Philip Showalter Hench – Nobelio laureatas: kortizono atradimas ir reumatologija
Sužinokite apie Philipą S. Henchą — Nobelio laureatą, kortizono atradimą ir jo revoliucinį poveikį reumatologijai bei Mayo klinikos indėlį medicinoje.
Philip Showalter Hench (1896 m. vasario 28 d. - 1965 m. kovo 30 d.) - amerikiečių gydytojas. 1950 m. Henčui paskirta Nobelio fiziologijos ar medicinos premija. Apdovanojimą gavo kartu su savo bendradarbiu iš Mayo klinikos Edvardu Kalvinu Kendalu ir šveicarų chemiku Tadeušu Reichšteinu . Ją jie gavo už hormono kortizono atradimą ir jo panaudojimą reumatoidiniam artritui gydyti."
Henčas mokėsi Lafajeto koledže Eastone, Pensilvanijos valstijoje. Jis įgijo gydytojo išsilavinimą JAV kariuomenės medicinos korpuse ir Pitsburgo universitete. 1923 m. Henčas pradėjo dirbti Mayo klinikoje. Vėliau jis tapo Reumatologijos skyriaus vadovu.
Biografiniai ir profesiniai bruožai
Philip S. Hench buvo žinomas kaip atidus klinicistas, kuriam rūpėjo pacientų stebėjimas ir simptomų susiejimas su biologiniais procesais. Jo praktinė patirtis reumatologijoje leido pastebėti ryšius tarp ligos eiga ir fiziologinių būsenų (pvz., nėštumo ar gelta), kas paskatino hipotezes apie hormoninį veiksnį uždegime. Henčas daug laiko skyrė klinikiniams tyrimams, pacientų stebėjimui ir bendradarbiavimui su biochemininkais.
Kortizono atradimas ir gydymo pradžia
Henchas kartu su Edwardu C. Kendall ir Tadeušu Reichšteinu atliko klinikinius bandymus, kurių metu buvo ištirta antinksčių žievės produktų (adrenokortikosteroidų) poveikis reumatoidiniam artritui. Kendall izoliuodavo įvairias kortikosteroidų formas, o Reichšteinas atliko svarbius cheminius tyrimus ir sintezes. Henčas, remdamasis klinikiniais pastebėjimais, inicijavo gydymą pacientams, kuriems buvo skiriamas kortizono preparatas — tai lėmė greitą ir kartais dramatišką uždegimo simptomų palengvėjimą.
Reikšmė reumatologijai ir medicinai
- Revoliucinis terapinis poveikis: kortizonas ir vėliau išvystyti sintetiniai kortikosteroidai smarkiai sumažino skausmą, patinimą ir sąnarių destrukciją sergant reumatoidiniu artritu, pakeisdami ligonių prognozę.
- Mokslinis proveržis: Henčo darbo dėka uždegimo biologija ir hormonų vaidmuo imuninėse ligose tapo pagrindine tyrimų sfera.
- Šalutiniai poveikiai: nors kortikosteroidai davė didelį klininį efektą, vėliau paaiškėjo ir ilgalaikiai šalutiniai reiškiniai (pvz., imuninės sistemos slopinimas, osteoporozė, Cushingo sindromas), todėl gydymas privalo būti kontroliuojamas ir individualizuotas.
Paveldas ir įtaka
Henčo indėlis neapsiribojo vien tik kortizono panaudojimu — jis padėjo užmegzti ilgalaikį tarpdisciplininį bendradarbiavimą tarp klinicistų ir chemikų, kas vėliau lėmė daugelį kitų vaistų atradimų. Kortikosteroidų klasė tapo plačiai naudojama ne tik reumatologijoje, bet ir kitose medicinos srityse: dermatologijoje, pulmonologijoje, alergologijoje, onkologijoje ir kt.
Publikacijos ir akademinė veikla
Henčas paskelbė keletą svarbių klinikinių aprašymų apie reumatoidinio artrito gydymą kortikosteroidais ir aktyviai dalyvavo reumatologijos žinių sklaidoje. Jis ilgą laiką dirbo Mayo klinikoje, kur suformavo ir išugdė naujas kartas gydytojų-specialistų.
Santrauka
Philip Showalter Hench yra viena iš pagrindinių asmenybių, kurios dėka kortizono atradimas ir taikymas tapo realybe. Jo klinikinės įžvalgos ir bendradarbiavimas su biochemikais atvėrė naują erą uždegiminių ir autoimuninių ligų gydyme, o už tai Henčas kartu su Edvardu Kendalu ir Tadeušu Reichšteinu buvo apdovanoti Nobelio premija.
Ankstyvasis gyvenimas ir išsilavinimas
Jis mokėsi Lafajeto koledže Istone, Pensilvanijos valstijoje. Lafayette 1916 m. įgijo menų bakalauro laipsnį. Po to tarnavo JAV kariuomenės medicinos korpuse ir atsargos korpuse, kad baigtų medicinos mokslus. 1920 m. Pitsburgo universitete įgijo medicinos daktaro laipsnį. Įgijęs gydytojo diplomą, Henčas metus stažavosi Pitsburgo Švento Pranciškaus ligoninėje. Vėliau jis tapo Mayo fondo nariu.
1928 ir 1929 m. Henchas studijavo Freiburgo universitete ir Miuncheno von Miulerio klinikoje.
Medicinos karjera
Henčas savo karjerą Mayo klinikoje pradėjo 1923 m. Jis dirbo Reumatinių ligų skyriuje. 1926 m. jis tapo šio skyriaus vadovu. Dirbdamas Mayo klinikoje Henčas daugiausia dirbo su artrito ligomis. Tai leido jam manyti, kad steroidai mažina ligos sukeliamą skausmą. Tuo metu biochemikas Edvardas Kalvinas Kendalas (Edward Calvin Kendall) atrado keletą steroidų, kuriuos sukūrė antinksčių žievė. Po kelerių metų darbo Henčas ir Kendalas nusprendė vieną iš šių steroidų panaudoti reumatoidiniu artritu sergantiems pacientams. Hipotezės tikrinimas užtruko, nes E junginio sintezė buvo brangi ir užėmė daug laiko, o Henčas Antrojo pasaulinio karo metais tarnavo kariuomenėje. Bandymai buvo sėkmingai atlikti 1948 ir 1949 metais. Jų naudotas steroidas tuo metu buvo pavadintas E junginiu. Vėliau jis tapo žinomas kaip kortizonas.
Henchas, Kendallas ir šveicarų chemikas Tadeusas Reichsteinas 1950 m. gavo Nobelio fiziologijos ar medicinos premiją "už atradimus, susijusius su antinksčių žievės hormonais, jų struktūra ir biologiniu poveikiu". Nuo 2010 m. Henčas ir Kendalas yra vieninteliai du Nobelio premijos laureatai, dirbę Mayo klinikoje. Per savo karjerą Henčas buvo vienas iš Amerikos reumatizmo asociacijos steigėjų. Jis buvo jos prezidentas 1940 ir 1941 m.
Henchas taip pat buvo apdovanotas Heberdeeno medaliu (1942 m.), Laskerio premija (1949 m.), Passano fondo premija (1950 m.) ir Crisso premija. Lafajeto koledžas, Vašingtono ir Džefersono koledžas, Vakarų rezervų universitetas, Airijos nacionalinis universitetas ir Pitsburgo universitetas suteikė Henčui garbės daktaro vardus.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Philipas Showalteris Henchas?
A: Filipas Šoualteris Henčas (Philip Showalter Hench) buvo amerikiečių gydytojas.
K: Kada Henčui buvo paskirta Nobelio fiziologijos ar medicinos premija?
A.: Henčui Nobelio fiziologijos arba medicinos premija buvo paskirta 1950 m.
K: Su kuo Henčas pasidalijo Nobelio premiją?
A: Henčas Nobelio premiją pasidalijo su Mayo klinikos bendradarbiu Edvardu Kalvinu Kendalu (Edward Calvin Kendall) ir šveicarų chemiku Tadeušu Reichšteinu (Tadeus Reichstein).
K: Dėl kokios priežasties Henčas laimėjo Nobelio premiją?
A: Henčas gavo Nobelio premiją už tai, kad atrado hormoną kortizoną ir jo naudojimą reumatoidiniam artritui gydyti.
K: Kur Henčas mokėsi universitete?
A: Henčas mokėsi Lafajeto koledže Istone, Pensilvanijos valstijoje.
K: Kur Henčas įgijo gydytojo išsilavinimą?
A.: Henčas gydytojo profesiją įgijo JAV kariuomenės medicinos korpuse ir Pitsburgo universitete.
K.: Kokias pareigas Henčas ėjo Mayo klinikoje?
A.: Henčas vadovavo Mayo klinikos Reumatologijos skyriui.
Ieškoti