François Jacob (1920 m. birželio 17 d. - 2013 m. balandžio 19 d.) - prancūzų biologas. 1965 m. Nobelio fiziologijos ar medicinos premiją jis gavo kartu su Jacques'u Monod ir André Lwoffu.
Jokūbas ir Monodas atrado pagrindinę ląstelių valdymo sistemą. Fermentų kiekį visose ląstelėse reguliuoja grįžtamasis ryšys su transkripcija.
Jokūbas, kaip ir jo kolega Monodas, beveik visą gyvenimą buvo ateistas. Jis taip pat buvo žydų kilmės.
Mokslo pasiekimai
François Jacob yra žinomas kaip vienas genų reguliavimo mechanizmo atradėjų. Kartu su Jacques'u Monodu jis formulavo operono modelį — idėją, kaip prokariotinėse ląstelėse (pvz., Escherichia coli) reguliuojamas fermentų sintezės genų aktyvumas. Šis modelis paaiškino, kaip reguliaciniai genai ir veikiantieji baltymai (represoriai) veikia transkripcijos procesą, taip kontroliuodami baltymų gamybą atsižvelgiant į aplinkos sąlygas.
Be to, Jacob ir kolegos pasiūlė ir įtvirtino koncepciją apie laikinas RNR rūšis, ypač apie žinutinę RNR (mRNR), kuri perduoda genetinę informaciją iš DNR į baltymų sintezės mechanizmus. Jo darbai padėjo suprasti, kaip genų ekspresija gali būti dinamiškai valdyta ląstelėse ir kaip šie mechanizmai lemia tiek bakterijų adaptaciją, tiek sudėtingesnius vystymosi procesus daugialąsčiuose organizmuose.
Karjera ir organizacinė veikla
Jokūbas daug metų dirbo Pasterio institute ir bendradarbiavo su kitais to meto lyderiais molekulinės biologijos srityje. Jo tyrimai buvo svarbi dalis molekulinės biologijos skverbimosi į supratimą apie genų reguliavimą ir genetiką apskritai.
Įtaka, knygos ir visuomeninė veikla
Be mokslinių straipsnių, François Jacob rašė populiarias mokslo knygas ir esė, kuriomis aiškino biologijos principus plačiajai auditorijai. Jo raštai prisidėjo prie platesnio visuomenės supratimo apie gyvenimo molekulinius mechanizmus ir mokslinį mąstymą.
Asmeninis gyvenimas ir paveldas
Jokūbo moksliniai darbai turėjo ilgalaikį poveikį genetikai, molekulinei biologijai ir biotechnologijai. Operono concepto ir genų reguliavimo mechanizmų supratimas tapo pagrindu daugeliui vėlesnių tyrimų — nuo genų inžinerijos iki molekulinės farmakologijos. Jo indėlis tebėra cituojamas ir mokomajame literatūroje visame pasaulyje.
François Jacob paliko reikšmingą mokslinį ir publicistinį palikimą — tiek kaip laboratorijos tyrėjas, tiek kaip mokslo populiarintojas. Jo darbai padėjo suprasti, kaip ląstelės reaguoja į aplinką ir kaip genų veikla yra koordinuojama gyvojoje gamtoje.