Meselsono-Stahlio eksperimentas
Meselsono ir Stahlo eksperimentas - 1958 m. Matthew Meselsono ir Franklino Stahlo eksperimentas, atliktas naudojant E. coli DNR. Eksperimentu jie nustatė, kad DNR replikacija yra pusiau konservatyvi. DNR sudaryta iš dviejų sujungtų spiralių. Kai abi spiralės kopijuojamos, kiekvienoje iš jų bus po vieną dalį, atkeliavusią iš pradinės ląstelės. Kita dalis bus naujai sukurta. Chemijoje tai vadinama sinteze.
Replikacija gali vykti trimis skirtingais būdais:
- konservatyvi replikacija: Pirminė DNR išlieka tokia, kokia yra. Iš jos susintetinamos dvi naujos spiralės.
- pusiau konservatyvi replikacija: Pusė DNR išlieka, kita pusė sintetinama.
- išsklaidyta replikacija: Sintetintos grandys gali būti pridedamos tiek prie senosios, tiek prie naujosios spiralės.
Meselsonas ir Stahlis nustatė, kad DNR replikacija yra pusiau konservatyvi. Jie patalpino bakterijas į aplinką, kurioje yra azoto izotopas. Pirmiausia jie panaudojo N .14 Tada bakterijos šį izotopą integravo į savo DNR. Vėliau jie naudojo aplinką, kurioje buvo N15 . Tuomet jie stebėjo, kuris iš izotopų yra bakterijų DNR. Jie nustatė, kad joje buvo abu azoto izotopai, o tai reiškia, kad konservatyvi replikacija nėra teisinga išvada. Atidžiau įsižiūrėję jie taip pat galėjo atmesti dispersinę replikaciją. Kai kuriose spiralės grandinėse buvo visi N 14. Kitos spiralės gijos iš to laiko, kai buvo N 15aplinkoje, turėjo N 15.
Trijų siūlomų DNR sintezės metodų santrauka
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Meselsono-Stahlio testas?
A: Meselsono ir Stahlo eksperimentas - tai 1958 m. Matthew Meselsono ir Franklino Stahlo atliktas eksperimentas, kurio metu jie, naudodami E. coli DNR, nustatė, kad DNR replikacija yra pusiau konservatyvi.
K: Kaip veikia pusiau konservatyvi replikacija?
A: Pusiau konservatyvios replikacijos metu pusė pradinės DNR išlieka, o kita pusė sintetinama į naujas grandines.
K: Kokie trys galimi DNR replikacijos būdai?
A: Trys galimi DNR replikacijos būdai: konservatyvi replikacija, pusiau konservatyvi replikacija ir dispersinė replikacija.
K: Kaip Meselsonas ir Stahlis įrodė, kad pusiau konservatyvi replikacija yra teisinga?
A: Norėdami įrodyti, kad pusiau konservatyvi replikacija yra teisinga, jie patalpino bakterijas į aplinką su azoto izotopu (N15), kuris integravosi į jų DNR. Tada jie naudojo aplinką su N14 ir stebėjo, kokie izotopai buvo bakterijų DNR - buvo rasta ir N15, ir N14, todėl buvo atmestos konservatyvios ir trikdančios replikacijos galimybės.
Klausimas: Ką jie pastebėjo, kai pažvelgė į spiralines gijas iš to laiko, kai buvo N15?
Atsakymas: Kai jie išnagrinėjo N15 epochos spiralines gijas, kai kuriose buvo tik v, o kitose - ir N14, ir N15.
