles Perrault) pasaka "Mėlynbarzdis" (pranc. Barbe-bleue). Pirmą kartą ji pasirodė 1695 m. ranka rašytame ir iliustruotame rankraštyje "Contes de ma mère l'oye" (liet. "Motinos Žąsies pasakos"). Prabangus leidinys buvo skirtas devyniolikmetei Liudviko XIV dukterėčiai Mademoiselle. Jame buvo dar keturios Perro pasakos. Pirmą kartą "Mėlynbarzdį" 1697 m. sausį Paryžiuje anonimiškai išleido Klodas Barbenas (Claude Barbin) leidinyje "Histoires ou contes du temps passé" (liet. Praėjusių laikų pasakos arba pasakojimai), aštuonių Perro pasakų rinkinyje. Pasakoje pasakojama apie žiaurų vyrą, kuris žudo savo žmonas. Jų lavonus jis sudeda į slaptą kambarį, kuris atidaromas tik stebuklingu raktu.
Jacque Barchilon mano, kad pasaka yra originali Perrault, nes joje nėra artimų pirmtakų. Uždrausto kambario tabu yra Rytų literatūroje, todėl Barchilonas rašo, kad pasaka turi "rytietišką charakterį". Jis pabrėžia, kad prancūzai barzdas siejo su turkų madomis, o ankstyvosios iliustracijos vaizduoja Mėlynąją barzdą, dėvinčią turbaną primenantį galvos apdangalą.
Viduramžių vaikų žudikas Gilles de Rais galėjo įkvėpti Mėlynbarzdžio personažą. De Rais buvo Prancūzijos maršalas ir Žanos d'Ark karinis bendražygis. Teigiama, kad jo aukų (daugiausia berniukų) buvo 140. Kitas kandidatas - bretonų karalius Komorė Prakeiktasis (apie 500 m. po Kr.). Į "Mėlynbarzdį" panašios pasakos yra brolių Grimų "Raganos paukštė" ir anglų pasaka "Ponas Lapė".
Siužeto santrauka
Pasaka pasakoja apie turtingą, paslaptingą ir baisų vyrą, vadinamą Mėlynbarzdžiu, kuris veda kelias žmonas, po to jas nužudo. Naujausia jo žmona gauna raktų rinkinį ir laisvę vaikščioti po visus namus, tačiau jai griežtai draudžiama atidaryti vieną konkretų kambarį. Ji nusiduria smalsumu ir vieną dieną paima raktą – raktas tampa kraujuotai dėmėtas ir neįmanoma nuplauti dėmių. Išsigandusi ji atidengia slaptą patalpą ir randa ten buvusių žmonų lavonus. Mėlynbarzdis griebiasi nubausti ją tokia pat žiauria lemtimi, bet ji sugeba laimėti laiko, kol jos broliai atskuba ir užmuša Mėlynbarzdį, išgelbėdami ją.
Temos ir motyvai
- Uždraustas kambarys ir smalsumas: pasaka nagrinėja smalsumo ir drausmės temą – draudimas sukelia pagundą, o smalsumas atskleidžia paslaptis.
- Galia ir smurtas: Mėlynbarzdis simbolizuoja tironišką valdžią, prievartą ir pavojų, kurį gali kelti paslėptos vyriškos galios šeimoje.
- Rytietiški elementai ir egzotizavimas: kaip pažymi tyrėjai, pasakoje jaučiami rytietiški motyvai, o barzdos ir galvos apdangalai iki XVIII–XIX a. iliustracijose buvo vaizduojami „egzotiškai“ – kartais primenantys turbaną.
- Karjera ir moralė: Perrault savo pasakose dažnai pridėdavo moralę; šioje pasakoje ji skaitoma kaip perspėjimas jaunoms moterims atsargiai rinktis sutuoktinį ir nepamiršti protingumo bei pagalbos iš artimųjų.
Istoriniai protėviai ir įtaka
Kai kurie tyrinėtojai ieško realių prototipų: minimas Gilles de Rais – istorinis veikėjas, kaltintas vaikų nužudymu ir prievartavimu, taip pat bretonų valdovas Komorė Prakeiktasis. Tokios asociacijos rodo, kad pasaka galėjo semtis įkvėpimo iš įvairių legendų ir istorinių bylų. Taip pat primenamos kitos tautos pasakos, kurių motyvai artimi Perro pasakai: brolių Grimų pasakojimai ar anglų pasakos, pvz. "Ponas Lapė".
Leidiniai, iliustracijos ir adaptacijos
Perrault pasaka buvo platinama įvairiais leidimais nuo XVII a. pabaigos ir sulaukė gausybės iliustracijų bei interpretacijų. XIX a. iliustratoriai dažnai akcentavo egzotiškus vaizdinius, kuriuose Mėlynbarzdis atrodo „rytietiškai“ apsirengęs. Pasaka įkvėpė daugybę meno kūrinių, literatūros perrašymų ir sceninių adaptacijų: ji aptariama klasikinėje literatūroje, atsirado operų, baletų ir kino interpretacijų, o modernios autorės (pvz., Angela Carter) pasitelkė pasakos motyvus feministiniams ir psichologiniams siužetams vystyti. Taip pat žinomi muzikiniai kūriniai, kuriuose paslapties ir simbolizmo motyvai aiškiai juntami.
Tyrimai ir interpretacijos
Tyrėjai, tokie kaip Jacque Barchilon, mano, kad Perrault pasaka yra gana originali ir neturi tiesioginių pirmtakų, nors motyvai – uždraustas kambarys, paslaptis, tyrimas ir gelbėjimas – randami įvairiose kultūrose. Pasaka interpretuojama įvairiai: kaip moralinė istorija apie pavojų neapgalvotai santuokai; kaip mitas apie slaptas vyrų jėgas šeimoje; arba kaip folkloro elementų rinkinys, kuriame susipina Viduriniųjų Rytų, Europos ir vietinių legendų pėdsakai.
Pasakojimo aktualumas šiandien
"Mėlynbarzdis" išlieka aktualus dėl savo aiškių simbolių ir universalios temos – paslapties ir galios bei smalsumo ir bausmės santykio. Ši pasaka skatina diskusijas apie patriarchatą, smurtą artimoje aplinkoje, moterų autonomiją ir solidarumą, todėl ją dažnai naudoja šiuolaikinės meninės ir kritinės interpretacijos siekiant atskleisti tiek istorines, tiek šiuolaikines socialines problemas.
Gustavo Dorė iliustracija, apie 1862 m.
Istorija
Turtingas vyras turi mėlyną barzdą, kuri gąsdina jaunas moteris. Jis kelis kartus buvo vedęs, bet niekas nežino, kas nutiko jo žmonoms. Jis vilioja dvi jaunas seseris kaimynystėje, tačiau nė viena iš jų nėra linkusi svarstyti apie santuoką. Jis lepina jas prabangiu laiku savo užmiesčio sodyboje. Jaunesnioji sesuo nusprendžia už jo ištekėti. Netrukus po vestuvių (ir prieš išvykdamas į tolimą šalį verslo reikalais) Mėlynbarzdis atiduoda žmonai savo namų raktus. Vienas raktas atidaro duris į tolimą kambarį. Jis uždraudžia jai įeiti į šį kambarį. Jis išeina, o žmona atidaro uždrausto kambario duris. Čia ji randa buvusias Mėlynbarzdžio žmonas, visas negyvas ir gulinčias ant krauju aptaškytų grindų. Ji pameta raktą. Jis yra stebuklingas ir nusidažo krauju, kurio neįmanoma nuplauti. Mėlynbarzdis sugrįžta. Jis aptinka krauju suteptą raktą ir supranta, kad jo žmona nepakluso jo įsakymui. Jis pasako jai, kad ji užims savo vietą tarp mirusiųjų. Jis suteikia jai kelias minutes pasimelsti. Ji paskambina savo seseriai Anai ir paprašo, kad ši nueitų į bokšto viršūnę ir pažiūrėtų, ar jos broliai yra kelyje. Po kelių įtemptų akimirkų Anė praneša, kad mato artėjančius vyrus. Mėlynbarzdis pakelia dalgį, kad nukirstų žmonai galvą. Į kambarį įsiveržia jos broliai. Jie nužudo Mėlynbarzdį. Jų sesuo yra saugi.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas parašė pasaką "Mėlynoji barzda"?
A: Šarlis Perro (Charles Perrault) parašė pasaką "Mėlynoji barzda".
K: Kada ji buvo pirmą kartą išleista?
A: Pasaka "Mėlynoji barzda" pirmą kartą anonimiškai išspausdinta 1697 m. sausio mėn.
K: Kokiame pasakų rinkinyje ji buvo išspausdinta?
A: Pasaka "Mėlynbarzdis" pasirodė aštuonių Perroto pasakų rinkinyje "Histoires ou contes du temps passé" (liet. Praėjusių laikų istorijos arba pasakos).
K: Apie ką pasakojama šioje pasakoje?
A: Pasakojama apie žiaurų vyrą, kuris nužudo savo žmonas, kad paveldėtų jų turtus, o jų lavonus padeda į slaptą kambarį, kuris atidaromas tik stebuklingu raktu.
Klausimas: Kas mano, kad istorija yra Perrault originalas?
A: Jacque Barchilon mano, kad ši istorija yra originali Perrault istorija, nes joje nėra jokių artimų pirmtakų.
K: Kokių Rytų literatūros elementų galima rasti šioje istorijoje?
A: "Mėlynbarzdėje" galima rasti Rytų literatūros elementų, pavyzdžiui, draudžiamo kambario tabu.
K: Kas galėjo įkvėpti Mėlynbarzdžio personažą?
A: Viduramžių vaikų žudikas Gilles de Rais galėjo įkvėpti Mėlynbarzdžio personažą.
Ieškoti