Kas yra Boko Haram? Istorija, ideologija ir nusikaltimai
Boko Haram: grupės istorija, ideologija ir žiaurūs nusikaltimai Nigerijoje — analizė, faktai ir pasekmės terorizmui Vakarų Afrikoje.
"Boko Haram" pradžioje buvo Nigerijos sukilėlių grupė; nuo 2015 m. dalis jos prisijungė prie Irako ir Levanto islamo valstybės (ISIS/ISIL). Grupuotė veikia daugiausia Nigerijos šiaurėje ir aplinkinėse šalyse nuo maždaug 2009 m. Pavadinimas „Boko Haram“ reiškia, kad „vakarietiškas“ arba „neislamiškas“ švietimas yra „nuodėmė“ arba „draudžiama“. Jos tikslas – įvesti islamo teisę (šeriatą) regiono teritorijose ir uždrausti švietimą bei praktiką, kurie nėra griežtai suderinami su jų interpretacija. Grupuotė save lygina su Afganistane veikiančiu Talibanu ir vietiniuose kontekstuose dažnai vadinama „Talibanu“. Oficialus pavadinimas – Jama'atu Ahlis Sunna Lidda'awati wal-Jihad, arabų kalba reiškiantis „Žmonės, įsipareigoję skleisti Pranašo mokymą ir džihadą“. Kai kurios grupės dalys taip pat prisistato kaip „Islamo valstybės Vakarų Afrikos provincija (ISWAP)“.
Kilimas ir ideologija
Grupė atsirado apie 2002 m. Maiduguryje, ji išpažįsta konservatyvią sunitų islamo formą. Vietos gyventojai greitai suteikė jai pravardę „Boko Haram“. Hausų kalbos žodis „boko“ reiškia „vakarietišką, neislamišką ar sekuliarų“ (kartais vartojamas pejoratyviai), o arabiškas „haram“ – „draudžiama, nuodėmė“. Tokiu būdu pavadinimas pažymi grupės prieštaravimą vakarietiškam ir sekuliariniam švietimui bei Vakarų kultūros elementams.
Įsitikinimai ir draudimai: „Boko Haram“ priešinasi ne tik vakarietiškam švietimui, bet ir Vakarų kultūrai bei šiuolaikiniam mokslui. Grupuotė draudžia tam tikrus aprangos stilius (pvz., marškinius ir kelnes), prieštarauja demokratinėms praktikoms (pavyzdžiui, balsavimui) ir laiko Nigerijos valstybes valdžias netikinčiomis. 2009 m. interviu BBC grupės įkūrėjas Mohammedas Yusufas atmetė mokslinius faktus, pavyzdžiui, kad Žemė yra rutulys, kritikavo darvinizmą ir gamtos reiškinių mokslinius aiškinimus (pvz., lietujaus kilmę).
Lyderiai ir skilimai
2009 m. Nigerijos valdžia ėmėsi smurtinių veiksmų prieš grupę; Mohammedas Yusufas buvo suimtas ir vėliau žuvo per areštą, o lyderiu tapo Abubakaras Shekau, kuris radikalizavo grupę ir pradėjo beveik nuolatinę smurto kampaniją. 2015 m. dalis grupės lyderių ir karių prisiekinėjo ištikimybę Islamo valstybei, o vėliau kilo ideologinių ir operacinių nesutarimų – tai lėmė skilimą į daug mažiau centrinio valdymo besilaikančias frakcijas, iš kurių reikšmingiausia yra ISWAP. Shekau ir jo pasekėjai dažnai atstovavo žiauresnei, plačiai naudojančiai civilius prievartos strategijoms pusėi, o ISWAP bandė parodyti didesnį dėmesį karinei taktikai ir taikymui kaimo bendruomenėms; 2021 m. pranešta apie Shekau žūtį susirėmime su ISWAP nariais.
Nusikalstama veikla ir taktikos
Metodai: grupuotė naudojo smurtą prieš civilius ir saugumo pajėgas – pvz., masines žudynes, deginimus, apiplėšimus, išpuolius užpuolant kaimus, savigudrius sprogmenis, savižudžių šturmus ir pagrobimus. Ji taip pat verbavo vaikų karius, naudojo moteris ir mergaites savižudžių pajėgoms bei prievartavo ir pardavinėjo pagrobtus žmones.
Žymūs išpuoliai ir pagrobimai:
- 2009–2011 m. – smurtiniai konfliktai su Nigerijos pajėgomis, per kuriuos žuvo dešimtys ar šimtai civilių bei grupės narių; 2010 m. gruodį grupuotė įsiveržė į Bauchi kalėjimą ir paleido šimtus kalinių.
- 2010 m. gruodis – sprogimas Džose (Plateau valstija), per kurį žuvo apie 80 žmonių, o vėliau įvyko išpuoliai Abudžos kareivinėse.
- 2010–2011 m. – susišaudymai Maiduguryje, išpuoliai prieš policijos būstines ir Jungtinių Tautų misijas.
- 2014 m. balandžio 14 d. – vienas plačiausiai nuskambėjusių pagrobimų: apie 200 moksleivių (daugiausia mergaičių) pagrobta iš Chiboko miestelio, sukeldamas tarptautinę reakciją ir judėjimą #BringBackOurGirls.
- 2015 m. sausis – Baga ir aplinkinių gyvenviečių išpuoliai, per kuriuos žuvo šimtai žmonių, o šimtai pastatų buvo sunaikinti ar apgadinti.
- Nuolatinės atakos prekyvietėse, religiniuose objektuose, mokyklose, viešajame transporte ir pabėgėlių stovyklose – daug civilių aukų ir plačios prievartos formos prieš bendruomenes.
Regioninis poveikis ir humanitarinė krizė
Boko Haram veikla paveikė ne tik Nigeriją: smurtas išplito po Lake Čado regioną, įtraukiant Nigerį, Čadą ir Kameruną. Dėl užpuolimų, plėšimų ir neramumų milijonai žmonių buvo priversti palikti savo namus; regionas patyrė didžiulę humanitarinę krizę – maisto trūkumą, medicinos paslaugų stygių ir sutrikdytą švietimą. Daug mokyklų uždaryta, vaikai prarado prieigą prie mokslų, o bendruomenių infrastruktūra sunkiai atstatoma.
Tarptautinė reakcija ir karinė kampanija
Vietinės ir tarptautinės pajėgos, įskaitant daugiašales regionines koalicijas (pvz., Multi-National Joint Task Force su Nigerijos, Čado, Kamerūno, Neso ir Benino dalyvavimu), remtos karine parama iš užsienio, bandė kovoti su grupuotėmis. Jungtinės Tautos, Jungtinės Valstijos, Europos Sąjunga ir kitos institucijos pripažino grupes teroristinėmis ir taikė sankcijas bei teikė humanitarinę pagalbą nukentėjusiems. Nepaisant to, ilgalaikė nevaldomų konfliktų prigimtis, skilimai frakcijose, sudėtingas vietovės reljefas ir socialiniai veiksniai apsunkino visišką problemos sprendimą.
Pasekmės ir dabartinė padėtis
Per dešimtmečius smurto regione žuvo ir nukentėjo dešimtys tūkstančių žmonių, o milijonai patyrė priverstinius perkėlimus ar gyvena nepritekliuje. Boko Haram ir jos atšakos sukėlė ilgalaikį destabilizavimą šiaurės Nigerijoje bei gretimuose regionuose, paveikdamos saugumą, ekonomiką ir piliečių kasdienį gyvenimą. Nors kai kurių teritorijų kontrolė buvo atimta naudojant karinę jėgą, radikalios ideologijos, ginkluoto smurto bei socialinių priežasčių (tokios kaip skurdas, nedarbas ir korupcija) derinys vis dar išlieka iššūkiu.
Pastaba: „Boko Haram“ nesusijusi su grupuote "Judėjimas už Nigerio deltos išlaisvinimą", kuri kovoja dėl kitų tikslų ir veikia Nigerio deltoje nuo 2006 m.
Kaip situacija vertinama šiandien
Tarptautinė bendruomenė ir vietinės vyriausybės ragina derinti karinę, politinę ir humanitarinę taktiką, siekiant spręsti priežastis, lankančias radikalizaciją. Ilgalaikiai sprendimai apima: saugumo stiprinimą, teisingesnį ekonominį vystymąsi, švietimo prieinamumo gerinimą ir pasitikėjimo tarp valdžios institucijų ir bendruomenių atkūrimą. Tol, kol nebus sprendžiamos giluminės priežastys ir nebus pasiūlytos alternatyvos ekstremizmui, regionas išliks pažeidžiamas panašiems atvejams ateityje.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Ką reiškia "Boko Haram"?
A: "Boko Haram" - tai terminas, kilęs iš hausų kalbos, reiškiantis "vakarietiškas švietimas draudžiamas". Jis reiškia ekstremistinę Irako ir Levanto islamo valstybės (ISIL) atšaką, kuri priešinasi vakarietiškam švietimui, kultūrai, mokslui ir balsavimui rinkimuose.
Klausimas: Kur įsikūrusi "Boko Haram"?
A.: "Boko Haram" yra įsikūrusi Borno valstijoje Nigerijos šiaurės rytuose.
K: Ką reiškia "Jama'atu Ahlis Sunna Lidda'awati wal-Jihad"?
A: Jama'atu Ahlis Sunna Lidda'awati wal-Jihad reiškia "Žmonės, įsipareigoję skleisti Pranašo mokymą ir džihadą", o tai yra oficialus grupės pavadinimas.
K.: Kada "Boko Haram" pradėjo sukilimą?
Atsakymas: Sukilėliai prasidėjo 2009 m.
K: Už kokią veiklą yra atsakinga "Boko Haram"?
A.: "Boko Haram" vykdė sprogdinimus, žmonių grobimus, šaudymus, padegimus ir plėšikavimus, taip pat kitą teroristinę veiklą, pavyzdžiui, šturmavo kalėjimus ir atakavo karinius objektus. Jie nužudė tūkstančius žmonių Afrikoje.
Klausimas: Ar yra koks nors ryšys tarp "Boko Haram" ir Nigerio deltos išlaisvinimo judėjimo (MEND)?
Atsakymas: Ne, tarp šių dviejų grupuočių nėra jokio ryšio, nes MEND kovoja prieš naftos pramonės išnaudojimą, o Boko Haram daugiausia dėmesio skiria pasipriešinimui vakarietiškam švietimui ir kultūrai.
K: Kada ji tapo Islamo valstybės dalimi?
Atsakymas: 2015 m. kovo mėn. ji tapo "Islamo valstybės" dalimi.
Ieškoti