Bohemika

Žodis bohemietis pirmą kartą buvo pavartotas Paryžiuje ir reiškė čigoną, nes daugelis žmonių manė, kad čigonai kilę iš Bohemijos. Vėliau, XIX a. pabaigoje (XIX a. pr.), šis žodis pradėtas vartoti neturtingiems dailininkams, rašytojams, muzikantams ir aktoriams, kurie dažnai keliaudavo į Paryžių iš kitų miestų ir stengdavosi užsidirbti pinigų. Paryžius buvo garsus miestas, kuriame rinkdavosi dailininkai, rašytojai ir muzikantai, mokėsi vieni iš kitų ir mėgavosi miesto gyvenimu. Daugelis jų gyveno Monmartre, netoli "Moulin Rouge". Vienas žymiausių Monmartre gyvenusių dailininkų buvo Henris Tulūzas-Lotrekas. Jis mėgo tapyti kankano šokėjus ir prostitutes. Jis nupiešė daugybę plakatų, reklamuojančių naktinius klubus. Plakatai dabar yra garsūs meno kūriniai.

XX a. žodis "bohema" paplito ir kitose šalyse ir buvo vartojamas apibūdinant daugelio įvairių menininkų gyvenimą. Bohemišku buvo laikomas toks elgesys: ar asmuo turėjo nuolatinį darbą, kaip rengėsi, kokios buvo jo politinės pažiūros, religinės pažiūros, seksualinis elgesys ir kokios pramogos jam patiko.

Žmonės, kurie buvo vadinami bohema, dažnai buvo labai neturtingi, nes bandė pragyventi iš tapybos, vaidybos ar rašymo. Iš to buvo sunku pragyventi. Jie paprastai dėvėjo senus arba dėvėtus drabužius ir negalėjo sau leisti gero kirpimo. Jie dažnai dalydavosi kambariu ant namo stogo, kuris buvo pigus, nes žiemą jame būdavo šalta, vasarą karšta, be to, dažnai ten gyveno ir paukščiai. Tam tikrais atžvilgiais bohemos menininkų gyvenimas buvo sunkus, tačiau jis suteikė žmonėms laisvę išreikšti save, kurios dažnai nebuvo konservatyvesnėje visuomenėje, kur visi nerimavo dėl to, ką apie juos galvoja kiti, ir labai rūpinosi tokiais dalykais kaip drabužiai ir namai. Kartais studentai iš turtingesnių šeimų atvykdavo gyventi "bohemiško gyvenimo būdo", kad galėtų pajusti tokią pat laisvę išreikšti save.

XX a. daugelyje miestų, išskyrus Paryžių, buvo rajonų, kuriuose žmonės gyveno bohemišką gyvenimo būdą. Viena iš problemų yra ta, kad šie rajonai dažnai tampa madingi turtingiems žmonėms. Tai netrukus išstumia neturtingus menininkus ir studentus, nes jie nebegali susimokėti už nuomą.

"La Goulue" scenoje: Toulouse-Lautrec plakatas

Bohemijos sritys

Įvairiuose miestuose esantys bohemos rajonai:

Paryžius - Monmartras ir Monparnasas
Stambulas - Pera (Beyoglu)
Londonas - Čelsis, Kamdeno miestas ir Soho
Miunchenas-Švabingas
Belgradas- Skadarlija
Madridas- Lavapiés Madride
Milanas - Isola ir Colonne di San Lorenzo
Niujorkas - Grinvičo kaimas, Rytų kaimas ir Čelsis
Masačusetsas - Provincetown
Kalifornija - Karmelis prie jūros,
San Franciskas - Misijos rajonas
Čikaga - Logano aikštė
Naujasis Orleanas - Prancūzų kvartalas
Torontas - Kensingtono turgus
Meksiko miestas - Coyoacán ir Condesa
Sidnėjus - Kings Cross ir Newtown
Tokijas - Šimokitazawa
Vankuveris - Komercinis diskas

XX a. šis senas namas Naujajame Orleane buvo žinomas kaip bohemos žmonių susitikimų vieta.

Bohemiečiai kultūroje

Bohemijos žmonės ir vietos labai dažnai vaizduojami paveiksluose. Žymiausi Paryžiaus bohemos dailininkai yra Henri Toulouse-Lautrec, Vincentas van Gogas ir Maurice'as Utrillo.

La bohème reiškia "bohemietė". Tai garsios Giacomo Puccini operos pavadinimas.
"Mulen Ružas!" - Bazo Lurhmanno filmas.

Susiję puslapiai

Klausimai ir atsakymai

K: Ką reiškia žodis "Bohemian"?

A: Žodis "bohemietis" pirmą kartą buvo pavartotas Paryžiuje kalbant apie čigonus, o vėliau pradėtas vartoti apibūdinant neturtingus dailininkus, rašytojus, muzikantus ir aktorius, kurie atvykdavo į Paryžių iš kitų miestų. Jis taip pat reiškia gyvenimo būdą, apimantį saviraiškos laisvę ir nesiskaitymą su konservatyvia visuomene.

K: Kur dažnai gyveno bohemos atstovai?

A: Daugelis bohemiečių gyveno Monmartre, netoli Paryžiaus "Moulin Rouge". Jie dažnai gyveno bendruose kambariuose ant namo stogo, nes tai buvo pigiau, tačiau dėl šaltų žiemų ir karštų vasarų galėjo būti nepatogu.

Klausimas: Kas buvo vienas garsus Monmartre gyvenęs dailininkas?

A: Vienas žymiausių Monmartre gyvenusių dailininkų buvo Henri Toulouse-Lautrec. Jis mėgo tapyti kankano šokėjus ir prostitutes, o jo plakatai dabar yra garsūs meno kūriniai.

K: Kaip laikui bėgant keitėsi žodžio "bohema" reikšmė?

A: XX a. žodis "bohema" paplito kitose šalyse ir buvo pradėtas vartoti apibūdinant skirtingus menininkus, kurių gyvenimo būdas buvo skirtingas. Tai apėmė tai, ar jie turėjo nuolatinį darbą, jų politines pažiūras, religines nuostatas, seksualinį elgesį ir pomėgius pramogauti.

Klausimas: Kodėl bohemiečiams dažnai sunku užsidirbti pragyvenimui?

A: Paprastai bohemiečiai bando pragyventi tapydami, vaidindami arba rašydami, o tai jiems sekasi sunkiai, nes tokiu būdu sunku uždirbti pakankamai pinigų. Be to, jie paprastai dėvi senus arba dėvėtus drabužius, todėl negali sau leisti brangesnių daiktų, pavyzdžiui, gero kirpimo, o tai gali turėti įtakos jų galimybėms rasti darbą arba rimtam darbdavių ir (arba) klientų požiūriui į juos.

K: Ar yra vietovių už Paryžiaus ribų, kur žmonės gyvena bohemišką gyvenimo būdą?

A: Taip - XX a. daugelyje miestų, išskyrus Paryžių, buvo rajonų, kuriuose žmonės gyveno bohemiškai, tačiau šie rajonai gali tapti madingi turtingiems žmonėms, o tai išstumia neturtingesnius menininkus, nes dėl išaugusių nuomos kainų jiems tampa nebeįperkama.

K: Kodėl kai kurie studentai renkasi bohemišką gyvenimo būdą?

A: Kai kurie studentai iš turtingesnių šeimų renkasi bohemišką gyvenimo būdą, kad galėtų patirti saviraiškos laisvę, kuri ne visada būna konservatyvesnėse visuomenėse, kur visi nerimauja dėl to, ką apie juos galvoja kiti, ir labiau rūpinasi tokiais dalykais kaip drabužiai ir namai nei saviraiška.