Matthew Meselson — DNR replikacijos atradėjas ir biologinės gynybos pionierius
Matthew Meselson — DNR replikacijos atradėjas, pasiuntinių RNR ir restrikcijos fermentų tyrėjas, biologinės gynybos ir ginklų kontrolės pionierius su reikšmingu indėliu į molekulinę biologiją.
Matthew Stanley Meselsonas (g. 1930 m. gegužės 24 d.) yra žymus Harvardo universiteto genetikas ir molekulinis biologas, plačiai pripažintas už esminius indėlius į DNR replikacijos, RNR funkcijos, DNR taisymo mechanizmų ir biologinės gynybos studijas. Jis pirmiausia išgarsėjo kartu su Franklinu Stahlu įrodydamas pusiau konservatyvią DNR replikaciją.
Ankstyvas gyvenimas ir išsilavinimas
Meselsonas gimė 1930 m. ir studijavo gamtos mokslus. Jis įgijo daktaro laipsnį Kalifornijos technologijos institute (Caltech), dirbdamas su Linusu Paulingu (Linusas Paulingas). 1960 m. jis tapo Harvardo universiteto profesoriumi; ilgą laiką Harvarde jis dirbo kaip Thomas Dudley Cabot gamtos mokslų profesorius ir čia vykdė savo mokslinius tyrimus.
Moksliniai pasiekimai
Meselsono ir Stahlo eksperimentas (1958) – vienas iš svarbiausių XX a. molekulinės biologijos eksperimentų. Atlikdami eksperimentą su bakterija Escherichia coli ir naudodami azoto izotopų žymėjimą (15N ir 14N) kartu su cesio chlorido (CsCl) tankio gradientinės centrifugacijos metodu, Meselsonas ir Frankas Stahlas parodė, kad DNR replikuojasi pusiau konservatyviai. Praktikoje tai reiškė, kad po vienos replikacijos kiekviena dukterinė dviguba heliksė susideda iš vienos seno (tėvinio) ir vienos naujai sintezuotos grandinės; po keleto replikacijų atsiranda tiek „vidurinis“ tankis, tiek „šviesios“ grandinės, ką eksperimentas aiškiai parodytė.
1961 m. Meselsonas kartu su Fransua Žaku (François Jacob) ir Sidnėju Brenneriu (Sidney Brenner) prisidėjo prie pasiuntinės RNR (mRNR) sampratos sukūrimo — parodė, kad tarp DNR ir baltymų egzistuoja trumpalaikis, pereinamas RNR tipas, kuris perneša genetinę informaciją iš geno iki baltymų sintezės vietos.
Meselsonas taip pat tyrinėjo DNR taisymą ląstelėse, nagrinėjo, kaip ląstelės atpažįsta ir naikina svetimą arba pažeistą DNR, ir dalyvavo tyrimuose, susijusiuose su restrikcijos fermentais. Jis bendradarbiavo ir keitėsi idėjomis su tokiais mokslininkais kaip Verneris Arberis, kurie padėjo suprasti bakterinę apsaugą nuo užkrėtimų ir priešiškos DNR per restrikcijos-modifikacijos sistemas.
Visuomeninė ir politinė veikla
Nuo 1963 m. Meselsonas aktyviai domėjosi cheminio karo ir biologinės gynybos bei ginklų kontrolės klausimais. Jis konsultavo politikus ir tarptautines organizacijas, dalyvavo diskusijose dėl pavojų, kuriuos kelia biologiniai ir cheminiai ginklai. Per Niksono administraciją Meselsonas dirbo kartu su Henriu Kisindžeriu, siekdamas įtikinti prezidentą Ričardą Niksoną atsisakyti tam tikrų biologinių ginklų programų, nutraukti cheminių ginklų gamybą bei remti tarptautines iniciatyvas, kurių rezultatas 1972 m. tapo Biologinių ginklų konvencija. Jo darbas turėjo didelę įtaką tarptautinei politikai ir visuomenės informavimui apie biologinių agentų grėsmes.
Tyrimų kryptys Harvarde ir mokinių įtaka
Meselsono laboratorija Harvarde gilino žinias apie biologinę ir evoliucinę prigimtį lytinio dauginimosi, genetinės rekombinacijos ir senėjimo srityse. Per savo karjerą jis parengė daug puikių mokslininkų, iš kurių daugelis tapo įtakingais biologais:
- Sidnis Altmanas (Sidney Altman) — Nobelio premijos laureatas;
- Markas Ptašnė (Mark Ptashne)
- Siuzana Lindkvist (Susan Lindquist)
- Stivenas F. Heinemanas (Stephen F. Heinemann)
- Ričardas I. Morimotas (Richard I. Morimoto)
Įvertinimai ir palikimas
Meselsonas yra gavęs daugybę apdovanojimų ir tarptautinių pripažinimų už savo mokslinius pasiekimus ir visuomeninę veiklą. Jo darbai apie DNR replikaciją ir RNR vaidmenį baltymų sintezėje tapo fundamentaliais molekulinės biologijos principais, o aktyvus dalyvavimas biologinių ir cheminių ginklų kontrolės srityje prisidėjo prie tarptautinių susitarimų ir griežtesnio mokslo taikymo priežiūros.
Meselsono indėlis apima tiek eksperimentinės metodikos ir koncepcijų kūrimą, tiek etiką ir politiką, susijusią su biologijos taikymu — todėl jis išlieka svarbia figūra tiek moksliniuose, tiek visuomeniniuose diskursuose apie biologijos galimybes ir pavojus.
Susiję puslapiai
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kuo žinomas Metjus Stenlis Meselsonas?
A: Matthew Stanley Meselsonas žinomas dėl to, kad kartu su Franklinu Stahlu pademonstravo pusiau konservatyvią DNR replikaciją.
K: Kur jis apsigynė daktaro disertaciją?
A.: Jis apsigynė daktaro disertaciją Kalifornijos technologijos institute pas Linusą Paulingą.
K: Kada jis tapo Harvardo universiteto profesoriumi?
A: Harvardo universiteto profesoriumi jis tapo 1960 m.
K: Kokį eksperimentą jis ir Frankas Stahlas atliko 1958 m.?
A: 1958 m. atlikdami garsųjį Meselsono ir Stahlo eksperimentą, jie azoto izotopų žymėjimu įrodė, kad DNR replikuojama pusiau konservatyviai.
K: Kas dar dalyvavo 1961 m. atrandant pasiuntinių RNR?
A: François Jacobas ir Sydney Brenneris 1961 m. kartu su Meselsonu taip pat dalyvavo atrandant pasiuntinių RNR.
K: Su kuo Meselsonas dirbo siekdamas įtikinti prezidentą Richardą Nixoną atsisakyti biologinių ginklų ir pritarti tarptautinei sutarčiai, draudžiančiai priešiškais tikslais naudoti biologines medžiagas?
A: Meselsonas dirbo su Henriu Kisindžeriu Niksono administracijoje, kad įtikintų prezidentą Ričardą Niksoną atsisakyti biologinių ginklų, sustabdyti cheminių ginklų gamybą ir pritarti tarptautinei sutarčiai, draudžiančiai biologines medžiagas naudoti priešiškais tikslais.
K.: Kokius apdovanojimus yra gavęs Meselsonas?
A.: Per savo karjerą Meselsonas gavo daugybę apdovanojimų, įskaitant, be kita ko, Nacionalinį mokslo medalį (1986 m.), Alberto Laskerio apdovanojimą (1989 m.) ir Gairdnerio fondo tarptautinį apdovanojimą (1995 m.).
Ieškoti