Bohema – kas tai? Istorija, bruožai ir bohemiškas gyvenimo būdas

Bohema — sužinokite jos istoriją, menininkų bruožus ir bohemiško gyvenimo būdo paslaptis: laisvė, kūryba, stilius ir iššūkiai.

Žodis bohemietis pirmą kartą buvo pavartotas Paryžiuje ir iš pradžių reiškė čigoną, nes daugelis tuo metu manė, kad čigonai kilę iš Bohemijos. Vėliau, XIX a. pabaigoje (XIX a. pr.), šis žodis pradėtas vartoti apibūdinti menininkams – daugiausia neturtingiems dailininkams, rašytojams, muzikantams ir aktoriams, kurie plūdo į Paryžių iš kitų miestų ieškodami kūrybinės laisvės ir pragyvenimo šaltinių. Paryžius buvo unikalus kultūros centras: čia menininkai bendravo, mokėsi vieni iš kitų ir kūrė naujas meno bei gyvenimo formas.

Bohemos koncentracijos vietos ir žymūs atstovai

Daugelis bohemos atstovų gyveno Monmartre, netoli „Moulin Rouge“. Vienas žymiausių Monmartre gyvenusių dailininkų buvo Henris Tulūzas-Lotrekas. Jis mėgo vaizduoti kankano šokėjas ir prostitutes, sukūrė daugybę plakatų, reklamuojančių naktinius klubus; šie plakatai dabar vertinami kaip reikšmingi meno kūriniai. Be Monmartre, bohemiški gyvenimo būdai koncentravosi ir kituose Paryžiaus rajonuose (pvz., Montparnasse), taip pat budavo ryškūs Bendruomeniniai centrūs kituose Europos ir Amerikos miestuose: Bloomsbury Londone, Greenwich Village ir Chelsea Niujorke, Kroitzberg Berlyne ir kt.

Bohemos bruožai

Bohemą sudarė ne vien tik skurdas ar menas – tai buvo tam tikra vertybių sistema ir socialinis pasirinkimas. Svarbiausi bruožai:

• Kūrybinė ir asmeninė laisvė: bohemos atstovai vertino saviraišką, eksperimentus mene ir gyvenime, priešinosi konservatyvioms moralės normoms.
• Ekonominė nestabilumas: daugeliui bohemų sunku buvo užsidirbti iš meno, todėl jie priklausė nuo patronų, laikino darbo ar bendrų kambarių.
• Neformali apranga ir estetika: dėvima senesnė, dėvėta ar ištapyta apranga; stilius kartais tapdavo bohemiško gyvenimo simboliu.
• Savitarpio bendruomenės: dažnai bohemos menininkai gyveno bendruose butuose, studijose ar bendruomenėse, dalinosi idėjomis, eksperimentavo kartu.
• Politinė ir religijų atskirtis: bohemos atstovų pažiūros kartais buvo radikalesnės (socialinės reformos, anarchizmas, religijos skeptiškumas), taip pat vyravo atviresnės seksualinės nuostatos.

Gyvenimo sąlygos ir estetika

Dažnas bohemos menininkas gyveno menkai: pigios palėpės ar bendri kambariai būdavo šalti žiemą ir karšti vasarą, kartais netgi gyventi su triukšmingais kambario kaimynais ar paukščiais. Nepaisant to, šis gyvenimo būdas suteikdavo laisvę eksperimentuoti, kurti ir bendrauti su panašiai mąstančiais žmonėmis. Bohemos estetika apėmė ne tik drabužius, bet ir gyvenamojo ploto dekorą, kavinės, salonai ir literatūriniai vakarai tapo socialinėmis erdvėmis idėjoms ir kūrybai skleisti.

Bohema XX a. ir toliau

XX a. žodis „bohema“ paplito į kitas šalis ir pradėjo apimti įvairius menininkų sluoksnius. Boheminiu buvo laikomas elgesys pagal tai, ar žmogus turėjo nuolatinį darbą, kaip rengėsi, kokios buvo jo politinės ir religinės pažiūros, seksualinis elgesys bei pramogos. Per laiką bohemos idealai persipynė su kitomis kontrkultūromis: XX a. viduryje tai atsispindėjo Beatnikų judėjime, vėliau — hipių kultūroje ir netgi modernioje alternatyvioje scenoje.

Moterys bohemos kontekste ir salonų reikšmė

Bohemiškame judėjime dalyvavo ne tik vyrai. Daugelis moterų tapo ryškiomis figūromis — kaip menininkės, rašytojos ar intelektualės — ir kartais atidarė savo salonus, kuriuose vyko literatūros ar meno diskusijos. Tokie salonai buvo svarbūs idėjų sklaidai ir kūrybiniam bendradarbiavimui.

Gentrifikacija ir komercializacija

XX–XXI a. problema: bohemiški rajonai dažnai virsta madingais ir traukia turtingesnius gyventojus bei verslus. Tai sukelia nuomos kainų kilimą ir, galiausiai, išstumia menininkus bei studentus, kurie suformavo tą kultūrinę erdvę. Taip gimsta paradoksas — bohemiškumas taps komerciniu produktu: atsiranda „boho-chic“ mada, teminiai festivaliai ir komercinės erdvės, kurios kapitalizuoja bohemos estetiką, tuo pačiu praradant originalią saviraiškos prasmę.

Bohemos palikimas

Bohema turėjo ir turi didelę įtaką literatūrai, dailėms, muzikai, teatro scenai ir miesto kultūrai apskritai. Ji skatino naujas socialines normas, kūrybinį eksperimentavimą ir atvirumą idėjoms, kurios anksčiau buvo laikomos nepriimtinomis. Net kai bohemos gyvenimo būdas virsta mada, joje išliko svarbi žinia: kūryba, bendruomeniškumas ir laisvė išsiskirti iš vyraujančių normų.

Šiandien terminas „bohema“ vartojamas plačiai: jis gali reikšti autentišką kūrybinį gyvenimą, retro stiliaus estetiką arba tiesiog tam tikrą nerūpestingą, nepriklausomą gyvenimo poziciją. Svarbu atpažinti skirtumą tarp idealizuoto vaizdinio ir realybės — bohemos gyvenimas dažnai reiškė tiek kūrybinę laisvę, tiek materialines neturtas.

Bohemijos sritys

Įvairiuose miestuose esantys bohemos rajonai:

• Paryžius - Monmartras ir Monparnasas
• Stambulas - Pera (Beyoglu)
• Londonas - Čelsis, Kamdeno miestas ir Soho
• Miunchenas-Švabingas
• Belgradas- Skadarlija
• Madridas- Lavapiés Madride
• Milanas - Isola ir Colonne di San Lorenzo
• Niujorkas - Grinvičo kaimas, Rytų kaimas ir Čelsis
• Masačusetsas - Provincetown
• Kalifornija - Karmelis prie jūros,
• San Franciskas - Misijos rajonas
• Čikaga - Logano aikštė
• Naujasis Orleanas - Prancūzų kvartalas
• Torontas - Kensingtono turgus
• Meksiko miestas - Coyoacán ir Condesa
• Sidnėjus - Kings Cross ir Newtown
• Tokijas - Šimokitazawa
• Vankuveris - Komercinis diskas

XX a. šis senas namas Naujajame Orleane buvo žinomas kaip bohemos žmonių susitikimų vieta.

Klausimai ir atsakymai

K: Ką reiškia žodis "Bohemian"?

K: Kur dažnai gyveno bohemos atstovai?

Klausimas: Kas buvo vienas garsus Monmartre gyvenęs dailininkas?

K: Kaip laikui bėgant keitėsi žodžio "bohema" reikšmė?

Klausimas: Kodėl bohemiečiams dažnai sunku užsidirbti pragyvenimui?

K: Ar yra vietovių už Paryžiaus ribų, kur žmonės gyvena bohemišką gyvenimo būdą?

K: Kodėl kai kurie studentai renkasi bohemišką gyvenimo būdą?

Paieška pagal raidę