Pelhamas Humfris (taip pat Humphrey) (g. 1647 m. Londone, mirė 1674 m. liepos 14 d. Vindzore) buvo baroko laikotarpio anglų kompozitorius. Nors mirė būdamas vos 26 metų, jis padarė reikšmingą įtaką savo kartos ir vėlesniems anglų kompozitoriams, tarp jų minimi Williamas Turneris ir Henry Purcellas. Humfris kūrė Restauracijos epochoje, kai po dviejų dešimtmečių respublikonų valdymo ir bažnytinių muzikos draudimų Anglijoje vėl įsigalėjo karališkasis mecenatizmas ir muzikinė veikla tiek bažnyčiose, tiek rūmuose.
Biografija
Apie Humfriso asmeninį gyvenimą žinoma palyginti nedaug. Jis gimė Londonone 1647 m. ir savo muzikinę karjerą siejo su karališkuoju aplinka – dirbo ir kūrė muziką monarchijos atsigavimo laikotarpiu. Jaunystėje Humfrisas keliavo į kontinentą ir, kaip rodo jo muzikinis stilius, susipažino su Prancūzijos ir Italijos muzikos naujovėmis, kurias perkėlė į anglų muzikos praktiką. Grįžęs į Angliją, jis buvo aktyvus kapelos ir rūmų gyvenime, komponavo tiek religinę, tiek pasaulietinę muziką, o greitas karjeros kilimas pabrėžė jo talentą ir meistriškumą.
Muzika ir stilius
Humfriso kūrybą apibūdina emocingas ekspresyvumas, lyrinės melodijos, kartais drąsesnė harmonija ir įtaka kontinentinės barokinės praktikos. Jis rengė tiek bažnytinius anthemus, tiek dainas, kuriose dažnai juntamos prancūziškos ar itališkos manieros: dramatizmas, recitatyvo elementai ir ornamentika. Daugumai jo kompozicijų būdingas dėmesys vokalinei išraiškai bei tekstui – tai leido kūriniams efektyviau perteikti jausmus ir liturginę reikšmę.
Darbas ir reikšmė
Humfris veikė Restauracijos epochai būdingame muzikinės atgimimo kontekste: atgaivintos bažnytinės apeigos, atidarytos scenos ir intensyvus rūmų mecenatizmas suteikė terpę naujoms idėjoms. Nepaisant santykinai nedidelio palikimo ir ankstyvos mirties, jis tapo svarbia jungtimi tarp žemyninių barokinių tendencijų ir naujos anglų baroko mokyklos. Humfriso estetika ir technika turėjo tiesioginį poveikį jaunesniesiems kompozitoriams ir choro berniukams, kurie vėliau formavo anglų barokinę tradiciją.
Paveldas ir išlikę kūriniai
Nors daugelis XVII a. Anglijos muzikos šaltinių prarasti arba fragmentiški, Humfriso kūriniai išlaikė reputaciją tarp muzikinės bendruomenės. Išlikę anthemai, dainos ir kiti vokaliniai kūriniai studijuojami ir atliekami istorine raiška besidominčių ansamblių. Šiuolaikiniai atlikėjai bei mokslininkai vertina jo indėlį į emocinę raišką anglų sakralinėje ir pasaulietinėje muzikoje bei jo vaidmenį kaip tilto tarp kontinentinių stilių ir vėlesnių anglų meistrų.
Humfriso ankstyva mirtis 26‑erių netoli Vindzoro nutrūkdė perspektyvią karjerą; vis dėlto jo trumpas, bet intensyvus kūrybinis laikotarpis paliko pastebimą pėdsaką anglų baroke ir padėjo formuoti vėlesnius stilistinius poslinkius.